- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- eI-1659-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- E. B., R. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, Lietuvos žmonių, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovėms L. M., O. K., J. V.,
trečiųjų suinteresuotų asmenų asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovei D. J.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir R. Š. pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, tretieji suinteresuoti asmenys asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai 2018 m. sausio 24 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų po 30 000 Eur neturtinės žalos už rinkimų teisės pažeidimą ir diskriminavimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (It., eI. b. 1–10). Teismo posėdyje pareiškėjai patikslino skundo reikalavimą ir prašo: 1) priteisti R. Š. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; 2) priteisti E. B. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (b. l. 23).
2. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 9 d. vyko rinkimai (2016 m. spalio 23 d. pakartotiniai) į Lietuvos Respublikos Seimą, kurių metu nebuvo užtikrinta neįgalių asmenų teisė visaverčiai dalyvauti rinkimuose, dėl ko asmenys, turintys negalią patyrė atskirtį ir diskriminaciją, jiems padaryta žala.
2.1. Pareiškėja R. Š., balsavusi Pavilnionių rinkimų apylinkėje Nr. 214, esančioje adresu Gabijos g. 8 (Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla), ir turinti judėjimo negalią, Seimo rinkimų metu negalėjo tinkamai įgyvendinti rinkimų teisės, kadangi Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir VRK) bei Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdė įstatymų joms numatytų pareigų dėl rinkimų organizavimo. Rinkimų apylinkės infrastruktūra buvo visiškai nepritaikyta neįgaliems asmenims, įskaitant ir pareiškėjai. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo išskirtų vietų neįgaliems asmenims, pareiškėja buvo priversta savo automobilį palikti kelkraštyje, ir apsunkintai bei nesaugiai išsikrauti neįgaliojo vežimėlį iš automobilio. Toje vietoje eismas buvo pakankamai intensyvus ir buvo grėsmė, jog kitas automobilis gali sužeisti pareiškėją. Patekimas į pačią rinkimų apylinkę bei balsavimo patalpą nebuvo pritaikytas pareiškėjai ir asmenims, turintiems negalią. Kadangi visi keliai link Pavilnionių rinkimų apylinkės rinkimų pastato yra laiptuoti, pareiškėja rinkimų pastatą galėjo pasiekti tik riedant stačiu daubos šlaito keliu. Pareiškėjai teko prašyti kitų asmenų pagalbos, jog būtų užkelta su vežimėliu nuo gatvės ant šaligatvio. Pareiškėjai kilo ir kitų sunkumų – kadangi nuovaža (pandusas) pakylant link rinkimų apylinkės buvo per stati, pareiškėja savo jėgomis negalėjo ja užvažiuoti, todėl vėl prireikė kitų žmonių pagalbos, kas yra nepriimtina ir dėl menkinamo žmogaus orumo ir dėl nesaugumo. Grįžti po balsavimo pareiškėja buvo priversta nesaugiai riedant žemyn šlaitu, apaugusiu žole. Prie įėjimo į pastatą buvo laiptai, jokios informacijos ar nuorodų, kaip patekti neįgaliesiems į pastatą nebuvo, todėl pareiškėja paprašė pakviesti rinkimų apylinkės darbuotoją. Laukti teko lauke, lyjant lietui. Pareiškėja į balsavimo patalpą, esančią pirmame aukšte, pateko tik dviem vyrams užnešus ją su vežimėliu laiptais. Vežimėlio nešimas laiptais kėlė riziką pareiškėjai nukristi ant žemės, susižaloti, tuo metu pareiškėja bijojo dėl savo sveikatos. Tokiu pačiu būdu Pareiškėja turėjo ir grįžti. Balsavimo kabina taip pat buvo nepritaikyta pareiškėjai bei kitiems asmenims, turintiems negalią. Stalviršis balsavimo kabinoje buvo labai aukštai ir pareiškėja negalėjo jo pasiekti savarankiškai.
