Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Luminor Bank AB atstovei advokatei E. B., atsakovų Z. K. ir P. K. atstovei advokatei G. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank, AB, ieškinį atsakovams Z. K. ir P. K. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys – N. U., P. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad pradinis kreditorius Nordea Bank AB ir kredito gavėjai trečiasis asmuo P. K. bei A. K. 2008 m. rugpjūčio 21 d. sudarė būsto kredito sutartį. Ieškovas perėmė pradinio kreditoriaus teises ir pareigas. Po to ieškovas ir kredito gavėjai sudarė du papildomus susitarimus, kuriais be kita ko viena iš kredito gavėjų A. K. pakeista nauja kredito gavėja – trečiuoju asmeniu N. U.. Ieškovas ir atsakovai 2009 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. balandžio 19 d. sudarė laidavimo sutartis, kuriomis solidariai laidavo kredito gavėjų (trečiųjų asmenų) prievoles. Ieškovas 2013 m. gruodžio 30 d. pranešimu informavo kredito gavėjus ir laiduotojus, kad pažeidinėjamas mokėjimų grafikas, ir pareikalavo iki 2014 m. sausio 14 d. pašalinti pažeidimus. Taip pat ieškovas nurodė, kad nuo nurodytos datos nutrauks kredito sutartį, jeigu tretieji asmenys nepašalins sutarties pažeidimų. Tretieji asmenys nepašalino pažeidimų, todėl ieškovas 2014 m. sausio 14 d. nutraukė kredito sutartį. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu pareikalavo, kad laiduotojai iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. sumokėtų skolą. Atsakovai nesumokėjo skolos. Ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notaras 2014 m. balandžio 22 d. išdavė vykdomąjį įrašą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. d. nutartimi iškėlė kredito gavėjams (tretiesiems asmenims) bankroto bylą (civilinė byla Nr. e2FB-15908-600/2015). Vykstant bankroto procesui kredito gavėjų įkeistas turtas parduotas. Liko nesumokėta 80 870,05 Eur skola (40 338,50 Eur negrąžinto kredito, 4644,63 Eur palūkanos už kredito naudojimą, 35 457,68 Eur palūkanos už įsipareigojimų nevykdymą). Atsakovų, kaip laiduotojų, prievolė solidari, todėl iš jų ieškovas reikalauja nurodytos skolos (CK 6.6 straipsnis; laidavimo sutarties 1, 3.3 punktai).

4. Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad, ieškovui nutraukus kreditavimo sutartį, laidavimas nepasibaigė, nes laidavimo sutartyje nustatyta, kad laidavimas galioja iki tol, kol skola bus visiškai padengta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas iš pradinio kreditoriaus Nordea Bank AB perėmė reikalavimą pagal kreditavimo sutartis, kurių pagrindu pradinis kreditorius suteikė kreditus (2017 m. spalio 1 d. verslo perleidimo sutartis). Tretieji asmenys iš pradinio kreditoriaus gavo būsto kreditą (2008 m. rugpjūčio 21 d. būsto kredito sutartis ir du jos pakeitimai).

7. Pradinis kreditorius ir atsakovai 2009 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. balandžio 19 d. sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovai užtikrino kredito gavėjų (trečiųjų asmenų) prievolių pagal būsto kredito sutartį įvykdymą.

8. Pradinis kreditorius 2013 m. gruodžio 30 d. pranešimu informavo kredito gavėjus ir laiduotojus, kad pažeidinėjamas mokėjimų grafikas, ir pareikalavo iki 2014 m. sausio 14 d. pašalinti pažeidimus. Trečiasis asmuo 2014 m. sausio 14 d. nutraukė kredito sutartį. Pradinis kreditorius kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notaras 2014 m. balandžio 22 d. išdavė vykdomąjį įrašą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi iškėlė kredito gavėjams (tretiesiems asmenims) bankroto bylą (civilinė byla Nr. e2FB-15908-600/2015). Vykstant bankroto procesui kredito gavėjų įkeistas turtas parduotas. Ieškovui liko nesumokėta 80 870,05 Eur skola (40 338,50 Eur negrąžinto kredito, 4644,63 Eur palūkanos už kredito naudojimą, 35 457,68 Eur palūkanos už įsipareigojimų nevykdymą).

9. Pradinis kreditorius 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu pareikalavo, kad laiduotojai iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. sumokėtų skolą. Atsakovai nesumokėjo skolos.

10. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Vadovaujantis CK 6.81 straipsniu, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

11. Šalių 2009 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. balandžio 19 d. laidavimo sutarčių 1 punkte nustatyta, kad laiduotojas įsipareigoja „kaip solidarinis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies“. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

12. Nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo, kad pagrindiniai skolininkai (tretieji asmenys) įvykdė nevisą pagrindinę prievolę (t. y. prievolę grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas). Kredito gavėjams iškelta bankroto byla. Taigi ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų, kaip už trečiuosius asmenis laidavusių laiduotojų, įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Atsakovai teigia, kad ieškovas 2014 m. sausio 14 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį, t. y. pasibaigė pagrindinė prievolė, todėl pasibaigė ir laidavimas. Laidavimas tapo terminuotas, ieškovas per 3 mėn. nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas nepareiškė laiduotojui ieškinio. Dėl to, atsakovų nuomone, ieškinys turi būti atmestas. Teismas sprendžia, kad šie atsakovų argumentai nepagrįsti dėl tokių priežasčių. Pažymėtina, kad, įvykus laidavimo sutartyje nustatytai sąlygai – pagrindiniam skolininkui neįvykdžius užtikrintos prievolės, kreditorius įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų laiduotojai (atsakovai) (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis).

