Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. I. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 22 str. 1 d., laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 9 d., paskirtosios bausmės ir bausmė paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. I. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu septyneriems metams; pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. – areštu penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. Č. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiajai Z. U. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. ir V. Č. , apsvaigę nuo alkoholio, 2004 m. kovo 21 d. apie 21 val. Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, siekdami pagrobti S. U. turtą, t.y., dėl savanaudiškų paskatų, tyčia, J. I. mediniu pagaliu suduodant tris smūgius medine lazda nukentėjusiajam į galvos sritį, V. Č. spiriant vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, tuo padarant jam poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, muštines žaizdas viršutinės lūpos, kairės pusės kaktos ir dešinio momens srityse, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, t.y., sunkų sveikatos sutrikdymą, sunkiai suluošino S. U. ir pasikėsino užvaldyti jo turtą, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios – nukentėjusysis neturėjo vertingo turto.

Nuteistasis J. I. apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pripažino nukentėjusiosios Z. U. teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau skyrė per griežtą bausmę. Jis nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta ir nori greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajai.

Nuteistasis V. Č. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, jį išteisinti pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Be to, apeliantas prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teigia, kad inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, nuosprendis yra paremtas spėliojimais ir nepagrįstas įrodymais, teismas nesirėmė faktinėmis bylos aplinkybėmis ir neatsižvelgė į jo argumentuotus prašymus.

Apeliantas nurodo, kad susitarimo su J. I. įvykdyti nusikaltimą nebuvo. Jis nematė, kad J. I. turėjo su savimi pasiėmęs medinę lazdą, nes lazdą šis buvo įsikišęs į rankovę. Be to, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jam reikėjo pinigų išgėrimui – jis turėjo savo pinigų, nukentėjusiajam kišenių nekraustė ir neatliko jokių kitų veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti, kad jis bandė surasti pinigų. V. Č. neneigia, kad įvykdė nusikalstamus veiksmus S. U. atžvilgiu, tačiau tai padarė be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d.

Teismas neteisingai priėjo išvados, kad dėl jo spyrio į veido sritį nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo medicinos ekspertas V.Barauskas, atlikęs S. U. lavono ekspertizę, nustatė, kad lavono galvos sužalojimai yra padaryti neužilgo iki mirties kietu buku daiktu – lazda, vamzdžiu ar kt. Rašydamas išvadą ekspertas nežinojo faktinių bylos aplinkybių. Ekspertas nekonstatavo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įspiriant į veidą ir būtent dėl to lūžo kaukolės pamatas. Veido srityje S. U. padaryti trys sužalojimai – viršutinės lūpos, kaktos kairėje pusėje ir dešinio momens srityje. Dėl apelianto spyrio S. U. buvo sužalota viršutinė lūpa, o tai nėra sunkus sveikatos sutrikdymas. V. Č. nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą iškviesti ekspertą V.Barauską. Iškviestas specialistas R.Krivickas pažymėjo, kad ne tik smūgiai lazda, bet ir spyris koja lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsiradę prieštaravimai tarp ekspertų turi būti pašalinti, teismas turėjo apklausti ir ekspertą V.Barauską bei skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantas prašo atskirai įvertinti kiekvieną kūno sužalojimą. Specialistas R Krivickas teisme parodė, kad sužalojimai kaktos srityje galėjo būti padaryti tiek lazda, tiek koja. Teismas pripažino, kad J. I. nukentėjusiajam tris kartus smogė lazda, ir nepagrįstai konstatavo, kad V. Č. spyrė būtent į kaktos sritį.

Taip pat apeliantas teigia, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo asmenybę. Jis anksčiau neteistas, mokosi, dėl įvykdytos veikos labai pergyvena, ko pasekmė - sutrikusi apelianto sveikata.

Byloje dalyvaujantys nuteistieji V. Č. ir J. I. bei jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašo abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusioji savarankiškos nuomonės dėl nuteistųjų apeliacinių skundų išsprendimo nepareiškė.

Nuteistųjų V. Č. ir J. I. apeliaciniai skundai atmestini. Apygardos teismas pagrįstai V. Č. pripažino kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. bei 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. V. Č. nusikalstamus veiksmus vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimą ir perkvalifikuoti juos pagal BK 284 str. 1 d. nėra pagrindo.