2.2. Pareiškėjas E. B. , balsavęs Dūkšto apylinkėje, adresu, Pijorų g. 1, Dūkštų k., Vilniaus r. ir turintis judėjimo negalią, Seimo rinkimų metu taip pat negalėjo tinkamai įgyvendinti rinkimų teisės dėl VRK bei Vilniaus rajono savivaldybės neveikimo. Pareiškėjo rinkimų apylinkėje durys buvo užrakintos, nebuvo jokių nuorodų, kur vyksta balsavimas ir kaip į patalpas patekti asmeniui, judančiam vėžimėliu. Vėliau pareiškėjas pastebėjo, jog kiti asmenys eina balsuoti per seniūniją, tačiau pareiškėjui nebuvo galimybės patekti į balsavimo patalpą, nes patekimą ribojo laiptai. Rinkimų apylinkės komisija šią problemą išsprendė dar vienu rinkimų tvarkos pažeidimu – pareiškėjui rinkimų biuletenį įteikė lauke ir ten jam leido balsuoti bei taip pažeidė rinkimų slaptumo principą. Remiantis išdėstytu, tiek savivaldybės, tiek VRK pareigų nevykdymas lėmė, jog pareiškėjai negalėjo tinkamai įgyvendinti rinkimų teisės. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigojo drausti bet kokį diskriminavimą dėl negalios ir garantuoti neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties. Tinkamo sąlygų pritaikymo neužtikrinimas yra pripažįstama tiesiogine diskriminacija dėl negalios.
2.3. Pareiškėjai pažymi, kad valstybė, prieš Seimo rinkimus, žinodama apie neįgaliųjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, neatsižvelgdama į Konvenciją ir Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai, veikė nerūpestingai ir neužtikrino, kad apygardų, miestų, rajonų rinkimų, referendumo komisijos kartu su savivaldybių merais pasirūpintų, kad balsavimo patalpos, jų inventorius ir aplinka atitiktų nustatytus reikalavimus bei leido vykdyti rinkimus tam nepritaikytose patalpose, tokiu būdu diskriminuodama pareiškėjus asmenų, neturinčių negalios atžvilgiu. Kita vertus, nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Vilniaus rajono savivaldybė nevykdė teisės aktais joms numatytų pareigų parinkti ir laiku suteikti rinkimų komisijoms tinkamai įrengtas patalpas ir reikalingą įrangą.
2.4. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad visuomenėje yra nusistovėjęs stereotipinis požiūris į neįgaliuosius. Jie stigmatizuojami ir vertinami prasčiau dėl specifinių fizinių, judėjimo ir psichinių savybių. Dėl to neįgaliesiems nuolatos tenka susidurti su jų orumo pažeidimais, atskirtimi, nelygiateisiškumu ir diskriminacija. Pareiškėjai nori, kad būtų užtikrintas jų orumas, jie būtų vertinami lygiaverčiai su asmenimis, neturinčiais negalios. Rinkimų teisė yra fundamentali teisė, garantuojama kiekvienos demokratinės-teisinės valstybės. Valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kurių pagrindinė pareiga veikti žmogaus labui, savo neveikimu apribojo pareiškėjų teises ir galimybes realizuoti savo rinkimų teisę ir juos diskriminavo. Pareiškėjai jautėsi suvaržyti aplinkos kliūčių, kurių neturėtų būti, nusivylę esama situaciją, kuri sumažino jų žmogišką savivertę, pažeidė orumą, be viso to, jie iki šiol jaučiasi emociškai pažeisti ir nusivylę, patiria baimę dėl ateities.
2.5. Pareiškėjai ir pareiškėjų atstovė teismo posėdyje prašė skundą patenkinti, palaikė skundo argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, su pareiškėjų pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (1 t., eI. b. 100–107) paaiškina, kad abu pareiškėjai pirmajame rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą ture balsavo paštu, o antrajame ture, kaip ir matyti iš kartu su pareiškime pridedamos medžiagos, atvyko atitinkamai į Pavilnionių apylinkę Fabijoniškių rinkimų apygardoje ir Dūkštų apylinkę Nemenčinės rinkimų apygardoje. Pareiškėjui E. B. atsisakius pagalbos padedant jam patekti į rinkimų apylinkę, rinkimų apylinkės darbuotojai sudarė jam galimybę balsuoti lauke (balsuojant paštu, neatskleidžiant balsavimo paslapties), o pareiškėja R. Š. pasinaudojo kitų rinkėjų pagalba ir balsavo patekusi į rinkimų apylinkės patalpą. VRK nuosekliai rūpinosi, kad patalpos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą metu būtų tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir senjorams. 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 2-224 (1.5) VRK kreipėsi į visų savivaldybių Lietuvoje administracijos direktorius, primindama, jog 2016 m. vasario 4 d. „D. B. patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir Balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) yra numatyti normatyviniai reikalavimai balsavimo patalpoms ir šio norminio akto reikalavimai yra privalomi viešojo administravimo subjektams, atsakingiems už balsavimo patalpų įrengimą. VRK atkreipė dėmesį, jog sulaukia nusiskundimų dėl netinkamai ar prastai įrengtų patalpų, susidėvėjusio inventoriaus ir t. t. VRK siūlė tokiu atveju, jeigu rinkimų apylinkės patalpa neatitinka Apraše nurodytų reikalavimų, ieškoti sprendimo - parinkti naują patalpą, kurti naują ar sujungti dvi rinkimų apylinkes. VRK tinkamai ir laiku vykdė pareigas, įtvirtintas teisės aktuose ir nei veiksmais, nei neveikimu nesudarė prielaidų pareiškėjų diskriminacijai. Vertinant problemas dėl rinkimų apylinkių patalpų nepritaikymo neįgaliųjų poreikiams Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat neįžvelgė neįgaliųjų diskriminacijos.
