Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. s.“ atstovei advokato padėjėjai Justinai Litvinei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „A. s.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 18 801,40 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. birželio 1 d. sudarė prekių pirkimo — pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes ir atlikti prekių montavimo darbus. Pagal sutartį ieškovė perdavė prekes ir atliko jų montavimo darbus, kurių pagrindu šalys pasirašė priėmimo perdavimo aktus, kurių pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė turėjo atsiskaityti sąskaitose nurodytais terminais, tačiau, šios pareigos, neįvykdė. Ieškovė, tuo tarpu, siekdama išlaikyti šalių gerus santykius bei bendradarbiavimą, po ilgu raginimų sumokėti skolą, pateikė atsakovei susitarimo dėl skolos sumokėjimo dalimis projektą suderinimui ir pasirašymui. Šalys sudarė mokėjimo grafiką ir pasirašė susitarimą dėl skolos sumokėjimo grafiko patvirtinimo, pagal kurį atsakovė turėjo apmokėti ieškovei susidariusią skolą per penkis mokėjimus laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 29 d. Taigi, nėra ginčo dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei, dėl jo dydžio. Susitarime buvo nustatyta, jog kreditorius turi teis3 kreiptis i teismą dėl visos skolos priteisimo su numatytomis netesybomis, jeigu skolininkas — atsakovė delsia sumokėti pagal grafiką ilgiau nei 7 kalendorines dienas.

1.3. Atsakovė vėlavo mokėti ieškovei pagal grafiką. 2024m. vasario 8 d. buvo sumokėta 2 000 Eur dydžio suma, o po pakartotinių raginimų dar 1 300 Eur 2024 m. vasario 12 d. Taigi, atsakovė taip iš karto pažeidė susitarimą ir jame numatytus terminus ilgiau nei 7 dienas. Atsakovės skola sudaro 16 556,86 Eur. Ieškovė prašo priteisti šią skolą bei netesybas, paskaičiuotas nuo skolos atsiradimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos, kadangi dėl pateiktų atsakovės prieštaravimų, ieškovė, vadovaujantis teisės aktais, privalėjo pateikti ieškinį. Netesybas sudaro — 2 244,54 Eur dydžio suma.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti arba priėmus sprendimą ieškinį tenkinti, išdėstyti priteistos skolos mokėjimą, sudarant skolos grąžinimo grafiką 7 mėnesių laikotarpiui, kuriuo vadovaujantis atsakovas 6 mėnesius ieškovui mokėtų po 2 365 Eur, o aštuntą mėnesį sumokėtų likusią 2 366,10 Eur sumą ir palūkanas, nustatant, kad mėnesinės įmokos mokamos iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, įmokas pradedant mokėti po to, kai įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; civilinę bylą nagrinėti pagal atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją rašytinio proceso tvarka arba žodiniame bylos nagrinėjime teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei ir/ar jos atstovui.

2.1. Nurodė, kad už suteiktas paslaugas ieškovas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovo neįvykdyta prievolė ieškovui sudaro 16 556,10 Eur.

2.2. Esant atsakovės piniginių srautų sutrikimams, šalių atstovams bendraujant žodžiu, buvo diskutuota, kad atsakovė atsiskaitys nuosekliai, dalimis pagal savo galimybes. 2024 m. sausio 17 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl skolos sumokėjimo grafiko patvirtinimo. Nepaisant sudaryto susitarimo, atsakovo piniginių srautų sutrikimai tęsėsi, dėl ko šalių atstovai tarpusavyje susitarė, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitys ne vėliau kaip iki 2024 metų pabaigos. Taigi, šalys susitarė dėl tokios įsipareigojimų vykdymo tvarkos, žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo yra galiojantis ir vykdytinas.

2.3. Nors neneigia įsiskolinimo ieškovei, tačiau reikalavimas pilna apimtimi nėra vykdytinas ir prieštarauja šalių susitarimui – šalių žodžiu buvo sutarta dėl kitokių atsiskaitymo terminų.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais, pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad prasidėjus vėlavimams, ieškovė ilgai tai toleravo, kai pažadai visi nebebuvo vykdomi, pasirašytas susitarimas ir pirmuoju mokėjimu jis buvo pažeistas. Vadovas pareiškė, kad bus sprendžiama (duomenys neskelbtini) byla. Atsiliepimu išreikšta pozicija tempiamas laikas. Atsiliepime nurodyta netiesa dėl to, kad šalių atstovai tarpusavyje susitarė, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitys ne vėliau kaip iki 2024 metų pabaigos. Šalys raštu buvo susitarę dėl skolos grąžinimo grafiko, todėl teiginys yra nelogiškas. Ginčo dėl skolos ir netesybų dydžio nėra. Sąskaitos buvo priimtos, aktai pasirašyti, ginčo dėl jų nėra.

4. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, todėl byla, ieškovės atstovui neprieštaraujant, nagrinėjama UAB „B.“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Iš ieškovės ir atsakovės nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. birželio 1 d. sudarė prekių pirkimo — pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes ir atlikti prekių montavimo darbus (toliau – ir Sutartis), o atsakovė įsipareigojo priimti prekes, paruošti vietą montavimo darbams ir priimti darbus bei atsiskaityti už juos nustatyta tvarka ir terminais, sąskaitos apmokėjimo terminas – 45 dienos.

