Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Palangos savivaldybės administracijos atstovei Ingai Šileikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (toliau – ir pareiškėjas) A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbančio MB „G.“, skundą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2019-07-02 nutarimo Nr. SAVAD-25-ANR_N-249-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Palangos savivaldybės administracija (toliau – ir Institucija) 2019-07-02 nutarimu A. R. nubaudė 20,00 eurų bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad 2019-06-04, 14.52 val., nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga užfiksuota, jog ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės, nuomojamos UAB „B.“, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš be Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus galiojančio suderinimo stovinčio laikino prekybos statinio (paviljono) patalpų mažosios bendrijos „G.“ dalininkas ir darbuotojas A. R. organizavo prekyba gaiviaisiais ir alkoholiniais gėrimais, ir teikė elektrinių paspirtukų nuomos paslaugą, neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose. A. R., būdamas darbo vietoje, paprašius, nepateikė leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalo, taip pat nepateikė naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio projekto, suderinto su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Tokiu būdu A. R. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr.T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad „viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“, 7, 7.1 ir 7.7 punktų reikalavimą, kuriame numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, bei naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio projektą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

Pareiškėjo nuomone, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas yra surašytas atmestinai atliekant pareigas ir tinkamai neišsiaiškinus bei neištyrus visų bylos aplinkybių, kas neabejotinai priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje daro neobjektyvų, nepagrįstą ir neteisėtą.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė Inga Šileikienė paaiškino, kad buvo tikrinti laikini statiniai, nes buvo žinoma, kad statiniai pastatyti neteisėtai. Vienas iš pastatų, kuriame įrengta kavinė, šalia (duomenys neskelbtini), 2018-12-21 nuomos sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu priklausė A. R.. Kad reikalingas leidimas veiklai, nurodo ir pats pažeidėjas, kuris buvo kreipęsis dėl leidimo veiklos vykdymui į savivaldybės administraciją, tačiau prekybos leidimas nebuvo išduotas, nes savivaldybės administracija nėra suderinusi šio statinio projekto. Taigi, A. R. žinojo, kad leidimas reikalingas ir kad tose patalpose vykdyti veiklos negalima. Tačiau buvo akivaizdu, kad veikla buvo vykdoma, nes kavinės patalpa buvo atidaryta, sudėti įvairūs gėrimai ir elektriniai paspirtukai. Pažeidėjas nubaustas už tai, ką būtent jis darė. A. R. veikė MB „G.“ vardu ir buvo toje vietoje ir yra atsakingas už tą vietą. Gal A. R. jaučiasi apgautas trečiųjų asmenų. Nuomotojas taip pat leidimo prekybai ir kitai komercinei veiklai neturi. Mano, kad nubaudė tinkamą subjektą ir pagrįstai, jis žinojo, kad reikalingas leidimas. Prašo skundą atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas A. R., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, į jį neatvyko, jokių prašymų nepateikė, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundas nagrinėtas pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vadovaujantis ANK 617 str. 1 d. pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, išnagrinėjęs A. R. skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, išklausęs Institucijos atstovės paaiškinimus ir ištyręs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad priimtas 2019-07-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

ANK 154 str. 1 d. numato atsakomybę už Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Ši norma blanketinė, joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą, o būtent Savivaldybių tarybų patvirtintos prekybos viešosiose vietose tvarkos reglamentavimą.

Skundžiamu nutarimu A. R. nubaustas už tai, kad, būdamas mažosios bendrijos „G.“ dalininkas ir darbuotojas, 2019-06-04, 14.52 val., ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės, nuomojamos UAB „B.“, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš be Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus galiojančio suderinimo stovinčio laikino prekybos statinio (paviljono) patalpų prekiavo gaiviaisiais ir alkoholiniais gėrimais, ir teikė elektrinių paspirtukų nuomos paslaugą, neturėdamas leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose, nes patikrinimo metu, paprašytas, nepateikė leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalo, naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo laikino statinio projekto, suderinto su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Tokiai veiksmais A. R. pripažintas pažeidęs Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr.T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6, 7, 7.1 ir 7.7 punktų reikalavimus.

