- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-40-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- UAB „Interselas“
- Atsakovas
- E. V., E.
- Trečiasis asmuo
- T. K.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-40-280/2011
2011 m. kovo 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Interselas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Interselas“ ieškinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui T. K. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Interselas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. V. 15 141 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas E. V., būdamas bendrovės akcininku ir turėdamas 50 procentų visų akcijų, turėjo galimybę daryti realią įtaką bendrovės valdymui, jos veiklai, teisių ir pareigų prisiėmimui. Siekdamas gauti naudos, t.y. išvengti didelių palūkanų mokėjimo, atsakovas su ieškovu 2007-08-29, 2008-03-28 ir 2008-07-01 sudarė ieškovui nenaudingas paskolų sutartis, kurių pagrindu bendroje sumoje pasiskolino 1 897 000 Lt su 0,2 proc. metinių palūkanų. Toks paskolos suteikimas UAB „Interselas“ buvo akivaizdžiai nepelningas. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį tyrimą nustatė, kad dėl neteisingai taikytos metinės palūkanų normos suteikiant E. V. paskolas, buvo neteisingai apskaičiuotos ir deklaruotos bendrovės pajamų sumos. UAB „Interselas“ patirta žala laikytina bendrovei papildomai apskaičiuoti mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš viso bendrovei dėl ypatingai mažų paskolos sutarčių su E. V. palūkanų, perskaičiavus palūkanų normas pagal vidutines normas, buvo priskaičiuota papildomai 14 145 Lt pelno mokesčio ir 996 Lt socialinio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad atsakovas E. V. ir tretysis asmuo T. K., būdami ieškovo UAB „Interselas“ akcininkais ir turėdami po 50 procentų įmonės akcijų, 2007-08-28, 2008-03-28, 2008-07-01, bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimus suteikti jiems paskolas po 1 897 000 Lt kiekvienam su 0,2% metinių palūkanų, kurios turi būti sumokamos kalendoriniams metams pasibaigus. Darė išvadą, kad paskolos buvo suteiktos, pasiskolintas sumas pagal paskolos sutartis atsakovas ieškovui grąžino, dėl to ginčo nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą UAB „Interselas“ ,2009-12-03 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nustatė, kad 2007 m. už E. V. 2007-08-29 suteiktą paskolą bendrovė turėjo priskaičiuoti 33 204 Lt daugiau palūkanų, o 2008 m. už E. V. 2007-08-29, 2008-03-28 ir 2008-07-01 suteiktas paskolas bendrovė turėjo paskaičiuoti 61 094 Lt daugiau palūkanų negu priskaičiavo. Nurodė, kad paskolos išduotos nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, nes UAB „Interselas“ įstatų 3.5 punktas nustato, kad vienas iš bendrovės pagrindinių tikslų yra akcininkų turtinių interesų tenkinimas, todėl riziką dėl nepriskaičiuotų mokesčių turėtų prisiimti ieškovas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Interselas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-30 spendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesines bei materialines teisės normas. Teismas nesiaiškino, ar atsakovo veiksmai buvo sąžiningi. Paskolos sutartys buvo sudarytos nustatant atsakovui labai mažas tik 0,2 proc. metines palūkana, kai paskolų suteikimo atsakovui metu skolinimosi kredito įstaigose palūkanos niekada nebuvo žemesnės kaip 4,80 proc. Nurodė, kad turėjo papildomai sumokėti 14 144,70 Lt pelno mokesčio, nors jokio pelno realiai negavo. Teigia, kad pasirašydamas paskolos sutartis, kuriose nustatytos itin mažos tik 0,2 proc. dydžio metinės palūkanos, atsakovas veikė nesąžiningai, kadangi žinojo arba turėjo