- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 1-889-1002/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00326-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- P. D.
- Kategorijos
- 1.2.20.15Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas (BK 245 str.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
Žemesnės instancijos teismas
P. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį kaltinamas tuo, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent: žinodamas apie 2014-03-27 Šiaulių apylinkės teisme priimtą nutartį administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo pasirašytinai įteikta, apie tai, kad paskirta dažų ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių skyriaus ekspertams, taip pat būdamas 2014-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi įpareigotas pagal ekspertų nurodytą laiką ir vietą, bet ne vėliau negu iki 2014-04-22 pateikti savo naudojamą automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iki ekspertų automobilio apžiūros neatlikti jokių automobilio remonto darbų, susijusių su automobilio perdažymu, tyčia vengė pristatyti automobilį ekspertizės atlikimui ir taip nevykdė teismo sprendimo.
Kaltinamasis P. D. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo įpareigotas pristatyti automobilį į ekspertizės centrą pagal nustatytą datą ir laiką, bet teisėja J. K. išvyko atostogauti. Ekspertizės centre yra eilės. Teismo nutartyje buvo nurodyta, kad pagal nustatytą laikotarpį bus atlikta ekspertizė, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 22 d., o tai – fiziškai neįmanoma. Teisėja posėdžio metu pasakė, kad ji susisieks, todėl laukė, kol jį informuos. Skambino į teismą J. K. sekretorei ir klausė, kodėl jam niekas nepranešė apie ekspertizę. Liepos 17 d. posėdis vyko be jo, nes jis nieko nežinojo. Jo niekas neinformavo. Jam nežinant, jo vestuvių dieną, surengtas posėdis. Po vestuvių, dviem, trims savaitėms išvažiavo. Liko be teisių, antstoliai uždėjo baudas. Automobilis Vilniuje, galima jį bet kada apžiūrėti, jam niekas nėra daryta. Buvo pateikęs telefono numerį, kuriuo galėjo susisiekti. Ne visada tuo telefonu naudojosi. Tai ir jo, ir darbo telefonas. Telefono numeris nepasikeitęs, tuo telefono numeriu galima susisiekti su juo. J. D. – jo tėvas, santykiai darbiniai. Tėvui taip pat niekas neskambino, su žmona irgi niekas nekalbėjo. Į nurodytą telefono numerį ekspertai neskambino ir su jais nekalbėjo.
Liudytoja R. Ž. teisme parodė, kad yra ta ekspertė, kuri turėjo atlikti automobilių ekspertizę remdamasi teisėjos J. K. nutartimi. Prie nutarties teisėja J. K. parašė, kad kartu pateikia administracinio teisės pažeidimo bylą ir iki 2014 m. balandžio 22 d. įpareigoja pateikti automobilius ekspertizei. Ekspertizės centre eilė būna apie du, tris, keturis mėnesius. Tyrimą pradėti reikėjo birželio 26 d. Nutartyje niekada nebūna pateikiama ekspertizės data, todėl skambino teisėjai. Nutartyje nebuvo nurodytas P. D. telefono numeris. Neradus telefono numerio, balandžio mėnesio pradžioje skambino sekretorei E. P., ji pasakė, kad teisėja J. K. atostogauja, o P. D. turi pats susisiekti su eksperte. Lietuvos teisės aktai numato, kad ekspertams reikalingą medžiagą turi pateikti teismas, taip pat numato, kad ekspertai neturi patys rinkti medžiagos. Atsižvengiant į šias aplinkybes, iki 2014 m. balandžio 23 d. nesulaukusi skambučio, pranešė, kad automobilis ekspertizei nėra pateiktas ir niekas su ekspertizių centru nesusisiekė. Jai patarė skambinti pačiai ir ieškoti P. D. ir pridūrė, kad jį sunku rasti. Skambino P. D., bet niekas neatsakė. Š. L. 2014 m. balandžio 29 d. informavo, kad jos automobilis remontuojamas. Nuo 2014 m. balandžio 23 d. su P. D. nesusisiekė. Todėl procesas buvo sustojęs. Jai reikėjo paimti dažus nuo automobilių. Nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki gegužės mėnesio P. D. buvo skambinta apie dešimt kartų, tačiau niekas nekėlė telefono. Raštu buvo pateikta, kad nepavyksta susisiekti su P. D.. Birželio 2 d. Š. L. pranešė, kad pateiks automobilį. Po to dar paskambino P. D., kuris paklausė, kodėl su juo anksčiau nebuvo susisiekta. Paskambino teisėjai J. K., kuri pasakė, kad pati susisieks su P. D.. P. D. pasakė, kad automobilį pristatys ekspertizės centrui. P. D. skambino tą pačią dieną po pokalbio su teisėja, bet jis nebeatsiliepė. Kitą dieną skambino iš kito telefono numerio, tuo telefono numeriu atsiliepė ir pasakė, kad kalba ne su P. D.. Mano, kad tai buvo P. D. balsas. Po šio skambučio raštiškai informavo teisėją.