3.1. Pažymi, kad pareiškėjai iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, kurias konstatavus įgyjama teisė į neturtinės žalos atlyginimą (valstybės institucijos neteisėto veikimo ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėto akto ir atsiradusios žalos), viseto. Pareiškėjai nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jiems buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais - po 30 000 Eur kiekvienam iš atsakovų. VRK neginčija pareiškėjų teiginių, jog neįgalieji patiria įvairaus pobūdžio nepatogumus (tiek fizinius, tiek dvasinius) tokiu atveju, jeigu patalpos, kuriose vyksta balsavimas, nėra pritaikytos neįgaliesiems. VRK, nuomone, reikalavimas iš valstybės kiekvieno pareiškėjo naudai priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos yra visiškai nepagrįstas, o tokio prašymo tenkinimas prieštarautų visuomenės interesams. VRK nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, t. y. neatliko jokio neteisėto veiksmo (įskaitant pasireiškusio neveikimu). Priešingai - VRK ruošiantis rinkimams tinkamai ir laiku teisės aktu (Aprašu) nustatė reikalavimus patalpoms ir kitai įrangai, kurių įgyvendinimas užtikrintų sklandų rinkėjų valios išreiškimo procesą. VRK rūpinosi minėtame Apraše nustatytos tvarkos įgyvendinimu ir ragino savivaldybes pasirūpinti tinkamomis patalpomis ir įranga. VRK manymu, nepasinaudodami alternatyviais būdais išreikšti savo valią rinkimų metu (t. y. balsuoti paštu arba vykti į savo apylinkės apygardą, pritaikytą neįgaliesiems) pareiškėjai siekė atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į opias neįgaliųjų problemas, kurios jiems neabejotinai kelia nepatogumus ir išgyvenimus.
3.2. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovės teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pareiškėjos R. Š. pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (2 t., eI. b. 83–91) paaiškino, kad aplinkybė, jog Pavilnionių rinkimų apylinkė Nr. 214, veikusi Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje (Gabijos g. 8, Vilnius), nebuvo pritaikyta patekti judėjimo negalią turintiems asmenims, nepaneigia fakto, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė balsuoti lygiai su kitais asmenimis. Pareiškėja, susipažinusi su VRK informacija, kad Pavilnionių rinkimų apylinkė Nr. 214 nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims, turėjo teisę pasirinkti bet kurį kitą balsavimo būdą, kurie Seimo rinkimų įstatymu yra pripažinti lygiaverčiais ir kurie, priešingai nei traktuoja pareiškėja, negali būti laikomi kaip labiau diskriminuojantys vienus asmenis ir suteikiantys pranašumo kitiems, t. y.: (a) išankstinį balsavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje; (b) balsavimą rinkimų dieną kitoje apylinkėje; (c) kitą įstatymų nustatytą būdą įgyvendinti rinkimų teisę. Pareiškėjos teisė balsuoti galėjo būti įgyvendinta alternatyviais būdais, o atsakovė savo veiksmais ar tariamu neveikimu nesiekė ir nediskriminavo pareiškėjos pareiškime nurodomu pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos rinkimų apylinkė įeiną į Fabijoniškių apygardą, kurioje pagal VRK internetiniame puslapyje skelbiamus duomenis esanti Gedvydžių rinkimų apylinkė Nr. 211 (Gedvydžių g. 8, Vilniaus Abraomo Kulviečio gimnazija) buvo pritaikyta asmenims, turintiems judėjimo negalią. Pareiškėja taip pat galėjo pasirinkti balsavimą namuose arba išankstinį balsavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, kurios infrastruktūra yra visiškai pritaikyta patenkinti neįgaliųjų asmenų poreikius. Pareiškėjai negalėjo sukelti neigiamos naštos aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas arba kita rinkimų apylinkė yra toliau negu apylinkė, į kurios rinkėjų sąrašus yra įrašyta pareiškėja, kadangi miesto sąlygomis pareiškėjai valdant transporto priemonę tie atstumai yra labai sąlyginiai ir neapsunkinantys bei kitaip nesuvaržantys asmens teisių. Pareiškėja taip pat galėjo ir turėjo susipažinti ir įvertinti VRK viešai skelbiamą informaciją apie rinkimų apylinkes ir jų pritaikymą neįgalių asmenų poreikiams ir pasirinkti balsavimo teisę įgyvendinti pareiškėjai priimtiniausiu būdu, t. y. pasinaudoti alternatyviomis įstatymų nustatytomis lygiavertėmis priemonėmis, kurios negalėjo sukelti papildomos naštos pareiškėjai.