žinoti, jog sutarčių pasirašymo metu skolinimosi kredito įstaigose palūkanos buvo ženkliai didesnės. Taip pat atsakovas turėjo žinoti, jog dėl pasirašytų paskolos sutarčių UAB „Interselas" bus papildomai priskaičiuota pelno mokesčio suma, nors tokio dydžio pelno pagal minėtas paskolos sutartis bendrovė iš tikrųjų negaus. Atsakovas E. V., būdamas UAB „Interselas" akcininku ir elgdamasis nesąžiningai, visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo už jo paties naudai priimamus sprendimus suteikti paskolas su labai mažomis metinių palūkanų normomis ir realiai pasinaudojo tokių sprendimų sukurtomis teisinėmis pasekmėmis, todėl jam taikytina LR CK 2.50 str. 3 d. nustatyta atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neskundė VMĮ patikrinimo akto nustatyta tvarka, su paskaičiuotais mokesčiais sutiko, nors VMĮ patikrinimo aktas nėra teisėtas ir pagrįstas, kiek tai liečia pajamų mokesčio paskaičiavimą už suteiktas paskolas. Nurodo, jog ABĮ įstatymu yra nustatyta palūkanų riba, kai akcininkas skolina lėšas bendrovei, tačiau nėra nustatyta palūkanų riba, kai bendrovė skolina lėšas akcininkui. Akcininkas gali skolintis iš bendrovės pinigų, palūkanos yra nustatomos sutarties šalių susitarimu, jų dydis nėra įstatymais reglamentuotas. Pareiga sumokėti mokesčius kyla ne atsakovui, o bendrovei. Esant teisėtai sutarčiai dėl paskolos suteikimo, bendrovei kilusios prievolės sumokėti mokestį valstybei negali būti traktuojama kaip žala bendrovei. Teigia, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai ir jų pagrindu sudarytos paskolos sutartys yra galiojančios bei atitinkančios įstatymų reikalavimus, jų teisėtumas nebuvo ginčytas, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai ir paskolos sutartys neprieštarauja įstatymams ir bendrovės įstatams. Teigia, kad ieškovas, turi pakankamai turto ir gali įvykdyti mokestinę prievolę, todėl kaip juridinio asmens dalyvis negali būti atsakingas už juridinio asmens prievoles. Bendrovė, sumokėdama mokesčius, sumažina pelno dydį ir sumokėta mokesčių dalimi pelnas nėra paskirstomas LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, tame tarpe neišmokamas dividendas akcininkams. Teigia, kad turėjo 50 proc. bendrovės akcijų ir jeigu nebūtų T. K. balsavęs jam priklausančiais balsais, sprendimas suteikti paskolas nebūtų priimtas. Paskolos sutartis bendrovės vardu sudarė S. B.. Administracijos vadovu paskolų suteikimo metu buvo T. K., jis įgaliojo S. B. sudaryti paskolos sutartis. Teigia, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė įvykdė savo prievolę ir sumokėjo už suteiktą paskolą mokesčius. Paskaičiuota ieškovei mokestinė prievolė ne tik, kad nėra ieškovės įvykdyta, bet ji dar ieškovės ir VMĮ susitarimu yra žymiai sumažinta. Buvo sumažinta bendra mokėtina suma nuo 98 853 Lt iki 54 570 Lt. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kokią dalį sumažintoje sumoje sudaro pagal gautas paskolas mokėtina biudžetui suma. Ieškovas nenurodo ieškinyje ir nepateikė realaus žalos dydžio apskaičiavimo, todėl jau vien šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas. Nurodė, kad kaip bendrovės akcininkas, eilę kartų suteikė ieškovei paskolas neatlygintinai. Bendrovė naudodama jo pinigus neatlygintinai, uždirbo pajamas, gavo pelną ir turėjo galimybę suteikti paskolą mažesnėmis palūkanomis negu vidutinė bankų palūkanų norma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atsakovo E. V. civilinei atsakomybei taikyti nagrinėjamojoje byloje būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas E. V. kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės buvęs akcininkas E. V. (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Jis iš esmės savo kaltę neigia.