Liudytojas J. D. teisme parodė, kad P. D. yra jo sūnus, J. D. taip pat dirba vaistinėje. Jam niekas neskambino. Vaistinėje yra bendras telefonas, bet juo niekas neskambino. Pasitaiko, kad telefonu neatsiliepiama į skambučius. Jie ieškojo būdų, kaip pristatyti automobilį.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi nutarta: 1. skirti byloje dažų ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių skyriaus ekspertams; 2. ekspertams pavesta atsakyti į klausimus; 3. ekspertams pateikiant šios nutarties kopiją, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojant P. D. ir Š. L., pateikti automobilius Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių skyriaus ekspertams pagal ekspertų nurodytą laiką ir vietą, bet ne vėliau negu iki 2014-04-22, bei iki ekspertų automobilių apžiūros neatlikti jokių automobilių remonto darbų, susijusių su automobilių perdažymu (nutartis P. D. įteikta 2014-03-27, 1 t., 22 b. l.).
Šiaulių apylinkės teismo teisėjos J. K. 2014 m. birželio 3 d. rašte dėl ekspertizės atlikimo nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, jog buvo susisiekta telefonu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu P. D. ir jam išaiškinta pareiga pristatyti automobilį „Renault Megane“ į LTEC ir prašė pristatyti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) tik atlikus ekspertizę (l t., 24 b. l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus vyriausiosios ekspertės R. Ž. 2014 m. birželio 4 d. rašte Nr. S-647 teisėjai nurodyta, kad pagal teismo nutartį administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku P. D. dėl šio automobilio pateikimo tyrimui datos ir laiko Lietuvos teismo ekspertizės centre susitarti nepavyko (l t., 25 b. l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro L. e. direktoriaus pareigas V. V. 2014 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. S-937 nurodyta, kad nutartyje nurodyti asmenys automobilių ekspertizei nepateikė, todėl 2014-04-07 vyr. ekspertė R. Ž. skambino Šiaulių apylinkės teismo teisėjai J. K. dėl automobilių pateikimo datos suderinimo. Teisėja tuo metu atostogavo, o jos padėjėja E. P. ekspertei paaiškino, kad automobilių savininkai patys turi suderinti automobilių pateikimo ekspertizei laiką su LTEC. 2014 m. balandžio 23-30 d. ekspertė bandė susisiekti telefonu su P. D., tačiau P. D. į telefono skambučius neatsiliepė. Kadangi automobilis Renault Megane tyrimui nebuvo pateiktas, ekspertė išsprendė tik pirmąjį 2014-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutarties klausimą (l t., 50-51 b. l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. spalio 9 d. rašte Nr. S-1127, direktoriaus pavaduotojas V. V. nurodė, kad P. D. raštiškas pranešimas nebuvo siunčiamas. Ekspertiniai tyrimai LTEC atliekami eilės tvarka (dažų ekspertizių eilė būna iki 4 mėnesių) ir, atėjus eilei atlikti ekspertizę, siekiant ekonomiškumo ir operatyvumo, ekspertai su automobilių savininkais susisiekia telefonu. LTEC telefoninių pokalbių įrašai nėra daromi. Vyr. ekspertė R. Ž. su P. D. telefonu bendravo du kartus, skambindama jam iš LTEC telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į administracinėje byloje nurodytą P. D. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Tais retais atvejais, kai su automobilio savininku nepavyksta suderinti automobilio pateikimo laiko, apie tai informuoja ekspertinio tyrimo užsakovą (šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo teisėja J. K. informuota 2014-05-27 raštu Nr. S-617) (l t., 60-62 b. l.).
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimu P. D. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta nuobauda - 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims metams).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi nutarta perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui spręsti P. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą pagal BK 245 str.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje 2014 m. liepos 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas nustatė, kad P. D. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str. (l t., 1 b. l.)