4.1. Pažymėjo, kad visuotinai žinoma, jog didžiuosiuose miestuose balsavimo apylinkės daugeliu atveju yra įrengiamos bendrojo ugdymo mokyklose, kurių didžioji dalis buvo pastatyta iki privalomų reikalavimų užtikrinti jų prieinamumą asmenims su judėjimo negalia teisės aktuose įtvirtinimo. Tokių pastatų pritaikymas vyksta palaipsniui ir išimtinai priklauso nuo valstybės (savivaldybės) finansinių pajėgumų. Iki Pavilnionių rinkimų apylinkės (Gabijos g. 8) veikė Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje, kuri buvo pastatyta ir pradėta eksploatuoti dar 1988 m. Pareiškėjai buvo sudarytos visos organizacinės priemonės įgyvendinti rinkimų teisę ir, kaip nurodyta pareiškime, pareiškėja šią teisę įgyvendino. Antra, Lietuvos Respublikai pagal pateiktas rekomendacijas buvo nustatytas 12 mėnesių laikotarpis atitinkamų priemonių įgyvendinimui ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto informavimui (2016 m. balandžio 20 d. rekomendacijų 69 punktas), kuris rinkimų metu nebuvo suėjęs. Trečia, apskritai neaišku, kokias aplinkybes, susijusias su pareiškėjos reikalavimu, turėtų patvirtinti ar paneigti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. rekomendacijos. Pažymi, kad tiek pareiškėja, tiek pareiškėjas E. B. apsiribojo bendrais teiginiais apie galimai patirtus nepatogumus ir jų orumą žeminančius veiksmus, tačiau visiškai neindividualizavo patirtos neturtinės žalos materialinės išraiškos, o tariamai patirtos žalos dydį grindžia „kitų neįgaliųjų teisių pažeidimo atžvilgiu“.
4.2. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
5. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, su pareiškėjo E. B. pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (II t., eI. b. 1–8) paaiškino, kad balsavimas iš anksto vyko Vilniaus rajono savivaldybės pastate. Tiek pastatas, tiek balsavimo patalpos yra pritaikytos neįgaliesiems. Iš vaizdo įrašo, pridėto prie skundo, matyti, kad apylinkės pirmininkė siūlė pareiškėjui suteikti duomenis apie arčiausiai esančią pritaikytą balsuoti neįgaliesiems rinkimų apylinkę, kurioje jis galėtų balsuoti, tačiau E. B. kategoriškai atsisakė. Artimiausia pritaikyta balsuoti neįgaliesiems rinkimų apylinkė buvo Geisiškėse (apylinkė Nr. 14), t. y. 5,07 km atstumu nuo Dūkštų apylinkės. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra nusistačiusi prieš rinkimo patalpų pritaikymą asmenų, turinčių judėjimo ar regos negalią, poreikiams, tačiau kai kuriose kaimo vietovėse tai yra praktiškai neįmanoma - tinkamų patalpų iš viso nėra, o jų pritaikymui valstybė neskiria lėšų.