Paskirdamas bausmę nuteistiesiems V. Č. ir J. I. nuosprendį priėmęs teismas BK 54 str. reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo išvada, kad nuteistieji V. Č. ir J. I. nukentėjusįjį S. U. užpuolė ir sunkiai sužalojo iš savanaudiškų paskatų, visų pirma patvirtinama ir jų pačių byloje duotais parodymais. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad abu nuteistieji (pagal jų parodymus) nukentėjusįjį užpuolė ir sumušė be jokios akivaizdžios tam priežasties. Mintis sumušti pamatytą vyriškį kilo išėjus į kiemą pasivaikščioti. J. I. pasiūlymą ką nors ,,nukirsti“ V. Č. supratęs kaip ką nors sumušti. Užpuolimo metu J. I. nukentėjusiajam lazda sudavė per galvą, o V. Č. į galvą įspyrė. Pinigų ar kitokių vertybių nukentėjusiojo kišenėse neieškojo ir nepagrobė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. Č. teigė, kad J. I. pasiūlymas vyrą ,,nukirsti“ reiškė jį apiplėšti. Paskui pasirinktą auką abu nusekę iki mažiau apšviestos vietos ir užpuolę. Tokie V. Č. parodymai sutampa ir su kito nuteistojo J. I. parodymais duotais ikiteisminiame tyrime. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2004-09-14 J. I. teigė, kad su bendranuteistuoju V. Č. ir G. B. (duomenys neskelbtini) laiptinėje gėrė alų. Per laiptinės langą pamatę vyriškį nutarė jį apiplėšti. Abu su V. Č. pasekė tą vyriškį, o po to sumušė. V. Č. apieškojo sumušto nukentėjusiojo kišenes, tačiau pinigų nerado (t.1 b.l. 161-162). Kad abu nuteistieji užpuldami nukentėjusįjį turėjo aiškų tikslą jį apiplėšti, matyti ir iš J. I. parodymų 2004-09-16, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Juose J. I. ptvirtino, kad neturėdami pinigų abu nutarė ką nors apiplėšti ir tuo tikslu užpuolė bei sumušė nukentėjusįjį. Abu patikrino jo kišenes (t. 1 b.l. 169-170). Kad abu nuteistieji veikė ne iš chuliganiškų paskatų rodo ir konkretūs jų veiksmai pasiruošiant užpuolimui ir jo metu. Jie iš anksto pasiruošė priemonę – lazdą, sekė nužiūrėtą auką iki mažai apšviestos gatvės vietos, o apsvaiginę ją, už kojų nutempė į dar atokesnę ir mažiau žmonių pastebimą vietą. Tuo tarpu viešosios tvarkos pažeidimas padaromas kaip tik siekiant viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais ar patyčiomis demonstruoti nepagarbą aplinkiniams.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tikruosius nukentėjusiojo S. U. užpuolimo tikslus, abiejų nuteistųjų veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Pagrįstai V. Č. nuteistas ir pagal BK 135 str. 2 d. 9 p.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. Č. ir J. I. pritrūkus pinigų susitarė juos atimti iš S. U. . Tam tikslui pasiruošė priemonę – stalo koją su laikymui pritaikyta rankena. Pagal aptartus nuteistųjų parodymus J. I. pasiūlė nukentėjusįjį ,,nukirsti“ (apiplėšti), o V. Č. tokiam pasiūlymui pritarė. V. Č. neigia žinojęs apie J. I. turėtą lazdą, tačiau liudytojų G. B. , S. V. , D. A. ir J. P. parodymais nustatyta, kad dar prieš jos panaudojimą, lazdą turėjęs J. I. ją demonstravo susirinkusiems laiptinėje. Be kitų asmenų ten buvo ir V. Č. , kuris, akivaizdu, lazdą matė ir suprato jos paskirtį.

Nors byloje ir nėra duomenų, kad V. Č. ir J. I. būtų iš anksto žodžiu susitarę, kuris iš jų kokius smurto veiksmus atliks užpuolimo metu, tai dar nereiškia, kad tarp jų nebuvo susitarimo užpuolimo metu panaudoti fizinį smurtą. Iš bylos įrodymų matyti, kad abu nuteistieji nusekė paskui nukentėjusįjį iki mažai apšviestos vietos. J. I. suduodant smūgius lazda nukentėjusiajam, V. Č. buvo greta ir tokiems veiksmams pritarė. Sunkiai sužalotą kraujuojantį S. V. Č. už kojų nutempė į atokią vietą, kurioje abu nukentėjusįjį dar mušė: J. I. smūgiavo lazda, o V. Č. spyrė į galvą. Kad V. Č. betarpiškai dalyvavo žalojant S. U. patvirtina ta aplinkybė, kad ant jo rūbų bei kepuraitės įvykio metu užtiško nukentėjusiojo kraujo.

