Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota bei faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: 2019 m. vasario 20 d., apie 18 val., prie neveikiančio pieno supirkimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia iš už nugaros apimdamas kaklą ranka, smaugė mažametį L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei spyrė į nenustatytą kūno vietą. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 20 d., tarp 18 val. ir 19 val., A. M. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mažamečiui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė į kaklo sritį bei ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, po ko L. K. pargriuvo ant grindų, o gulinčiam L. K. spyrė nenustatytą kiekį kartų, į nenustatytas kūno vietas. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. vasario 20 d., apie 19 val. 30 min., gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia iš už nugaros apimdamas kaklą ranka, smaugė nukentėjusįjį L. K., spyrė į kaklą, šiais veiksmais padarė mažamečiui L. K. nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą.

Perskaičius kaltinamąjį aktą L. V. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta dalinai. Parodė, kad įvykio dieną namuose gėrė alų, po to išėjo į kaimą nusipirkti degtinės. Prie parduotuvės sutiko K. A., su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas pastarojo draugą. Nuėjo prie pieninės. Sutemus iš kažkur atsirado L. K., pasakė K. atžvilgiu keiksmažodžius. Liepė jam ramintis. Nukentėjęs pasakė jam nesikišti, supyko ir sudavė ranka L. į „kuprą“, kur tiksliai sudavė nežino. Nukentėjęs jam pagrasino. Po kurio laiko nuėjo pas M. vaikus aiškintis, čia pamatė ir L.. Tada užsimojo suduoti, tačiau nesudavė, pats parkrito. M. liepė liautis, o nukentėjęs kažkur pradingo. Tada po kurio laiko išėjo iš M. ir su K. bei M. ėjo link pieninės. Pamatė nukentėjusį L. K. bandė kažkaip sukonfliktuoti, susižodžiavo, tada pasišviesdami prožektoriumi atėjo nukentėjusio tėvai, nurodė, kad iškvies policiją, todėl išsiskirstė. Viso įvykio metu bandė suduoti L. K. tris kartus, tačiau tai padaryti nepavyko, vieną kartą į kažkurią kūno vietą sudavė. Teigia, kad negalėjo spirti ir smaugti. Visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tam gali turėti įtakos tuo metu suvartoto alkoholio kiekis. Nežino ar nežymus sveikatos sutrikdymas dėl jo veiksmų. Mano, kad tokios būklės negalėjo įspirti. Galimai nuo jo rankos liko žymės nukentėjusiam, to nežino.

Apklausta kaip liudytoja nukentėjusiojo įstatyminė atstovė J. S. parodė, kad įvykio metu namo parėjo dukra ir verkdama pasakė, kad lauke mušamas L.. Kas muša nesakė. Išbėgo ant kelio, čia pamatė V., Š. M. ir L.. Taip pat dar buvo R., M. E., ir K. A.. Matė, kad V. buvo nukentėjusį per kaklą iš už nugaros sugriebęs. Liepė paleisti vaiką. Kol surinko policijos numerį, kaltinamasis dingo. Daugiau jokių veiksmų nematė. Vėliau sūnus paaiškino, kad kaltinamasis prie pienines jam sudavė ir įspyrė. M. namuose sudavė per veidą. Taip pat vaikui matėsi žymė prie kaklo. Po įvykio L. buvo išsigandęs. Nervingas. Be migdomų vaistų neužmigdavo. Atsinaujino epilepsija. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b.l. 80-82, 84-87 papildomos apklausos protokolą), patikslino, kad pati smaugimo veiksmo nematė, perteikė tai, ką išgirdo iš dukros.

Liudytojas J. K. parodė, kad įvykio metu dukra R. parbėgusi namo pasakė, kad muša sūnų. Išbėgo iš namų pažiūrėti pamatė tamsoje susikibusius ir besistumdančius asmenis, tačiau tamsoje nematė kas tokie. Atpažino tik savo sūnų M. Š., buvo dar du asmenys, jų nepažino. Jie L. stumdė. Pradėjus šaukti, pabėgo. L. asmenys spyrė, mušė rankomis. Nukentėjęs buvo nukritęs ant žemės, jį du asmenys spardė. Kaip L. K. nukrito, nematė. Nepažįstamiems pabėgus sūnų parsivedė namo, šis buvo išsigandęs, pasakė, kad buvo mušamas, rodė kūno vietas į kurias, rodė mėlynę kakle. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas bylos lapas 129), patikslino, kad apie spardymą sužinojo po įvykio, apie tai jam pasakė dukra. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną, apie 17:00 - 17:30 valandą į jo butą atbėgo L. K.. Jam iš paskos atbėgęs kaltinamasis pradėjo mušti nukentėjusį. Atsistoję tarp jų liepė liautis, santykius aiškintis lauke. Matė kaip L. V. atliko nukentėjusio smaugimo veiksmą, sudavė į pilvą, spyrė į kojas.