A. R. skunde neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad patalpų nuomos komercinei veiklai vykdyti sutartyje nebuvo nurodyta, kad statiniai stovi valstybei ar savivaldybei priklausančioje žemėje, jis nėra įmonės administracijos darbuotojas, todėl nedisponuoja pastato dokumentais, protokole nurodytos neteisingos aplinkybės, patikrinimo metu jis jokių paslaugų neteikė ir apskritai neaišku kokiu pagrindu nustatyta, kad būtent jis organizavo menamas paslaugas, taip pat, kad savivaldybė atsisakydama išduoti prekybos leidimus vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini), nepagrįstai preziumuoja statinių nelegalumo faktą, nors dėl to nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Surašant administracinių nusižengimų protokolą, A. R. taip pat su nusižengimu nesutiko, motyvuodamas iš esmės skunde išdėstytais argumentais. Be to, nurodo, jog jis kreipėsi į savivaldybę dėl prekybos leidimo išdavimo, tačiau leidimas nebuvo išduotas, nes Palangos savivaldybės administracija nėra suderinusi statinio projekto, o kadangi pastate komercinę veiklą vykdė ir daugiau įmonių, negalėjo žinoti, kad veikla šiose patalpose negalima.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktas numato, kad viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Šių Taisyklių 7 punktas nustato kokius dokumentus privalo turėti savo darbo vietoje pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose. Taisyklių 7.1 punktas reikalauja, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, turėtų leidimą prekiauti ar teikti paslaugas originalą, o Taisyklių 7.7 punktas – naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo, laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus vykdant prekybą miesto švenčių metu bei Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu, vykdant išnešiojamąją prekybą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Projektai derinami Direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka.

Tarnybiniame pranešime, surašytame 2019-06-06 nurodoma, kad 2019-06-04 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai V. G. ir D. M. vykdydami administracinės teisės pažeidimų prevenciją, tikrino kaip laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr.T2-348 1 punktu patvirtintų Palangos miesto Prekybos viešosiose vietose taisyklių. Patikrinimo metu užfiksuota, kad viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, laikiname statinyje, pastatytame neturint Palangos savivaldybės administracijos leidimo šiam laikinam statiniui pastatyti, be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo A. R., MB „G.“ dalininkas, vykdė veiklą ruošdamas patalpas prekiauti alkoholiniais ir gaiviaisiais gėrimais.

Kad patikrinimo metu buvo patalpoje, pripažįsta ir A. R. 2019-06-10 paaiškinime, tačiau jis teigia ne vykdęs veiklą, o tik apžiūrinėjęs patalpas, kurias nuomojosi ir tik ruošėsi pradėti veiklą. Tačiau tokie pareiškėjo paaiškinimai vertintini kritiškai, tik kaip bandymas išvengti atsakomybės. Iš patikrinimo metu darytos fotonuotraukos matyti, kad patalpos, virš kurios įėjimo yra iškaba su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, viduje stovi elektriniai paspirtukai, o lentynose sustatyti gėrimai. Kaip pripažįsta pats pareiškėjas, jis 2018-05-21 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią iš MB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo prekybos vietą (duomenys neskelbtini), Palangoje, būtent prekybinei veiklai vykdyti. Prekybos vietos nuomos sutarties Nr. 02, sudarytos tarp nuomotojo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuomininko MB „G.“, 2.1 punkte nurodoma, kad nuomininkas įsipareigoja Prekybos vietą naudotis tik prekybinei veiklai vykdyti (mažmeninė prekyba maisto produktais, kavinės - baro veiklai), o jos 2.2 punkte nurodoma, kad prekybinė vieta išnuomojama nuo 2018-04-01 iki 2020-12-31.Taigi prekybos vieta nebuvo nauja ir nežinoma, ji buvo skirta tikslinei veiklai, o fotonuotrauka patvirtina, kad prekybai ir paslaugos tiekimui jau buvo pasiruošta. Iš viešai prieinamos informacijos internete: „(duomenys neskelbtini), MB G. kokteilių baras“ (duomenys neskelbtini), Palangos m., Palangos m. sav., LT-00135, matyti, kad baras dirbo Pir-Sek 00:00-06:00 ir 22:00-24:00 ((duomenys neskelbtini)). Taigi, jeigu būtent patikrinimo momentu pareiškėjas ir neatliko konkrečių su prekyba ar paslaugos teikimu susijusių operacijų, tai nereiškia, kad jis apskritai nevykdė jokios komercinės veiklos nurodomoje viešoje vietoje, neturėdamas leidimo. A. R. yra MB „G.“ dalininkas ir darbuotojas, tai patvirtina Sodros duomenys, jis buvo prekybos ir paslaugos tiekimo vietoje, kurią buvo išsinuomojusi mažoji bendrija, prekybai ir paslaugos tiekimui jau buvo pasiruošta, baro darbo laikas buvo viešai skelbiamas, todėl šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 6 punkto draudimą viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo. Juo labiau, kad pats pareiškėjas neginčija, kad nei leidimo prekiauti ir teikti paslaugas, nei statinio, kuriame vykdė komercinę veiklą, projekto jis neturėjo. Pareiškėjas teisinasi tuo, kad jo 2018-05-21 prekybos vietos nuomos sutartyje nebuvo nurodyta, kad statinys stovi valstybei ar savivaldybei priklausančioje žemėje, todėl nežinojo, kad komercinei veiklai reikalingas leidimas. Tačiau Sutarties 4.1 punkte nurodoma, kad nuomininkas įsipareigoja ne tik prekybos vietą naudoti Sutarties 2.1. punkte nurodytai prekybinei veiklai vykdyti, bet ir veiklą vykdyti tik turint tam įstatymų nustatyta tvarka suteiktus leidimus, licencijas, reikalaujamą įrangą ir kt. Taigi, net Sutarties nuostatos įpareigojo nuomininką vykdyti komercinę veiklą tik turint tam išduotą leidimą, o tai prieštarauja pareiškėjo argumentams, kad jam nebuvo žinoma apie tokį reikalavimą, nes nuomos sutartį pasirašė pats pareiškėjas, kaip nuomininkės MB „G.“ atstovas. Be to, pats pareiškėjas patvirtina, kad kreipėsi į savivaldybę dėl prekybos leidimo išdavimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad leidimas išduotas nebus, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija nėra suderinusi šio statinio projekto (nėra pratęsusi jo galiojimo). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas UAB „B.“. Jokių duomenų, kad sklypu turėtų teisę disponuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra pateikta. Byloje nėra ir duomenų, kad šiame žemės sklype būtų registruoti kokie nors statiniai. Nors pareiškėjo atstovaujama MB „G.“ pagal 2018-05-21 nuomos sutartį išsinuomojo nesudėtingą laikiną statinį, kuris neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, tačiau pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Vadinasi, leidimas tokiems statiniams reikalingas, tačiau toks leidimas yra išduodamas terminuotai – statybą leidžiančiame dokumente nurodomas laikinojo statinio naudojimo terminas. Taisyklių 20 punktas, be kita ko, nurodo, kad laikini prekybos ar paslaugų teikimo įrenginiai, nesudėtingi, laikini statiniai (tarp jų ir kioskai), gali būti projektuojami ir statomi Tarybos nustatytose viešosiose vietose taip pat nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas UAB „B.“. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, todėl asmenys, ketinantys sudaryti nekilnojamojo turto sandorį, privalo domėtis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis. O šiuo atveju, jokių duomenų, kad sklypu turėtų teisę disponuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra pateikta. Byloje nėra ir duomenų, kad šiame žemės sklype būtų išduotas leidimas statyti laikinus statinius, o kaip nurodė Institucijos atstovė, (duomenys neskelbtini), Palangoje, stovintis laikinas statinys yra pastatytas neturint Palangos savivaldybės administracijos leidimo jam pastatyti.