5.1. Atsakovė pažymi, kad valstybė yra netinkamai įgyvendinusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, nepriėmė aiškių teisės aktų, nenumatė valstybės deleguojamų funkcijų savivaldybėms apmokėjimo klausimų. Pats įstatymų leidėjas jau po įvykusių rinkimų pripažįsta, kad egzistuoja rinkimų patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams problemos. Pareiškėjų galimai patirta neturtinė žala kyla tik iš neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės neveikimo. Teigia, kad prie skundo nepridedami jokie įrodymai, pagrindžiantys tariamai patirtos žalos realumą arba jos dydį. Pareiškėjai skunde neįrodo, kad atsakovo veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, dėl kurių jis patyrė tam tikrų nepatogumų. Be to, prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis yra neadekvačiai didelis, neproporcingas skunde nurodomam tikslui: atgrasyti nuo pažeidimų kituose rinkimuose. Pareiškėjai yra privatūs fiziniai asmenys, siekia gauti neturtinę žalą sau asmeniškai, todėl neaišku, kaip išmokėjus tokio dydžio neturtinę žalą pareiškėjams, bus užtikrintas rinkimų pažeidimų pašalinimas.
5.2. Atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjų pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (1 t., eI. b. 93–96) paaiškino, kad pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo solidariai iš atsakovų priteisti net 60 000 Eur neturtinės žalos (kiekvienam pareiškėjui po 30 000 Eur). Tokia suma yra neadekvačiai didelė bei neproporcinga. Lietuvos Respublikos teismai tokio dydžio neturtinės žalos paprastai nepriteisia net bylose, kuriose yra pažeidžiamos svarbiausios valstybės saugomos vertybės (pvz., žmogaus sveikata). Teisingumo ministerija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas neturi būti siejamas su praturtėjimu ar nepagrįstu pasipelnymu. Neturtinė žala nebūtinai visais atvejais turi būti atlyginama tik pinigais. Teismas gali konstatuoti, jog pareiškėjai negalėjo tinkamai realizuoti rinkimų teisės, tačiau toks konstatavimas taip pat gali būti tinkama satisfakcija. Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nepateikė informacijos, ar jie pasinaudojo savo teise balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, kurioje sąlygos balsuoti neįgaliems asmenims yra geresnės nei kad pareiškėjų rinkimų apylinkėje. Iš pareiškėjų pareiškimo turinio bei kitų pridėtų dokumentų matyti, kad žmonėms su negalia tinkamai įgyvendinti rinkimų teisę paprastai padeda rinkimų komisijų nariai, rinkimų stebėtojai bei kiti su rinkimų organizavimu bei vykdymu susiję asmenys.
7. Tretieji suinteresuoti asmenys asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė. Teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad rinkimų apylinkės nebuvo tinkamai įrengtos, buvo pažeistos neįgaliųjų teisės, prašė pareiškėjų skundo reikalavimus patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje tarnybos atstovas paaiškino, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2016 m. gruodžio 21 d. pažymoje konstatavo, kad balsavimo patalpos nebuvo pritaikytos balsuoti neįgaliesiems, buvo pažeista Neįgaliųjų teisių konvencija.
9. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjams neturtinę žalą, kurią jie patyrė, pasak pareiškėjų, valstybei neužtikrinus neįgaliųjų teisių visaverčiai dalyvauti 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
11. Nustatyta, kad 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos neįgaliųjų forumas (toliau – ir LNF) kreipėsi į VRK, prašydamas informuoti apie atliktą įstatyminių nuostatų analizę ir VRK rengiamas rekomendacijas savivaldybėms, kad būtų garantuota ir teisiškai užtikrinta asmenų su negalia teisė balsuoti bei užtikrinti balsadėžių, rinkimų medžiagos, balsavimo vietų bei kitų priemonių prieinamumą (1 t., eI. b. 11–12). VRK 2016 m. liepos 15 d. raštu informavo forumą, kad visi balsavimo patalpų prieinamumo klausimai išspręsti 2016 m. vasario 2 d. Apraše, papildomas reglamentavimas nėra būtinas (1 t., eI. b. 13–14). 