Liudytojas M. Š. parodė, kad įvykio dieną susitiko su K. A. ir L. V., vaikščiojo po kaimą. Nuėjo pas M.. V. buvo išgėręs ir užsipuolė L. K., šis pasisveikino. Matė kaip kaltinamasis mušė L. K. M. namuose ir prie K. namo. Matė, kad sudavė nukentėjusiam ranka per galvą, tai buvo M. namuose. Buvo konfliktas ir prie K. namų, tačiau ką padarė nukentėjusiam nematė, čia buvo iškviesta policija ir kaltinamasis su K. A. pabėgo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi perskaityti nukentėjusiojo nepilnamečio L. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (I tomas bylos lapas Nr.106-108), kurių esmė yra, jog nukentėjęs parodė, kad buvo nuėjęs prie pieninės, sutiko M. Š., po to atėjo V. ir jį smaugė, po to paleido. Ėjo pas draugus ir kaltinamasis jį atsekė. Ten jam sudavė į veidą, jį sumušė taip pat buvo mušamas ir prie kaimyno. Kaltinamasis L. K. smaugė ir spyrė koja dėl to skaudėjo, duso. Prie namų taip pat buvo užpultas L. V. ir K., buvo smaugiamas, L. spyrė į kaklą ir jis krito. Sesė nubėgo pasakyti tėčiui su mama, po to kaltinamasis pasišalino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi perskaityti nepilnametės R. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 tomas bylos lapas Nr. 111-113),kurių esmė yra, kad įvykio laiku prie namų buvo atėjęs L. V., K. ir M. Š.. R. K. buvo, kai L. mušė prie pieninės, L. V. pasiėmė jį, bandė spirti, lygtai pataikė. R. K. tik matė, kad spyrė, bet nematė ar įspyrė. V. paėmė ranką ir uždėjo ant kaklo. R. K. parodė kaip V. smaugė brolį. R. K. matė, kaip pakėlė koją ir bandė spirti, bet nematė ar įspyrė, jie tiesiai spyrė koja bet nematė ar pataikė, nes jau bėgo. R. K. tik atėjo, kaip užsimojo ranka. Ji atėjo matė, kaip L. V. trenkė per snukį jos broliui, trenkė su ranka ir pataikė į veidą. Brolis apsiverkė. R. K. parodė, kaip delnu V. trenkė broliui į veidą. R. K. išėjo ir už kelių minučių brolis atėjo, dar matė, kaip L. V. M. namuose užsimojo kumščiu, bet nekirto, M. laikė, A. pasakė, kad nesimušti jo namuose. Kai R. K. išėjo iš M., ėjo į jų galą link namų, ėjo su E. M., K. A., ir L. ėjo. Jie stovėjo prie pieninės, bet juos sekė tas L., K. A., M. ir V. Tada L. ir K. vėl pradėjo lįsti prie brolio, jį gaudė, bet nepagavo, kartais pagavo, kartais ne. L. smaugė brolį, tiesiog paėmė ranka ir smaugė. R. K. parodo kaip smaugė-sulenkta ranka paėmęs už kaklo. V. ir K. gaudė, K. buvo prisilietęs prie brolio, kaip buvo nuėję netoli jų namų. K. šoko ant brolio iš už nugaros ir pradėjo smaugti. Brolis buvo raudonas. Ji traukė K., o brolis L. krito ant kelių. Po to paleido jį, ji tiesiog nustūmė K., jis nukrito, o brolis pabėgo. Kai jie paleido K., K. vėl norėjo gaudyti brolį, jie nubėgo prie upės ir nematė po to kas buvo. R. K. toliau nematė, nubėgo tėvų pakviesti (I tomas. b.l. 111-113).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi perskaityti nepilnamečio K. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 tomas bylos lapas 124-126), kurių esmė yra, kad jo draugas nuskriaudė klasioką. L. V. pradėjo erzinti L.. L. vieną kartą spyrė nukentėjusiam. ( I tomas, b.l. 124-126)..