Bendrovės dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Akcininkai, kaip bendrovės dalyviai ( CK 2.45 str.), įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Juridinis asmuo pagal savo prievoles savarankiškai atsako savo turtu ( CK 2.50 str. 1 d.). Juridinio asmens dalyvis gali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn pagal juridinio asmens prievoles tuomet, kai negali atsakyti juridinis asmuo dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų. Taigi ši norma taikoma juridinio asmens santykiuose su kitais asmenimis, įstaigomis, t.y. išoriniuose santykiuose, o ne bendrovės vidiniuose, t.y. santykyje tarp bendrovės ir jos akcininkų.
Bendrovės akcininkas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas (prielaida). Tačiau vien pagal ieškovo nurodomų mokesčių priskaičiavimo faktą negalima atsakovo E. V. veiksmus pripažinti neteisėtais, nes bendrovės įstatai ir LR Akcinių bendrovių įstatymas nedraudžia bendrovės dalyviams sudaryti paskolos sutartis su bendrove.
Bendrovės „Interselas“ veiklos tikslas yra ne tik akcininkų turtinių interesų tenkinimas, bet ir veiklos įplaukų bei pelno gavimas. Akcininkas gali pretenduoti gauti pelno dalį (dividendą) ( įstatų 32,1p.), jeigu taip nusprendžia gautą pelną skirstyti akcininkai 2/3 balsų dauguma ( įstatų 63.4). Akcinių bendrovių įstatymas ( 15 str. suteikia teisę akcininkui gauti bendrovės pelno dalį(dividendą), to paties įstatymo 14 str. 6 d. nustato, kad akcininkas turi grąžinti dividendą ar kitas išmokas, susijusias su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo arba turėjo žinoti. Apie pareigą atlyginti padarytą žalą nekalbama, o kalbama apie išmokų grąžinimą.
Pelno mokestį UAB „Interselas“ Panevėžio apskrities VMI perskaičiavo pagal LR Pelno mokesčio įstatymo 40 str. 2 dalies reikalavimus, patikrinusi suteiktų paskolų asocijuotiems asmenims mokestines prievoles ir nustatė, kad akcininkui E. V. buvo nustatytos kitokios sąlygos vien dėl to, kad jis yra bendrovės akcininkas, o tokiomis sąlygomis kitiems asmenims paskolų bendrovė neteikė. Bendrovė papildomai priskaičiuotas sumas pripažino ir jas moka ir tuo faktu, kaip minėta, nustato žalos padarymo faktą ir tik E. V. veiksmus pripažįsta kaltais dėl žalos bendrovei padarymo. Vargiai ar tai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su akcininko E. V. konkrečiais nurodytais veiksmais, nes mokesčius moka bendrovė, kuri nustatytomis sąlygomis savo valia sudarė paskolos sutartį su E. V.. Šiuo atveju E. V. nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų ir nėra atsakingas už UAB „Interselas“ prievoles. Be to, visai neginčijant sutarties dalies dėl neteisėtai nustatytų palūkanų dydžio, pripažinus, kad palūkanos nustatytos tinkamai, o tik nustačius, kad pagal esamą faktą netinkamai apskaičiuoti mokesčiai, negalima daryti išvados, kad žalos padarymo faktas yra akivaizdus, nes pati bendrovė kaip juridinis asmuo neprašo pagal papildomai jai priskaičiuotus mokesčius didesnių palūkanų, nuo kurių apskaičiuoti mokesčiai, sumokėjimo, bendrovė tų palūkanų negavo, o iš E. V. reikalauja priskaičiuotų mokesčių sumokėjimo nuo faktiškai nenustatytų palūkanų, kurių bendrovė iš jo nereikalavo ir nereikalauja.
Dėl pasakyto apeliacinis skundas atmetamas, paliekamas galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas. Iš ieškovo UAB „Interselas“ atsakovui E. V. priteistina 500 Lt advokato pagalbos išlaidų ( CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš UAB „Interselas“ atsakovui E. V. 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.