Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį P. K. dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastato pripažinimo asmenine jos nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu P. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (e. b. l. 9).

8. (Duomenys neskelbtini) D. K., veikdama kaip vienintelė pirkėja, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su žemės ūkio įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir įsigijo gyvenamąjį namą bei ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Turtas buvo įsigytas už (duomenys neskelbtini) taloną (e. b. l. 10-11).

9. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) vienintele minėto nekilnojamojo turto savininke yra įregistruota D. K.. D. K. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5).

Dėl ginčo esmės

11. Su ieškiniu pateikta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovė įgijo (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos su P. K. metu (e. b. l. 10).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) metais, sprendžiant dėl jo teisinio režimo, turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei nurodant, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo nupirktas už jos asmenines lėšas, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos.

15. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

16. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 15 punktas). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė.

17. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

18. Pasisakant dėl įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, taikant CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių, apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teisinę praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad, įgyjant turtą, turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

19. Taigi, sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras).

20. Kadangi ginčo turtas buvo įsigytas privatizavimo būdu, tai šiuo atveju yra aktualus ir Lietuvos Respublikos būtų privatizavimo įstatymas (neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d.), kurio 4 straipsnyje buvo įtvirtina, kad pagal šį įstatymą vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus; pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

21. Ieškovės teigimu, ji buvo žemės ūkio įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, jai gyvenamasis namas ir ūkio pastatai buvo suteikti tarnybinių pareigų pagrindu, ji buvo faktinė namo nuomininkė, nuolat gyvenusi Lietuvos Respublikoje iki nustatytos datos, laiku pareiškusi valią įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn. Privatizavimo procedūra buvo pradėta dar iki santuokos sudarymo, t. y. prašymas privatizuoti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei įmonės administracijos sprendimas priimtas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu paneigtos nebuvo.

22. Iš (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaityta (duomenys neskelbtini) talonu iš ieškovės asmeninės sąskaitos Lietuvos taupomajame banke ir (duomenys neskelbtini) talonų iš sąskaitos (duomenys neskelbtini). Su ieškiniu pateikti mokėjimo dokumentas – kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus, patvirtina, kad iš ieškovės D. K. (iki santuokos pavardė B.) asmeninės sąskaitos už gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus buvo sumokėta (duomenys neskelbtini) talonas (e. b. l. 14), o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad iš ieškovės motinos E. A. investicinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta (duomenys neskelbtini) talonų (e. b. l. 15). Taip pat su ieškiniu buvo pateikta (duomenys neskelbtini) sutartis, kurios pagrindu ieškovės motina E. A. perdavė ieškovei (duomenys neskelbtini) talonų iš savo investicinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16-17). Įsigijus minėtą nekilnojamąjį turtą, jis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ieškovės vardu.

23. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tokios lėšos (valstybinės vienkartinės išmokos bei tikslinės kompensacijos, investiciniai čekiai) pripažįstamos asmeninėmis lėšomis, nes valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

24. Įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškovė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus įgijo iš asmeninių lėšų. Jokių duomenų, kad ginčo buto įsigijimui būtų panaudotos ir atsakovo P. K. piniginės lėšos, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas santuokos metu būtų prisidėjęs prie ginčo turto pagerinimo, ar kada nors būtų reiškęs pretenzijas dėl ieškovės įgyto nekilnojamojo turto.

25. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

26. Šiuo atveju teismas neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo netikėti ieškinyje išdėstytomis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėms, byloje nėra kitų duomenų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus faktus.

27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nurodytų duomenų visuma apie įsigytą turtą, turto įsigijimo būdą bei laiką, bei su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ginčo turtą ieškovė įgijo ir valdė kaip savo asmeninę nuosavybę, todėl ieškinys tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą, ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

29. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad, teikiant ieškovei teisinę pagalbą, valstybė patyrė 300 Eur išlaidų.

30. Taip pat byloje buvo patirta 9,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

31. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

32. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

33. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dėl nekilnojamo turto ieškovei pretenzijų niekada nereiškė, todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Konstatuoti nesąžiningą atsakovo elgesį nėra pagrindo, todėl, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsakovo negalima laikyti pralaimėjusia šalimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių.

34. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi (taip pat ir procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

35. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovo gyvenamoji bei darbo vietos nežinomos, tai ir šis sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje ,,Teismų pranešimai“ (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 130 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.

Įteikti atsakovui P. K. skirtus procesinius dokumentus – 2025 m. spalio 31 d. sprendimo kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant tokį pranešimą specialiame interneto tinklalapyje:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose 2025 m. spalio 31 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį P. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastato pripažinimo asmenine jos nuosavybe (bylos Nr. e2-8723-1246/2025), kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti visiškai - pripažinti, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė. Atsakovas šį sprendimą per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skųsti Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Atsakovui procesiniai dokumentai (2025 m. spalio 31 d. sprendimas ) laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.“.