14. Atsakovai laidavimu užtikrino trečiųjų asmenų prievolę grąžinti kreditą. Tretieji asmenys pažeidė būsto kredito sutartį. CK 6.874 straipsnyje nustatyti paskolos (kredito) gavėjo sutarties pažeidimo padariniai. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartyje nustatytas paskolos sumos grąžinimas dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Aptariama nuostata atitinka CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatytus sutarties nutraukimo teisinius padarinius, t. y. kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybų. Tretieji asmenys pažeidė kredito sutartį, jos neįvykdė, nesumokėjo eilinės įmokos pagal kredito sutartyje (taip pat ir jos pakeitimuose) nustatytą grafiką, dėl to ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią kredito sumą kartu su palūkanomis. Atsakovai, būdami laiduotojais, solidariai atsako už pagrindinės prievolės neįvykdymą tol, kol ši prievolė bus įvykdyta.

15. Atsakovai teigia, kad jų suteiktas laidavimas pasibaigė, nes ieškovas nepareiškė ieškinio teisme laiduotojams per CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatytus terminus. Laidavimo pabaigos klausimu kasacinis teismas formuoja praktiką, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

16. Bylos šalių 2009 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. balandžio 19 d. laidavimo sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo bankui pagal kreditavimo sutartį. Nurodyta sutarties sąlyga yra būtent pirmiau aptartas šalių susitarimas, kuriuo pakeisti CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai. Dėl to atsakovų argumentai, kad laidavimas pasibaigė, teisiškai nepagrįsti.

17. Pradinio kreditoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą be kitų adresatų nurodyta taip pat ir atsakovė Z. K.. Pradinis kreditorius 2004 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakovams reikalavimą sumokėti pagal laidavimo sutartis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bankas atsakovams pranešė apie tai, kad pagrindiniai skolininkai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, reikalavo, jog laiduotojai sumokėtų skolą. Dėl to nepagrįsti atsakovų argumentai, kad bankas nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai, beveik tris metus nesusisiekė su laiduotojais dėl mokėjimo pažeidimų.

18. Atsakovai taip pat teigia, kad nežinojo apie kreditavimo sutartyje nustatytas 16 proc. metines kompensacines palūkanas, nes laidavimo sutartyse jos nenustatytos. Nurodytas atsakovų argumentas nepagrįstas, nes pagal CK 6.778 straipsnio 3 dalį, pagrindinės prievolės užtikrinimas apimta taip pat ir papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimą. Pagal 2009 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. balandžio 19 d. laidavimo sutarčių 1 punkto 2 dalį, laiduotojai atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų kredito gavėjo mokėjimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą. Trečiųjų asmenų sudarytos kreditavimo sutarties 7.2 punkte nustatytos 16 proc. metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Tai – palūkanos už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Jas kredito gavėjas privalo mokėti neatsižvelgdamas į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Aptariama prievolė mokėti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas yra šalutinė kredito gavėjų prievolė prie pagrindinės prievolės grąžinti kreditą. Atsakovas pasirašė 2011 m. balandžio 19 d. papildomame būsto kreditavimo sutarties susitarime. Jame be kita ko nurodyta tuo metu negrąžinta kredito gavėjų kredito suma, nesumokėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir banko paskaičiuotos įsipareigojimų neįvykdomo palūkanos (kompensacinės palūkanos). Darytina išvada, kad atsakovai nepagrįstai teigia, kad nežinojo apie kreditavimo sutartyje nustatytas 16 proc. metines kompensacines palūkanas. Dėl to atsakovai neturi teisės atsisakyti vykdyti aptariamą šalutinę prievolę.

19. Atsakovai ginčija 16 proc. kompensacines palūkanas, teigia, kad jos iš esmės yra netesybos, todėl ieškovas gali reikalauti jų tik už 6 mėn. terminą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė reikalauja kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų pagal Trečiųjų asmenų sudarytos kreditavimo sutarties 7.2 punktą. Šio sprendimo 18 punkte nurodyta, kad kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos reglamentuotos CK 6.874 straipsnio 1 dalyje (paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmės). Netesybos yra kitas prievolių teisės institutas (CK 6.71 straipsnis). Atsakovai nepagrįstai sutapatina netesybas ir kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pastarosioms taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Joms negali būti taikomas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, nustatytas netesyboms (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Aptariamų palūkanų metinis dydis yra 16 proc. Šis dydis atitinka 0,043 proc. už vieną dieną. Įvertinęs nurodytą palūkanų dydį, teismas sprendžia, kad jis atitinka protingumo kriterijų.

20. Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovų solidariai priteisti 80 870,05 Eur skolą. Be to, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 80 870,05 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovas prašo priteisti 1476 Eur žyminio mokesčio ir 888,36 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso – 2364,36 Eur. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistinos 2364,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1182,18 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui Luminor Bank AB (kodas 112029270) iš atsakovų Z. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 80 870,05 Eur (aštuoniasdešimties tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų 5 ct) skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 80 870,05 Eur (aštuoniasdešimties tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų 5 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš kiekvieno atsakovo po 1182,18 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.