Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. sausio 19 d. paduotu ieškovo R. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. G. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo jis iškeldintas iš atsakovui A. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (1/2 dalies žemės sklypo, 1/2 dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių).

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo R. G. kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Pagrindžiant šių teisinių pagrindų egzistavimą, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Taip pat kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus, pagrindžiančius, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo kasacinio teismo praktikos, suformuotos bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Ieškovo paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnį, 320 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes priėmė dėl ieškovo blogesnį sprendimą bei peržengė apeliacinio skundo ribas. Atsakovas priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovą iš 1/2 dalies jam priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau apeliacinės instancijos teismas jį iškeldino iš viso turto. Be to, kita šio nekilnojamojo turto dalis priklauso ieškovo buvusiai sutuoktinei bendrosios dalinės nuosavybės, jos turto dalis neatidalinta ir nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka (CK 4.75, 4.80 straipsniai). Todėl atsakovo priešieškinis negalėjo būti tenkinamas, nes nenustatyta konkreti turto dalis, iš kurios ieškovas turi būti iškeldintas; 2) teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias individualios įmonės savininko atsakomybę, nepagrįstai netaikė novaciją reglamentuojantį CK 6.141 straipsnį, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo subsidiari prievolė už įmonę ir prievolė atlyginti žalą pagal teismo sprendimą nėra tapačios, o yra savarankiškos prievolės ir tai nereiškia dvigubo išieškojimo; 3) teismai netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančias išieškojimo iš bankrutavusios individualios įmonės savininko turto procedūrą, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad paprastai teismas duoda vieną bendrą leidimą nukreipti išieškojimą į visą neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turtą. Ieškovo nuomone, teismo leidime turi būti nurodytas konkretus individualios įmonės savininko turtas, iš kurio išieškoma.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovo prašymas sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą; grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui R. G. (a. k. duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 19 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr.10.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.