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras G. V. 2015 m. sausio 19 d. vadovaujantis LR BPK 3 str. l d. l p. priėmė nutarimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 245 str. Nutarime nurodė, kad analizuojant teismo nutartį matyti, kad P. D. savo automobilį ekspertams privalėjo pristatyti pagal ekspertų nurodytą laiką ir vietą, bet ne vėliau negu iki 2014-04-22. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. D. Lietuvos teismo ekspertizės centras jokių laiškų nesiuntė, tik bandė susisiekti telefonu, tačiau ekspertams iki teismo nurodytos datos nepavyko susisiekti su P. D. ir tokiu būdu buvo neįvykdyta teismo nutartis. Nurodė, kad byloje nėra nustatyta, kad P. D., veikdamas tiesiogine tyčia nevykdė teismo sprendimo. Tai, kad P. D. neturėjo tiesioginės tyčios nevykdyti teismo sprendimo įrodo ir tai, kad apžiūrėjus vizualiai automobilį „Renault Magane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nėra jokių požymių, kad automobilis būtų dažytas ar tvarkytas. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad P. D. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str., subjektyvinės pusės - tiesioginės tyčios, o nesant vienam iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra visos nusikalstamos veikos sudėties, todėl ikiteisminį tyrimą nutraukė (l t., 181-184 b. l.).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. M.-G. 2015 m. balandžio 10 d. priėmė nutarimą dėl 2015-01-19 prokuroro nutarimo panaikinimo ir tyrimo atnaujinimo. Nutarimą motyvavo tuo, kad prokuroras neteisingai vertino teismo sprendimo įpareigojimų turinį ir pobūdį, jų vykdymo tvarką bei terminus. P. D., būdamas pasirašytinai informuotas apie jo pareigą vykdyti 2014-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, be pateisinamų priežasčių nevykdė 2014-03-27 teismo nutarties dėl jo vardu įregistruoto automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių skyriaus ekspertams. P. D. parodymai: „automobilio ekspertams nepateikė todėl, kad ekspertai su juo niekaip nesusiekė“ tik parodo, kad jis turėjo objektyvią galimybę įvykdyti teismo nutartį, tačiau sąmoningai (t.y. žinodamas ir suprasdamas) sunkino jos vykdymą ir piktnaudžiavo savo pareigomis. 2014-03-27 teismo nutartis ir joje suformuluotas įpareigojimas pateikti ekspertams automobilį nukreiptas asmeniškai P. D., o ne patiems ekspertams, tai reiškia, kad imtis priemonių, vykdant šią nutartį, pirmiausia buvo P. D. veiksmų dispozicija, būtent jis savo iniciatyva turėjo ir privalėjo susisiekti su ekspertais bei derinti tolimesnius veiksmus.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras G. G. 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00326-14 ir nutarė atleisti P. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo padaryta nusikalstama veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Nutarimą motyvavo tuo, kad byloje surinktais duomenimis P. D. nusikalstama veika laikytina įrodyta bei atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, požymius, tačiau bylos duomenų visumos įvertinimas leidžia daryti išvadą, jog pats įtariamasis P. D. bei jo padaryta nusikalstama veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingais, todėl P. D. atžvilgiu galima taikyti BK 36 straipsnį, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukti.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. G. 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo netvirtino.
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 23 d. nutartis.
Motyvuojamoji dalis
BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas. Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismų sprendimai BK 245 straipsnio prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys (civilinėse bylose) ir nuosprendžiai arba nutartys (baudžiamosiose bylose). Taigi, pagal BK 245 straipsnį atsakomybė kyla, kai asmuo nevykdo nurodymų, jam nustatytų įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente, šiuo atveju – nutartyje (kasacinės nutartys Nr. 2K–7/2009, 2K–636/2010).
BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymas. Atsakomybė už tokio teismo sprendimo nevykdymą kyla, kai privalantis vykdyti sprendimą asmuo ne tik nevykdo teismo sprendimo, bet veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad neteisėtai nevykdo teismo sprendimo, ir to nori. Teismų praktikoje konstatuota, kad atsakomybė pagal BK 245 straipsnį negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo nevykdymo (ar neįvykdymo) faktą. Nagrinėjamos bylos kontekstu, pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą būtina įvertinti teismo sprendime nustatyto įpareigojimo turinį, objektyvias priežastis, dėl kurių toks įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Baudžiamosios teisinės atsakomybės konstatavimui reikšminga tai, ar teismo sprendimas, nesusijęs su bausme, buvo nevykdomas sąmoningai, suvokiant, kad jo įvykdymui nėra objektyvių kliūčių ir todėl jame nurodytas įpareigojimas turi būti vykdomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2012).