6. Ieškovė už parduotas prekes ir paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad pateiktos sąskaitos faktūros nebuvo pilnai apmokėtos. Šalys 2024 m. sausio 17 d. sudarė rašytinį susitarimą dėl skolos sumokėjimo grafiko patvirtinimo (toliau ir Susitarimas), pagal kurį šalys sudarė naują skolos mokėjimo grafiką, pagal kurį atsakovė turėjo apmokėti ieškovei susidariusią skolą per penkis mokėjimus laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 29 d. Atsakovė ieškovei 2024 m. vasario 8 d. pervedė 2 000,00 Eur, 2024 m. vasario 12 d. pervedė 1 300,00 Eur, tuo grąžindama dalį skolos, tačiau pažeisdama Susitarimo sąlygas. Susitarime buvo nustatyta, jog kreditorius turi teisę kreiptis i teismą dėl visos skolos priteisimo su numatytomis netesybomis, jeigu skolininkas — atsakovė delsia sumokėti pagal grafiką ilgiau nei 7 kalendorines dienas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė liko skolinga jai 16 556,10 Eur. Atsakovė skolos dydžio neginčijo.

7. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus dėl faktų, kuriuos pripažįsta kita šalis (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 2, 5 punktai).

9. Vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad atsakovė pripažino susidariusią skolą pagal Sutartį. Ginčo dėl skolos dydžio, jos apskaičiavimo nėra, jį pripažįsta atsakovė, todėl ši aplinkybė laikoma įrodyta (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Taip pat byloje nėra jokių duomenų (ginčo), kad prekės nebuvo perduotos ar būtų perduotos nekokybiškos, kad paslaugos nebuvo suteiktos ar suteiktos nekokybiškos, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovės atsakomybės už pareigos atsiskaityti už pateiktas prekes nevykdymą.

10. Nors atsiliepdama į ieškinį atsakovė nurodė, kad tarp šalių žodžiu buvo susitarta, jog atsakovė su ieškove atsiskaitys nuosekliai, dalimis pagal savo galimybes, ne vėliau kaip iki 2024 metų pabaigos, tačiau šio teiginio atsakovė neįrodė. Ieškovė tokius susitarimus neigė, o atsakovė nepateikė jos teiginius patvirtinančių įrodymų, posėdyje atstovas pasirinko nedalyvauti, neprašė apklausti jokių liudytojų. Nesant jokių įrodymų dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, teismas sprendžia, kad tokie atsakovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis 6.192 straipsnio 4 dalimi, sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Šiuo atveju Sutartis sudaryta rašytine forma, todėl ir jos pakeitimas, jei toks būtų buvęs, turėjo būti įformintas rašytine forma. Pažymėtina ir tai, kad šalys susidarė rašytinį Susitarimą dėl skolos mokėjimo grafiko, kas patvirtina, kad šalys savo santykius reguliavo rašytine forma. Todėl atsakovės teiginiai, kad pasirašius šį Susitarimą, papildomai buvo tariamasi žodžiu dėl kitokių skolos mokėjimo terminų atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

11. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir argumentus, atsakovei neginčijant reikalavimo dydžio, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 16 556,10 Eur skolą yra pagrįstas, galiojantis, vykdytinas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų pažeidė sutartinę prievolę.

12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 244,54 Eur delspinigius už pradelstą atsiskaityti terminą, vadovaujantis Susitarimo 2 dalimi, kuri numato, jog už atsiskaitymo termino praleidimą atsakovė moka ieškovui 0,1 proc. dydžio netesybas nuo skolos atsiradimo dienos iki pareiškimo teismui pateikimo dienos.

13. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

14. Šiuo atveju šalys Sutartimi susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną uždelstą dieną, ieškovė įrodė, kad atsakovė liko skolinga 16 556,10 Eur skola, šios sumos mokėjimo terminai yra suėję, atsakovė neginčijo delspinigių apskaičiavimo, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 244,54 Eur delspinigių.

15. Sprendžiant dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė apskritai jokių įrodymų apie dabartinę turtinę padėtį (turimą turtą, skolinių įsipareigojimų struktūrą ir pan.) ar tai, kad artimiausiu metu jos turtinė padėtis pagerės. Pateiktas prašymas nėra motyvuotas, pagrįstas kokiais nors įrodymais, o byloje nėra jokių įrodymų, kad išdėsčius sprendimu priteistos sumos mokėjimą, su ieškove bus tinkamai ir laiku atsiskaitoma.

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas ir kita. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 750,00 Eur atstovavimo išlaidų, sumokėjo 425,00 Eur žyminį mokestį.

18. Spręsdamas dėl ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atstovo laiko ir intelektualinės sąnaudos, atstovavimo kokybė, bylos sudėtingumas atitinka atstovavimo išlaidų sumą, jų mažinti nėra pagrindo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 750,00 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat 425,00 Eur patirtų išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, viso 1 175 Eur.

16. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nėra priteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A. s.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 801,40 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus vieną eurą 40 ct) skolos ir 1 175 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.