Taigi nustatytos bylos aplinkybės leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad abu nuteistieji veikė išvien, fizinio smurto panaudojimas, tame tarpe ir sumušant nukentėjusįjį lazda, buvo neatsiejama jų bendro plano dalimi. Faktiniai atlikti abiejų nuteistųjų veiksmai rodo, kad abu jie, suduodami nukentėjusiajam stiprius smūgius į galvą, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo sveikatai, t.y. tai, kad savo veiksmais nukentėjusįjį gali sunkiai sužaloti ir tokių pasekmių norėjo. Teismo medicinos ekspertizių išvadomis nustatyta, kad S. U. buvo suduoti stiprūs smūgiai į galvą nuo kurių lūžo kaukolės skliautas ir pamatas. Po gautų sužalojimų jis aktyvių koordinuotų veiksmų atlikti negalėjo. Toks S. U. sveikatos sutrikdymas pripažintas sunkiu (t. 1 b.l. 29-34, 36, 43), todėl abu kaltininkai turi vienodai atsakyti pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. už sunkų S. U. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Nuteistojo V. Č. veiksmai kitaip galėtų būti kvalifikuojami tuo atveju, jeigu būtų nustatyta jog S. U. sveikata buvo sutrikdyta J. I. veiksmais, peraugančiais į vykdytojo ekscesą. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl nuteistojo V. Č. aiškinimas, kad jis dėl sunkaus S. U. sužalojimo nekaltas, ir, kad turėtų atsakyti tik už sužalojimą lūpoje, yra nepagrįstas.

Nuosprendį priėmęs teismas teismo medicinos specialisto išvadas bei ekspertizės išvadą ir ją patvirtinusio eksperto paaiškinimus įvertino tinkamai. Eksperto V.Barausko išvadoje Nr. 68 nurodoma, kad nukentėjusiojo galvoje muštinių žaizdų lokalizacija, jų kraštų savybės leidžia teigti, kad jos padarytos kieto buko daikto, turinčio cilindrinį kontaktuojantį paviršių, poveikyje, o tai galėjo būti lazda, vamzdis ar panašiai. Tai reiškia, kad ir kitais panašias fizines savybes turinčiais daiktais. Teismo posėdyje dalyvavęs, byloje komisijinę teismo medicinos ekspertizę atlikęs ekspertas R.Krivickas, remdamasis objektyviais bylos (teismo medicinos išvados aprašomoji dalis) duomenimis paaiškino, kad žaizda nukentėjusiojo kairėje kaktos pusėje galėjo būti padaryta įspiriant. Toks paaiškinimas nei kiek neprieštarauja išvadai, kad traumuojančiu daiktu galėjo būti panašias fizines savybes į lazdą ar vamzdį turintis objektas. Nustatyti gi, konkrečias bylos aplinkybes, tame tarpe ir konkrečius įvykdyto nusikaltimo įrankius bei priemones yra ne teismo med. eksperto, o teismo uždavinys. Šiuo atveju teismas rėmėsi ne tik apelianto minima išvada ar eksperto paaiškinimais, bet ir kitais įrodymų šaltiniais - visų pirma pačių kaltininkų parodymais, kad V. Č. stipriai spyrė nukentėjusiajam į galvos veidinę dalį. Taigi, ta apelianto minima aplinkybė – į teismo posėdį nebuvo iškviestas ekspertas V.Barauskas – negali būti pripažinta esmine klaida, sutrukdžiusia teismui byloje priimti teisingą nuosprendį.

Kad nuteistojo V. Č. nusikalstamų veikų padarymą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio nustatyta jo paties parodymais ikiteisminiame tyrime bei teisiamajame posėdyje. Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta sunkinančia jo atsakomybę.

Paskirdamas bausmę V. Č. ir J. I. apygardos teismas teisingai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nuosprendyje konstatavęs, kad V. Č. ir J. I. padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų kategorijoms, atsižvelgė į jų pavojingumo visuomenei laipsnį. Teismas abu nuteistųjų padarytus nusikaltimus įvardino tyčiniais, savanaudiškais ir į tas aplinkybes skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad nuosprendį priėmęs teismas motyvuotai ir tinkamai įvertino ir kitus BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus: įvykdytų nusikalstamų veikų baigtumą pagal jų įvykdymo stadijas, J. I. labiau aktyvų vaidmenį nusikaltimų padaryme, abiejų kaltininkų atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Išsamiai teismas motyvavo ir tai, kodėl J. I. paskiria bausmę didesnę nei pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijai su šiais motyvais nesutikti nėra pagrindo. I. I. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl apelianto noro bei galimybių, sušvelninus bausmę, kuo greičiau nukentėjusiajam atlyginti nusikaltimu padarytą žalą yra deklaratyvūs ir nėra pakankamu pagrindu patenkinti jo apeliacinius reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų J. I. ir V. Č. apeliacinius skundus atmesti.