Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Laurynui Biekšai, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

A. P. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (15/6-14)-12PR-85 ir įpareigoti atsakovą naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis palaikė O. A. S. kritikuojančią Rusijos valdžią nuomonę, todėl Federalinė saugumo tarnyba, siekdama įbauginti, uždarė jį į psichiatrijos ligoninę. Pareiškėjo nuomone, atsakovas klaidingai laiko Rusiją demokratine valstybe, kurioje Federalinė saugumo tarnyba nepersekioja asmenų, reiškiančių Rusijos valdžią kritikuojančią nuomonę. Pareiškėjas abejoja, ar Migracijos departamentas iš viso atliko jam teisės aktų priskirtą funkciją ištirti padėtį kilmės valstybėje. Pažymėjo, kad iš Rusijos Federacijos bėgantys asmenys sudaro pagrindinę dalį asmenų, prašančių ir gaunančių prieglobstį Lietuvoje.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad O. A. S. straipsniai nebuvo vieši. Mano, kad straipsnių išsiuntimas elektroniniu paštu yra viešas nuomonės reiškimas, į kurį Federalinė saugumo tarnyba kreipia didelį dėmesį. Teigia, kad nei milicijos, nei jokios kitos valstybės institucijos apsauga yra neįmanoma, kai persekioja Federalinė saugumo tarnyba. Dėl tų pačių priežasčių tvirtina, kad jis neturi ir vidinės persikėlimo galimybės.

Pareiškėjo tvirtinimu, O. A. S. apklausos metu Migracijos departamento pareigūnas užduodamas papildomus klausimus turėjo galimybę pasitikslinti aplinkybes, keliančias jam neaiškumų. O. A. S. toje pačioje apklausoje pasakojo ir apie persekiojimą darbe, ir apie persekiojimą psichiatrinėje ligoninėje, todėl šis pasakojimo nenuoseklumas neturėtų būti laikomas noru ką nors nuslėpti ar meluoti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Rusijos Federacija pasaulyje yra laikoma demokratine teisine valstybe, kuri yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvė, Europos Tarybos narė ir dažnai pirmininkauja Europos Tarybos Ministrų komitete, tarp Europos Sąjungos ir Rusijos yra pasirašytas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, siekiant stiprinti politines laisves ir demokratiją Rusijos Federacijoje. Paaiškino, kad O. A. S., kurios veiklos palaikymu pareiškėjas grindžia savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nepateikė jokių objektyvių faktų dėl jos persekiojimo ar grasinimo, vykdomo jos atžvilgiu, ir nenurodė kitų realios grėsmės pagrindų, kas leistų daryti prielaidą dėl galimo persekiojimo, nukreipto prieš ją Rusijos Federacijoje, nes ji turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi, bet konkrečiomis aplinkybėmis. Mano, kad nėra įstatyminio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir papildomą apsaugą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Rusijos Federacijos pilietis A. P. 2007 m. balandžio 19 d. atvyko į Lietuvos Respubliką iš Kaliningrado (Rusijos Federacija) maršrutiniu autobusu „Kaliningradas-Klaipėda“, per Nidos pasienio kontrolės punktą, turėdamas Lietuvos Respublikos vizą LT 0947061, išduotą 2006 m. rugsėjo 5 d. ir galiojančią iki 2007 m. rugsėjo 6 d. (b. 1.1, prieglobsčio prašytojo byla Nr. Rus 0618).

Pareiškėjas 2007 m. gegužės 14 d. pateikė Plungės rajono policijos komisariatui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (b. 1. 2-3, prieglobsčio prašytojo byla Nr. Rus 0618).

Migracijos departamentas 2007 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-14) 15PR-61, kuriuo nuspręsta nagrinėti Rusijos Federacijos piliečio A. P. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį bei išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Remiantis šiuo sprendimu, minėtam piliečiui buvo leista apsigyventi jo pasirinktu adresu – (duomenys neskelbtini) (b.1.32, prieglobsčio prašytojo byla Nr. Rus 0618).

Migracijos departamentas 2007 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-14)-12PR-85 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Rusijos Federacijos piliečiui A. P.“ (b. 1. 81-8, prieglobsčio prašytojo byla Nr. Rus 0618).

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalimi prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu užsienietis dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

Prieglobstį suteikianti institucija kiekvieno prieglobsčio prašytojo byloje privalo kompleksiškai ištirti objektyvių ir subjektyvių veiksnių visumą turinčią sprendžiamos reikšmės pabėgėlio statusui suteikti ar tokiam prašymui atmesti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde teigia, kad jis jaučia baimę Rusijos Federacijoje būti persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Politiniai įsitikinimai reiškia, kad asmuo yra oficialiai paskelbęs apie savo pažiūras ir jomis susidomėjusios valdžios institucijos arba nors ir nėra viešai jų pareiškęs, bet yra pagrindas manyti, kad anksčiau ar vėliau šios pažiūros bus pareikštos ir išprovokuos valdžios institucijų dėmesį. Baimė, tai subjektyvi asmens būsena. Ją sukelia individualūs veiksniai, todėl pirmiausia psichologiniu aspektu įvertintini besikreipiančio žmogaus pareiškimai. Įstatymo formuluotė „pagrįsta“ baimė, teismo nuomone įpareigoja nustatyti, ar psichologinė prieglobsčio prašytojo būsena yra nulemta objektyvių aplinkybių, t. y. realios padėties pilietybės valstybėje.

Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole (toliau – ir protokolas) nurodyta, kad pareiškėjo A. P. gyvenamoji vieta kilmės valstybėje yra (duomenys neskelbtini) (b. 1. 5-12, prieglobsčio prašytojo byla Nr. Rus 0618). Pareiškėjas Lietuvos pareigūnams pateikė galiojantį Rusijos Federacijos piliečio vidaus pasą Nr. 27 01 432047, Rusijos Federacijos piliečio užsienio pasą 60 Nr. 368326 ir tarptautinį kelionių draudimo polisą Nr. 08ADKJIH/03 523 9/2006 m.

Protokole taip pat nurodyta, kad su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas kreipėsi dėl persekiojimo, kad moraliai palaikė kartu su juo viename bute gyvenančios tolimos giminaitės O. A. S. politines ir religines pažiūras bei įsitikinimus. Apklausos metu pareiškėjas taip pat papasakojo, kad 1986 metais per 3 buvimo Sovietų armijoje dienas buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, dėl to yra emociškai greitai pažeidžiamas. Teigia, kad 2006 metais buvo patalpintas į psichiatrijos ligoninę. Paaiškino, kad į tėvynę bijo grįžti, kad vėl nebūtų prievarta uždarytas į ligoninę (b. 1. 8, prieglobsčio prašytojo byla Nr. Rus 0618).

Byloje duomenų, kad pareiškėjas viešai (spaudoje, internetinėse svetainėse, žodžiu ir pan.) deklaravo O. A. S. politinių ir religinių pažiūrų ir įsitikinimų palaikymą už tai buvo sulaikytas, patyrė tiesioginius grasinimus ar fizinį smurtą teismas nenustatė. A. P. nurodyta aplinkybė, kad jis priverstinai buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, teismo nuomone neįrodo tiesioginio jo persekiojimo Rusijos Federacijoje fakto. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, kad tarnaudamas Sovietų armijoje patyrė psichologinį ir fizinį smurtą dėl ko yra emociškai greitai pažeidžiamas. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo priklausymą politinei partijai ar kitai politinei organizacijai ar grupuotei. Priešingai, prieglobsčio prašytojo apklausos protokolo duomenys rodo, kad pareiškėjas nėra jokios politinės partijos narys. Atsižvelgus į nustatytus faktus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl politinių motyvų, nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis.

Pareiškėjo pateikta istorija nepatvirtina jo persekiojimo Rusijos Federacijoje fakto. Byloje duomenų, kad pareiškėją ir Olgą A. S. sieja šeimyniniai ar kiti giminystės ryšiai, nėra. Todėl, pareiškėjo skundo argumentus dėl O. A. S. veiklos Rusijos Federacijoje pripažino reikšmingais šiai bylai.

Teismas nurodė, kad Įstatymo 87 straipsnyje numatyta, kada gali būti suteikta papildoma apsauga. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad A. P. prašymo suteikti prieglobstį motyvai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jo baimė dėl grėsmės, kad jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos jam grįžus į kilmės valstybę - Rusijos Federaciją nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vyresniosios specialistės 2007 m. kovo 5 d. pažymoje „Apie žmogaus teisių padėtį Rusijos Federacijoje; Čečėnijos Respublikoje bei kituose Rusijos Federacijos regionuose“ Nr. RU-10-124 nurodytoms pažeidžiamų asmenų grupėms pareiškėjas nepriklauso, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo metu Rusijos Federacijoje yra sąlygos pareiškėjo teisių pažeidimams.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 66.3 punktą vienas iš papildomos apsaugos kriterijų-prieglobsčio prašytojas neturi vidinio persikėlimo alternatyvos.

Minėtoje pažymoje nurodyta, kad visi gyvenantieji ar laikinai apsistojusieji Rusijos Federacijoje turi būti užsiregistravę nuolatiniu arba laikinuoju adresu. Tokia registracija yra įrašyta Rusijos Federacijos vidaus pase. Asmenys, turintys vidaus pasą įgyja teisę į socialines bei kitas paslaugas: sveikatos apsaugą, švietimą, socialines išmokas bei turi vidinio persikėlimo alternatyvą (b. 1.71-75, prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS0618).

Pareiškėjui išduotas Rusijos Federacijos piliečio vidaus pasas (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė Lietuvos pareigūnams (b. 1.18-21, prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS0618), pareiškėjo gyvenamoji ir registracijos vieta adresu: (duomens neskelbtini) rodo, kad pareiškėjas kilmės šalyje turi vidinio persikėlimo alternatyvą, kuria gali pasinaudoti. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas gavęs Lietuvos Respublikos vizą, laisvai išvyko iš Rusijos Federacijos. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad papildoma apsauga, remiantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui negali būti suteikta.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atitinka Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje suformuluotą akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį apibrėžimą, todėl Migracijos departamento 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. (15/6-14)-12PR-85 yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (15/6-14)-12PR-85 bei įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo asmens bylą išnagrinėti ir sprendimą priimti iš naujo.