2016 m. spalio 18 d. Lietuvos neįgaliųjų forumas pateikė skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl neįgalių asmenų lygių galimybių pažeidimo, įgyvendinant rinkimų teises 2016 m. spalio 9 d. rinkimuose (1 t., eI. b. 17–25). VRK 2016 m. lapkričio 16 d. atsakydama į Lietuvos neįgaliųjų forumas skundą adresuotą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai paaiškino, kad metų pradžioje VRK, gavusi informaciją apie prastas balsavimo patalpas, prašė apygardų ir apylinkių rinkimų komisijas pasirūpinti, kad savivaldybių administracijos skirtų tinkamas patalpas balsavimui, tame tarpe, kad būtų užtikrinta teisė balsuoti ir asmenims su negalia. VRK rašte pripažino, kad tikrai ne visos savivaldybės pasirūpino balsavimui skirti tokias patalpas, į kurias nesunkiai galėtų patekti ir (ar) pakilti neįgalieji, senyvo amžiaus rinkėjai ir pan. Oficialiais duomenimis, 2016 m. Seimo rinkimuose iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenims su negalia (realiai šis skaičius LNF surinktais duomenimis buvo dar mažesnis). Esant tokiai situacijai VRK rekomendavo asmenims su negalia balsuoti namuose, nes įrengtų balsavimo patalpų, pritaikytų asmenims, neturi įgaliojimų ir tam skirtų lėšų (1 t., eI. b. 15–16). 2016 m. lapkričio 24 d. Lietuvos neįgaliųjų forumas kartu su pareiškėjais pateikė papildomą skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl pažeidimų pakartotiniuose 2016 m. spalio 23 d. rinkimuose (1 t., eI. b. 45–48). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, įvertinusi skundą, 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė pažymą (1 t., eI. b. 73–79), kurioje konstatavo lygių galimybių pažeidimus: 1) balsavimo namuose, kaip vienintelės galimybės dalyvauti rinkimuose dėl nepritaikytų balsavimo patalpų, atveju yra nevykdomas Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio a p. i pap. reikalavimas dėl neįgaliųjų veiksmingo ir visapusiško dalyvavimo politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis užtikrinimo, pritaikant jiems balsavimo patalpas; 2) neužtikrinus balsavimo priemonių (tinkamo dydžio balsavimo kabinų, regėjimo negalią turintiems asmenims būtinų priemonių balsavimo vietose, pažeidžiamas Konvencijos 29 straipsnio a. p. ii pap. reikalavimas dėl neįgaliųjų teisės balsuoti slaptai užtikrinimo.
12. Taigi pareiškėjai neteisėtus veiksmus kildina iš to, kad valstybė neužtikrino neįgaliųjų teisių visaverčiai dalyvauti 2016 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Todėl teismui svarbu nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taip pat svarbu nustatyti, ar pareiškėjai (turintys neįgalumą) turėjo galimybę visaverčiai pasinaudoti savo teisę balsuoti 2016 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, ar rinkiminės apylinkės buvo pritaikytos balsuoti neįgaliesiems.
13. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Seimo rinkimų įstatymas (toliau – ir SRĮ), Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (toliau – ir VRKĮ), Vyriausiosios komisijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. Sp-11 „Dėl balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), Neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-91 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – ir STR 2.02.02:2004).
14. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
14.1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
15. Pagal SRĮ 8 straipsnis numato rinkimų rengimą ir vykdymo išlaidas. Šio straipsnio nuostatos numato, kad Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.
16. STR 2.02.02:2004 7 punkte numatyta, kad Visuomeninės paskirties statiniai, patalpos turi būti pritaikyti žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 [4.14] nustatytus reikalavimus.
17. Aprašo 8 punkte numatyta, kad privalo būti užtikrinta teisė balsuoti neįgaliesiems, senyvo amžiaus rinkėjams bei numatyta galimybė jiems nesunkiai patekti ir (ar) pakilti į balsavimo patalpas. Rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams privalo įvertinti savivaldybių institucijos, atsakingos už viešosios paskirties pastatų pritaikymą specialiesiems poreikiams.
18. Įvertinus teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams privalo užtikrinti tiek VRK, tiek savivaldybės, kurios atsakingos už viešosios paskirties pastatų pritaikymą specialiesiems poreikiams.