Aiškinant BK 245 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui, galima būtų teigti, kad esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis suponuoja BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Toks formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas neatitiktų kriminalinės bausmės, kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės, paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Šiuo kontekstu pažymėtina, kad remiantis BK 11 ir 12 straipsniais, tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Taigi, padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2014). Dėl to baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2009).
Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamos bylos kontekstu labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyta atsakomybė už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186¹ numatyta atsakomybė už trukdymą teismui vykdyti teisingumą, teismo ar teisėjo autoriteto žeminimą.
Teismas pažymi, kad baudžiamąja nuostata įstatymo leidėjas įtvirtina konstitucinių teismo procesinės veiklos garantijų apsaugą ultima ratio – kraštutinėmis priemonėmis, būtent dėl to, kvalifikuojant asmens veiksmus, kiekvienos atskiros bylos aplinkybes reikia vertinti itin atidžiai veikos pavojingumo aspektu, juolab kad už panašaus pobūdžio veiką yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Iš BK ir ATPK įtvirtintų minėtų veikų apibūdinimo matyti, kad administracinę ir baudžiamąją teisinę atsakomybę skiria veikos pavojingumas, taip pat veikos padarymo motyvai, sukeltos teisines pasekmės. Negali būti nusikaltimu veika, jeigu ji nenumatyta baudžiamajame įstatyme. Lygiai taip pat negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnio dispoziciją, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma.
Atkreiptinas dėmesys, kad pradinis procesinis momentas P. D. atžvilgiu prasidėjo administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka, t.y. įvykus eismo įvykiui. Po jo P. D. privalėjo įvykdyti 2014-03-27 nutartį administracinėje byloje, tačiau jos neįvykdė ir galutinis sprendimas priimtas Šiaulių apylinkės teismui 2014 m. liepos 17 d. paskelbus nutarimą ir paskyrus kaltinamajam administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš kasacinio teismo formuojamos praktikos, padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Tačiau kaip matyti, P. D. 2014-03-27 nutarties neįvykdymas neužkirto kelio priimti pagrindinį sprendimą, t.y., 2014-07-17 nutarimą administracinėje byloje dėl eismo įvykio, todėl šiuo atveju P. D. inkriminuojama nusikalstama veika, neatitinka BK 245 str. numatytų sudėties požymių, bei inkriminuota neišnaudojus visų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būdų.
Kaip matyti iš kaltinimo, P. D. inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 245 str. už tai, kad jis žinodamas apie 2014-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, jos nevykdė. Nors kaip aiškino ir pats kaltinamasis P. D., jis laukė, kol į jį kreipsis ekspertizių centro darbuotojai ir nevengė vykdyti minėtosios nutarties. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, jog baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tais atvejais, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad vertinant P. D. veiksmus, teisingumą buvo galima pasiekti taikant administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.
Teismas konstatuoja, kad 2014-03-27 administracinėje byloje priimtos nutarties nevykdymas nėra tiek pavojingas, jog už tai būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. P. D. veiksmai – 2014-03-27 nutarties administracinėje byloje nevykdymas – pagal savo pavojingumo laipsnį užtraukia ne baudžiamąją, o galimai, administracinę atsakomybę pagal ATPK 186¹ straipsnį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, baudžiamoji byla P. D. atžvilgiu nutraukiama BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 8.00 iki 9.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. I PK adresu Žirmūnų g. 139A, Vilnius, kaltinamajam P. D. panaikinta 2015 m. lapkričio 13 d. protokoline nutartimi teismo posėdžio metu.
Daiktinis įrodymas - CD laikmena (l vnt.) su nuotraukomis, esanti prie 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia
P. D. išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, sudėties.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 8.00 iki 9.00 val., panaikinti, nustatant, kad ji panaikinta nuo 2015 m. lapkričio 13 d., t.y. nuo protokolinės nutarties priėmimo teisiamojo posėdžio metu.
Daiktinį įrodymą - CD laikmeną (l vnt.) su nuotraukomis, esančią prie 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.