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti nepilnametės E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas bylos lapas 147-148), kad L. V. pažįsta iš matymo, jis Jungėnuose gyvena. Kiek jam metų nežino. Negali pasakyti kiek laiko jį pažįsta. L. K. ji pažįsta, ji iš to paties kaimo. Jie yra draugai ir bendrauja su juo. Ji prisimena tą įvykį, kada buvo sumuštas L. K.. Kada tai buvo neprisimena, žino, kad šiais metais, dar buvo šaltoka. Galėjo būti vasario mėnesio antroje pusėje. Lygtai buvo savaitgalis. Jau buvo pradėję temti. E. M. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir draugė R. K. pasakė, kad L. V. su K. A. atėjo į jų kaimą. Jie gal buvo gėrę. Tada L. V. atėjo į jos namus. Matė, kaip L. vieną kartą spyrė į kažkur L. K. gal į kojas, bet gerai nežino. Ir iš karto po to trenkė vieną kartą ranka, jos tėtis liepė liautis. Tada ji su drauge-L. K. sese ir L. K. išėjo į kiemą. L. V. liko namų viduje. Tada prie jų prisijungė kieme buvęs K. A. ir jie visi kartu ėjo (duomenys neskelbtini). Tada visi nuėjo prie neveikiančios pieninės. Tada atėjo M. Š. ir L.. Tada L. V. paėmė per kaklą, iš nugaros L. K. ir jį smaugė o M. Š. atitraukė L. V. nuo L. K.. L. K. bandė išsilaisvinti ir pats nuo L. V.. Kai smaugė L. buvo biškį paraudęs. Kol smaugė užtrukti galėjo kelias minutes. Dar L. L. sakė :"paleisk". Kai M. Š. išskyrė L. ir L., L. bandė įspirti L., į kur nežino. Nepataikė, nes L. pasitraukė. Tada ji, L. K. ir R. K. bėgo link R. K. namų. Tada įsuko į keliuką ir palaukė kol praeis L. V., M. Š. ir K. A., nes jie visi ėjo ieškoti žmonių, kad juos kas nors parvežtų į namus. Tada jie biškį, gal kelias minutes palaukė įsukę į keliuką o tada pradėjo vėl eiti link R. namų. Tad jiems būnant prie pat R. K. namų, atėjo L. V., K. A., M. Š. ir L. V. pradėjo vaikytis L.. K. vijosi L. ir užšoko ant jo, iš nugaros, bandė parversti jį bet nepavyko, nes L. K. pabėgo toliau nuo jų. Kokiu atstumu nežino. Paskui L. V. per pievą vijosi L. ir paslydo pats bei pargriuvo. Tuo metu R. K. jau buvo iškvietusi L. K. tėvus ir jie greitai atėjo į gatvę kur jei buvo. R. K. neverkė bet visą laiką buvo išsigandusi ir kai L. V. sudavė smūgius L. ir kai smaugė prie neveikiančios pieninės ( It. b.l. 147-148).

J. S. protokole -pareiškime užfiksuota tai, kad 2019 m. vasario 20 dieną, apie 19 val. 30 min., J. S. mažametį sūnų be jokios priežasties sumušė nepažįstamas neblaivus vaikinas, t.y. adresu (duomenys neskelbtini), koja spyrė vieną kartą į dešinę kaklo pusę ir su rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, dėl ko sūnus jautė fizinį skausmą. Kai sūnus bėgo į namus, pasivijęs vaikinas jį, iš už nugaros su rankos dilbiu suspaudė kaklą ir smaugė taip sukeldamas sūnui fizinį skausmą ( I t., b.l. 1-2).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Vyriausiojo patrulio V. R. Tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad policijos pareigūnas pranešė, kad: 2019 m. vasario 20 dieną, apie 19 val. 49 min., gavus iš Marijampolės apksr. VPK budėtojo pranešimą, kad maždaug prieš 5-10 minučių, į namą užėję du asmenys sumušė neįgalųjį pranešėjos sūnų, kuriam yra 13 metų. GMP nereikalinga. Asmenys pasišalino keliu link Jungėnų k., kur jie gyvena. Vienas iš jų apie 25-30 metų, vadina "D.", apsirengęs pilkos spalvos džemperiu, kitas 13 metų K., apsirengęs tamsiai, su akiniais. Vykstant į nurodytą vietą kelyje Jungėnai-Suvalkėliai asmenų atitinkančių apibūdinimus, kurie galėjo sumušti pranešėjos sūnų nesutiko. Atvykus į pranešėjos namus, esančius (duomenys neskelbtini), duris atidarė J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jos nukentėjęs sūnus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini). L. K., žodžiu paaiškino, kad jam būnant (duomenys neskelbtini)., prie jo priėjo "D." ar "G.", kurio pavardės ir kur gyvena nežino, jam gali būti 25-30 metų. Minėtas vyras, be jokios priežasties, iš kojos spyrė jam į kaklo sritį ir trenkė, iš plaštakos į kairį skruostą. Jaunuolis pabėgo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o jo lauke laukė K. A., gim. 2(duomenys neskelbtini). Jaunuolis jį bandė gaudyti ir mušti, vėliau asmenys pasišalino. Visa tai matė R. K., E. M., A. M. ( I tomas, b.l. 23).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 dieną, apie 22 val. 00 min., sulaikius nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), alkoholio matavimo prietaisu "Alcotest 7510 Nr. ARCK-0044, patikros sertifikato Nr. 0853749 pagalba, buvo nustatytas 2,64 promilės girtumo laipsnis ( I t., b.l. 24).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta (I t., b.l. 33-41).