19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp proceso šalių nėra ginčo, kad tiek Pavilnionių rinkimų apylinkėje Nr. 214, esančioje adresu Gabijos g. 8 (Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla) (kur balsavo pareiškėja), tiek Dūkšto apylinkėje, adresu, Pijorų g. 1, Dūkštų k., Vilniaus r. (kur balsavo pareiškėjas) nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos balsuoti neįgaliesiems asmenims. Tai patvirtina byloje pateikta vaizdo medžiaga, fotonuotraukos, rašytiniai įrodymai bei liudytojų A. M., Marijos G. B. ir E. B. paaiškinimai teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad VRK, 2016 m. lapkričio 16 d. rašte yra paaiškinusi, kad tikrai ne visos savivaldybės pasirūpino balsavimui skirti tokias patalpas, į kurias nesunkiai galėtų patekti ir (ar) pakilti neįgalieji, senyvo amžiaus rinkėjai ir pan. Oficialiais duomenimis, 2016 m. Seimo rinkimuose iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenims su negalia (1 t., eI., b. 1. 17–18). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2016 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr.(16)SN-181)-SP-140 taip pat konstatavo lygių galimybių pažeidimus: 1) balsavimo namuose, kaip vienintelės galimybės dalyvauti rinkimuose dėl nepritaikytų balsavimo patalpų, atveju yra nevykdomas Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio a) p. i pap. reikalavimas dėl neįgaliųjų veiksmingo ir visapusiško dalyvavimo politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis užtikrinimo, pritaikant jiems balsavimo patalpas; 2) neužtikrinus balsavimo priemonių (tinkamo dydžio balsavimo kabinų, regėjimo negalią turintiems asmenims būtinų priemonių balsavimo vietose, pažeidžiamas Konvencijos 29 straipsnio a. p. ii pap. reikalavimas dėl neįgaliųjų teisės balsuoti slaptai užtikrinimo (I t.,e1. b. 73–79). Pažymėtina, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis šiais principais: 1) lygių teisių – neįgalieji turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai; 2) lygių galimybių – neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Tik tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį; 3) diskriminavimo prevencijos – neįgalieji apsaugomi nuo bet kokios diskriminacijos ar išnaudojimo; 4) visapusiško dalyvavimo – visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą bei atsižvelgiant į jų patirtį; 5) savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo – neįgalieji nuolat skatinami būti savarankiški; 6) prieinamumo – neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad 2016 m. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose pareiškėjams nebuvo tinkamai užtikrinta teisė balsuoti, patalpos nebuvo tinkamai pritaikytos.
20. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė atsiliepime teigia, kad pareiškėjų galimai patirta neturtinė žala kyla tik iš neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės neveikimo. Teismas su tokiu atsakovės vertinimu sutikti negali, nes STR 2.02.02:2004 7 punkte aiškiai numatyta, kad Visuomeninės paskirties statiniai, patalpos turi būti pritaikyti žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 [4.14] nustatytus reikalavimus. VRK savo Aprašo 8 punkte aiškiai numatė, kad privalo būti užtikrinta teisė balsuoti neįgaliesiems, senyvo amžiaus rinkėjams bei numatyta galimybė jiems nesunkiai patekti ir (ar) pakilti į balsavimo patalpas. Rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams privalo įvertinti savivaldybių institucijos, atsakingos už viešosios paskirties pastatų pritaikymą specialiesiems poreikiams. Taigi darytina išvada, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Vilniaus rajono savivaldybė tinkamai nepritaikiusi patalpų neįgaliųjų asmenų balsavimui, neužtikrino lygių galimybių pareiškėjams dalyvauti balsavime, todėl tiek Vilniaus rajono savivaldybės, tiek Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nustatyti.
21. Lietuvos valstybės atstovė VRK atsiliepime teigia, kad nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, t. y. neatliko jokio neteisėto veiksmo (įskaitant pasireiškusio neveikimu). Pažymėtina, kad VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, jog VRK tvirtina pavyzdinį balsavimo patalpų ir jų aplinkos sutvarkymo aprašą bei kontroliuoja, ar apygardų, miestų, rajonų rinkimų, referendumo komisijos kartu su savivaldybių merais pasirūpina, kad balsavimo patalpos, jų inventorius ir aplinka atitiktų nustatytus reikalavimus. Teismas negali sutikti su pozicija, kad VRK ėmėsi visų įmanomų veiksmų, todėl jokių teisės aktų nepažeidė, nes byloje nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog VRK kartu su savivaldybėmis neužtikrino, kad balsavimo patalpos, jų inventorius ir aplinka atitiktų nustatytus reikalavimus. Teismo posėdyje pareiškėjai taip pat patvirtino, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie galimybę balsuoti tam pritaikytose apylinkėse, vadinasi, VRK nesiėmė visų įmanomų veiksmų, siekiant užtikrinti neįgalių asmenų teisę tinkamai balsuoti.
22. Atsakovų teiginiai, kad įrengti tinkamų patalpų balsavimui jos neturi lėšų šiuo atveju nėra reikšmingi. Lėšų trukumas negali būti pagrindu, suteikiančiu teisę nevykdyti imperatyvių teisės aktų nuostatų ir atleisti nuo atsakomybės.