Taigi, šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad A. R. žinojo, jog vykdyti numatytą komercinę veiklą jam yra būtinas tokią veiklą leidžiantis savivaldybės išduotas leidimas, ir kad veiklą jis vykdė laikiname prekybos statinyje (paviljone), kurio statybai leidimas nebuvo išduotas.

Kita vertus, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl pareiškėjas, imdamasis komercinės veiklos, privalėjo nuodugniai išsiaiškinti tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis, o ne savo veiksmus bandyti pateisinti tuo, kad prekybos vietos nuomotojas jam neišaiškino visų būtinų sąlygų veiklos vykdymui bei neatskleidė, kad statinys stovi valstybei ar savivaldybei priklausančioje žemėje. Pasitikėdamas nuomotoju, pareiškėjas veikė nerūpestingai, neūkiškai ir savo rizika, todėl turi priimti ir dėl tokio elgesio kilusias pasekmes.

Kadangi A. R. pats pripažino, kad leidimo viešose vietose vykdyti prekybą ir teikti paslaugas nebuvo išsiėmęs, taip pat, kad laikino prekybos statinio statybai leidimas nebuvo išduotas (pratęstas), todėl akivaizdu, kad negalėjo įvykdyti Taisyklių 7.1 ir 7.7 punktų reikalavimų– savo darbo vietoje turėti suderintą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, bei naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo nesudėtingo laikino statinio projektą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Pažymėtina, kad šių taisyklių subjektas yra pardavėjas ar paslaugų teikėjas, o ne juridinio asmens administracijos darbuotojas, todėl A. R. yra tinkamas nusižengimo subjektas, tuo labiau, kad jis yra MB „G.“ atstovas, todėl apskritai pats privalėjo užtikrinti, kad bendrija savo veikloje laikytųsi teisės aktų reikalavimų.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis ir byloje surinktais įrodymais, konstatuotina, kad Institucija pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 str. 1-2 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 str. 4 d.) ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kad A. R. padarė ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl naikinti skundžiamo nutarimo, skunde nurodomais motyvais, nėra pagrindo. Esant tokiai situacijai, nebelieka teisinio pagrindo analizuoti visų pareiškėjo išdėstytų argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės priimamam sprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Nuobaudos klausimas nekvestionuojamas, nuobauda paskirta įvertinus ANK 34 str. 1-2 d. išdėstytas nuobaudos taikymui būtinas aplinkybes, baudos dydis nesiekia ANK 154 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkio, todėl pagrindo keisti baudos dydžio nėra. Įvertinus šių aplinkybių visumą, Institucijos 2019-07-02 nutarimas Nr. SAVAD-25-ANR_249-2019 paliekamas nepakeistas, o A. R. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4-6 d., 646 str. 2 d., teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundą atmesti.

Palangos savivaldybės administracijos 2019-07-02 nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR_249-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.