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad išoriškai apžiūrint L. V., gim. (duomenys neskelbtini) rankas, ant dešinės rankos plaštakos viršutinės dalies, virš didžiojo piršto vizualiai matosi odos nubrozdinimas. Taip pat, ant kairės rankos plaštakos viršutinės dalies virš didžiojo piršto matosi odos nubrozdinimas. Išoriškai apžiūrint L. V. rankas, kitokių tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta ( I t., b.l. 42-46).

Specialisto išvada Nr. G 122/2019 (09) L. K. konstatuotas nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje. L. K. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. L. K. konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu bukabriauniu ar aštriabriauniu daiktu. L. K. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2019-02-20 galimai nurodytomis aplinkybėmis, vienu poveikiu. L. K. sužalojimo metu galėjo jausti fizinį skausmą ( I t., b.l. 50).

Specialisto išvada Nr. G119/2019 (09) L. V. konstatuoti nubrozdinimai kairės plaštakos III-čio krumplio, kairės plaštakos III-čio piršto pamatinio pirštakaulio nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos III-čio krumplio srityje ir II-o piršto vidurinio pirštakaulio nugariniame paviršiuje. V. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui. V. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. L. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-02-20 nurodytomis aplinkybėmis. L. V. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. L. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam suduodant smūgius į kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčias kūno dalis. L. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo susidaryti smūgių metu rankoms praslystant kūnu ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais. L. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant ranka, tiek kontaktuojant su kitais, kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais, daiktais ( I t., b.l. 54-55).

Kaltinamasis L. V. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad kaltę pripažįsta dalinai. Apklaustas įrodymų tyrimo metu pripažino, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiam. Pripažino faktines kaltinime nurodytas aplinkybes, kad siekė smurtauti nukentėjusio atžvilgiu. Dėl kitų kaltinime inkriminuotų smurtinio pobūdžio veiksmų teigė, kad jų neprisimena, galimai ir dėl tuo metu suvartoto alkoholio kiekio, mano, kad taip negalėjo pasielgti. Vertinant kaltinamojo parodymus teismas pažymi, kad jie nėra patikimi, kadangi pats L. V., nurodė, jog visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad byloje apklausti liudytojai ir nukentėjęs neteisingai parodytų apie betarpiškai matytas aplinkybes.

Vertinant ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu nukentėjusio parodymus apie patirtą smurto pobūdį, liudytojų nurodytus faktinius kaltinamojo veiksmus, teismas sprendžia, kad jų nurodytos detalės atitinka ir papildo viena kitą bei kitus bylos įrodymus-specialisto išvada nustatytą sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį. Nukentėjęs yra pakankamai nuoseklus ir tikslus vertinant jo amžių ir brandą, nėra pagrindo manyti, kad L. K. parodymai nepatikimi. Teismas pripažįsta įrodymais duomenis gautus nukentėjusio apklausos, atliktos ikiteisminiame tyrime, metu, kadangi jų patikimumu ir objektyvumu įsitikinta betarpiškai įrodymų tyrimo metu. Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes vadovaujasi nukentėjusio parodymais, specialisto išvada, liudytojų parodymais, kaltinamasis duodamas parodymus, iš esmės jų aiškinimo ir nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Teismas vertindamas sužalojimų pobūdį, nukentėjusio amžių, nustatytus faktinius kaltinamojo veiksmus- smūgių rankomis kojomis sudavimą, smaugimo veiksmą, neabejoja, kad kaltinamasis suprato, jog taip sukelia fizinį skausmą mažamečiui, padarys jam sveikatos sutrikdymą ir to nori. L. V. veika kvalifikuota teisingai, kadangi atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 3 d. požymius.

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. V. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis L. V. neteistas, administracinėmis nuobaudomis metų bėgyje nebaustas, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš mažametį. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, nedirbantis, socialiniai įgūdžiai nėra geri, konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai (2t. b.l. 57-58), seniūnija neigiamo pobūdžio informacija nedisponuoja(b.l. 19). Įvertinus nurodytas aplinkybes, individualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus ir galintis dirbti bei gauti pajamas, nesant duomenų, kad liko pasekmių nukentėjusio sveikatai, nors ir nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti L. V. skiriant švelniausią minimalią bausmę numatytą BK 140 str. 3 d. alternatyviojoje sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, tai yra 2500 eurų baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, L. V. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 10(dešimties) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.