23. VRK prašė taikyti ieškinio senatį, nes pareiškėjai apie pažeidimus sužinojo, kuomet buvo priimta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2016 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr.(16)SN-181)-SP-140 ir mano, kad skundas teismui turėjo būti pateiktas per vieną arba per du mėnesius (pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalį). Teismas negali sutikti su tokiais teiginiais, nes pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Kadangi pareiškėjai prašo priteisti patirtą neturtinę žalą, darytina išvada, kad jie savo teises gina laiku ir ieškinio senaties termino nepraleido.
24. Teismo posėdyje ir atsiliepimuose atsakovai teigia, kad pareiškėjai galėjo pasinaudoti alternatyviais balsavimo būdais. Tačiau teismas pažymi, kad pasirinkti pareiškėjams alternatyvius būdus balsuoti yra pareiškėjų teisė, bet ne pareiga, pareiškėjai turi diskrecijos teisę pasirinkti balsavimo būdą, ir atitinkamos valstybinės institucijos turi pareigą užtikrinti tinkamą balsavimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai neprivalėjo rinktis alternatyvių balsavimo būdų.
25. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismas laiko, kad nurodyti pažeidimai, galėjo sukelti pareiškėjams nepatogumų ir dvasinių kančių. Pareiškėjai galėjo patirti nusivylimo jausmą, jaustis menkaverčiai, galėjo būti sumenkintas pareiškėjų orumas, todėl teismas toliau pasisakys dėl pagrindo priteisti neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes. Todėl vertinant pareiškėjams priteistiną neturtinę žalą visų pirma pabrėžtina, kad jiems teisė į tinkamą balsavimą nebuvo užtikrinta tik vieną dieną, atsižvelgiant į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į tai, kad minimali mėnesinė alga - 400 Eur (nuo 2018 m. sausio 1 d.), minimalusis valandinis atlygis - 2,45 Eur (nuo 2018 m. sausio 1 d.), į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog šiuo atveju pareiškėjų patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjų nurodyta suma. Įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimų dalyvaujant rinkimuose, pareiškėjų patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra po 1 000 Eur kiekvienam. Kadangi teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė yra solidari, todėl neturtinė žala priteistina solidariai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjai R. Š. priteisia 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir 1 000 Eur pareiškėjui E. B. neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos.
26. Pareiškėjų advokatė D. G.-K. pateikė teismui prašymą atlyginti 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ naudai solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės. Paaiškina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu už pareiškėjams suteiktas teisines paslaugas apmokėjo asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“. Prie prašymo pridėta išlaidų detalizacija, kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro teisinės konsultacijos, skundo ir pakartotinio skundo dėl rinkimų teisės pažeidimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai parengimas ir pateikimas, pareiškimo dėl rinkimų teisės pažeidimo, diskriminacijos dėl negalios ir žalos atlyginimo parengimas teismui administracinėje byloje Nr. eI-1659-331/2018. Taip pat pateiktas 2018 m. balandžio 5 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas, iš kuriuo matyti, kad 1 400 Eur sumą asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ sumokėjo advokatei D. G.-K.. Byloje esantis 2017 m. liepos 31 d. trišalis susitarimas dėl teisinių paslaugų (1 t., b. 1. 81–82) patvirtina, kad advokatė D. G.-K. atstovauja pareiškėjus, bei asociaciją „Lietuvos neįgaliųjų forumas“.
26.1. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
26.2. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčą nagrinėjant teisme galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Pareiškėjų pareiškimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2018 m. sausio 24 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 850,8 eurų (2017 m. III ketvirtis). Maksimali suma už pareiškimo parengimą sudaro 2127 Eurų (850,8 x 2,5=2127 eurų). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodoma 1 400 Eur suma už pareiškimo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Kadangi 1 400 Eur suma neviršija nustatytų maksimalių dydžiu, todėl teismas plačiau nepasisako dėl išlaidų už teisines konsultacijas. Tuo tarpu išlaidos patirtos už skundo ir pakartotinio skundo dėl rinkimų teisės pažeidimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai parengimą nevertinamos, kadangi jos patirtos iki bylos nagrinėjimo teisme ir negali būti traktuojamos kaip pasinaudojimas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
26.3. Kadangi pareiškėjų skundas tenkinkintinas iš dalies, pareiškėjai įgijo teisę į dalinį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismo vertinimu bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į pareiškėjų tenkintų reikalavimų dalį ir asociacijai „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ priteistina 500 Eur sumą.
27. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų E. B. ir R. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Priteisti pareiškėjui E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos.
Priteisti asociacijai „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ 500 Eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.