Apeliaciniu skundu taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta O. A. S. administracinė byla dėl prieglobsčio. Paaiškino, kad bylos neįmanoma nagrinėti, kol nebus išnagrinėta pareiškėjui artimo žmogaus O. A. S. administracinė byla dėl prieglobsčio.

Paaiškino, kad visi pareiškėjo persekiojimo motyvai yra nurodyti O. A. S. administracinėje byloje dėl prieglobsčio. Pareiškėjas šių motyvų pats negalėtų paaiškinti. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta O. A. S. administracinė byla dėl prieglobsčio (bylos Nr. III-97-20). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė tiek šį pareiškėjo prašymą, tiek prašymą pakviesti liudytoją Olgą A. S., kuri galėtų paaiškinti dėl jiems kartu gresiančio persekiojimo. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje pareiškėjas pats objektyviai negalėjo paaiškinti jo persekiojimo priežasčių, ir atsižvelgiant į tai negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.

Nurodė, kad Migracijos departamente nebuvo atlikta pagrindinė apklausa, kurioje pateikiama informacija lemia sprendimą dėl prieglobsčio. Migracijos departamentas sprendimą pareiškėjo atžvilgiu priėmė remdamasis O. A. S. apklausa.

Migracijos departamentas nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A. P. ir O. A. S. prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo nagrinėjami kaip vienas prašymas, todėl visa su O. A. S. prieglobsčio prašymu susijusi medžiaga (taip pat ir paties A. P. prieglobsčio prašymo motyvai) yra jo byloje, kurios kopija buvo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino skundo motyvus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo atstovė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

kons ta tuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino faktinių ginčo aplinkybių.

Tokiu atveju tikrinama ar pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepažeidė procesinių teisės normų reikalavimų.

ABTĮ 142 straipsnis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Bylos neteisingas išsprendimas reiškia, kad ji baigta priėmus neteisėtą sprendimą.

Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turiniui taikytinas ABTĮ 86 straipsnis, kuriuo nustatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visus įrodymus. Tačiau šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį teismas privalo įvertinti ir tirti tuos įrodymus, kurie turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Tokiu atveju teismas pagal įrodymų liečiamumo principą neprivalo rinkti įrodymų, kurie nėra reikšmingi bylos išsprendimui. Vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių procesinių teisės normų nepažeidė ir tinkamai jomis vadovavosi.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsniu nustatyta, kad prašytojui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu užsienietis dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

Sąvoka „pagrįsta baimė“ yra subjektyvi, todėl pabėgėlio statusui nustatyti pirmiausia būtina įvertinti besikreipiančio asmens pareiškimus, o ne spręsti apie padėtį jo šalyje.

Pareiškėjas, prašydamas suteikti pabėgėlio statusą, savo pirminį prašymą grindė bei protokole taip pat nurodyta, kad suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas prašė dėl persekiojimo jo kilmės šalyje Rusijoje, kadangi moraliai palaikė kartu su juo viename bute gyvenančios tolimos giminaitės O. A. S. politines ir religines pažiūras bei įsitikinimus. Apklausos metu pareiškėjas taip pat papasakojo, kad 1986 metais per 3 buvimo Sovietų armijoje dienas buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, dėl to yra emociškai greitai pažeidžiamas. Teigia, kad 2006 metais buvo patalpintas į psichiatrijos ligoninę. Paaiškino, kad į tėvynę bijo grįžti, kad vėl nebūtų prievarta uždarytas į ligoninę (b. 1. 8, prieglobsčio prašytojo byla Nr. Rus 0618).

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad subjektyvių bei objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti pareiškėjui pabėgėlio statusą, nėra. Apeliacinės instancijos teismui taip pat tokių duomenų nepateikta. Pareiškėjas savarankiškai atvyko į Lietuvos Respubliką, pateikė pašymą suteikti pabėgėlio statusą, tinkamai atsakė į apklausos protokolo klausimus, todėl nėra pagrindo abejoti, jog dėl psichinės būsenos jis negali atstovauti savo interesų. Esant šiai aplinkybei pareiškėjo nurodyto asmens O. A. S. paaiškinimai dėl pareiškėjo būsenos nėra reikšmingi, nes dėl paties pareiškėjo prašymo suteikti pabėgėlio statusą pagrindų vertinimo abejonių nekilo.

Dėl šių aplinkybių taip pat netenkintinas prašymas dėl bylos sustabdymo iki bus išspręsta O. A. S. administracinė byla, nes jis neatitinka ABTĮ 98 straipsnyje numatytų bylos sustabdymo pagrindų.

Apeliacinis skundas atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.