- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2646-863/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29930-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- T. S.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo (atsakovo) T. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo T. S. 681,39 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. Veiverių g., Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės apgadinta transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. „ERGO Insurance SE“ filialas Lietuvoje atlygino žalą patyrusiam asmeniui padarytą žalą, išmokėdamas 681,39 Eur dydžio draudimo išmoką bei pateikė reikalavimą ieškovui. Ieškovas sumokėjo „ERGO Insurance SE“ filialui Lietuvoje reikalaujamą 681,39 Eur sumą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas ieškovo patirtų nuostolių neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovui 681,39 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas (atsakovas) T. S. 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-36264-432/2018 ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, apie kuriuos, anot pareiškėjo, jam tapo žinoma 2022 m. liepos 7 d., kai pareiškėjo advokatas A. P. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 01- 1-1311-21. Mano, kad nėra praleistas terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
3.2. Nurodė, kad kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; visi atsakovui siųsti procesiniai dokumentai grįžo teismui su žyma, jog jie neatsiimti pašte. Pažymėjo, kad tuo adresu niekada negyveno ir nėra duomenų, kad kada nors tuo adresu būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovas gyvena Biržų mieste. 2016-2020 metais buvo išvykęs iš Lietuvos ir dirbo užsienyje. Dėl nurodytų aplinkybių negalėjo nueiti ir į paštą pasiimti jam adresuotos korespondencijos, taip pat negalėjo atsiliepti į teisme pareikštus ieškovo reikalavimus, kurie yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas nėra atsakingas už ieškovui padarytą žalą.
3.3. Atkreipė dėmesį, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra kraštutinė priemonė. Teismas turėjo ne iš karto taikyti viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdą, o dėti pastangas išsiaiškinti realų atsakovo adresą ar kitus kontaktinius duomenis. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktose 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. pretenzijose irgi nurodytas atsakovo adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau prie ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų, kad šios pretenzijos aplamai buvo siųstos atsakovui. Iš pridedamos 2022 m. liepos 27 d. pažymos Nr. SD-161-(1.16) matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2020 m. birželio 21 d. buvo deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę.
3.4. Mano, kad teismas pažeidė CPK normas dėl dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo posėdį – nepagrįstai taikė įteikimą viešo paskelbimo būdu, nagrinėjant bylą buvo pažeista atsakovo teisė būti informuotam apie prasidėjusį procesą. t. y. nebuvo išnaudoti visi CPK numatyti procesinių dokumentų jam įteikimo būdai, pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, nes atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo poziciją ir argumentus, paneigiančius pareikšto reikalavimo pagrįstumą ar sudarančius pagrindą spręsti dėl kitokio civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato. Todėl šiuo atveju yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.
3.5. Pažymėjo, kad civilinės bylos medžiagoje ieškovo pridėta 2017 m. lapkričio 7 d. eismo įvykio deklaracija yra vienintelis, lemiamas bei pagrindinis dokumentas, kuris atsakovą sieja su ieškovui padaryta žala. Tačiau atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą, nes eismo įvykio deklaracijoje nurodytą įvykio dieną buvo ne Lietuvoje. Atsakovo atstovui advokatui Arvydui Peneliui 2022 m. liepos 7 d. susipažįstant su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13119-21 medžiaga, jis rado Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. gruodžio 8 d. surašytą specialisto išvadą, kurioje daroma išvada, jog aukščiau minėtoje eismo įvykio deklaracijoje grafoje Nr. 14 rankraštinis įrašas „S. T.“ ir parašas, esantys grafoje Nr. 15, yra atlikti ne T. S., o kito asmens. Šis dokumentas paneigia vienintelį, lemiamą bei pagrindinį atsakovo ryšį su ieškovui padaryta žala. Todėl akivaizdu, kad jeigu tokios aplinkybės būtų žinomos teismui nagrinėjant civilinę bylą, būtų priimtas visiškai kitoks sprendimas, t. y. ieškinys atmestas. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina esant civilinio proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą.
Atsiliepimas
4. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą skaičiuojamas ne nuo tada, kai pareiškėjo atstovas (šiuo atveju pareiškėjo advokatas) įsitikina, kad „egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 ir 2 punktuose nurodyti civilinės bylos atnaujinimo pagrindai“, bet nuo tada, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Ieškovo turimais duomenimis, pareiškėjas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo arba turėjo sužinoti daug anksčiau, nei jis nurodo, pavyzdžiui, nuo 2020 m. balandžio 17 d., kai pareiškėjo prašymu į jo elektroninį paštą steawis@gmail.com (tą patį, kuris nurodytas ir prašyme atnaujinti procesą) ieškovas išsiuntė bylos dokumentus; 2021 m. sausio 4 d., kai antstoliui pradėjus vykdyti teismo sprendimą, pirmą kartą pareiškėjo lėšos buvo nuskaičiuotos; 2021m. balandžio 26 d., kai pareiškėjas pateikė policijai pareiškimą dėl dokumento (2017 m. lapkričio 7 d. įvykusio eismo įvykio deklaracijos) klastojimo; 2021 m. gruodžio 8 d. baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados, su kuria pareiškėjas neabejotinai buvo supažindintas, jog minėtoje eismo įvykio deklaracijoje yra ne pareiškėjo parašai. Mano, kad minėtas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti yra ženkliai praleistas. Be to, pareiškėjas neprašo atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjo T. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
5.1. Teismas padarė išvadą, kad tiek apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tiek apie jo metu atliktą 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad eismo įvykio deklaracijoje yra ne atsakovo parašai, atsakovui buvo žinoma anksčiau nei jis nurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo. Kaip galima spręsti iš minėto 2022 m. liepos 7 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolo, taip pat ieškovo atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas pradėtas paties pareiškėjo 2021 m. balandžio 26 d. pareiškimo pagrindu. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. gruodžio 8 d. specialisto išvados kopijos, ji patvirtinta 2021 m. gruodžio 28 d., taigi teismas neturi pagrindo sutikti, kad pareiškėjas apie šią išvadą sužinojo tik tuo metu, kai jam atstovaujantis advokatas 2022 m. liepos 7 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje rado šią išvadą. Iš aptartų aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėjas apie minėtą išvadą sužinojo vėliausiai 2021 m. gruodžio 28 d., todėl trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, suėjo 2022 m. kovo 28 d.
5.2. Teismas nurodė, jog negali sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad trijų mėnesių terminas prašyti atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), skaičiuotinas nuo 2022 m. liepos 7 d., kai pareiškėjui atstovaujantis advokatas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo ir civilinės bylos medžiagos kopija. Šiuo atveju teismas sutiko su ieškovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad apie išnagrinėtą civilinę bylą pareiškėjui turėjo būti žinoma 2020 m. balandžio 17 d., kai ieškovas elektroniniu paštu nusiuntė atsakovui bylos dokumentus, taip pat 2021 m. sausio 4 d., kai antstoliui pradėjus vykdyti teismo sprendimą pirmą kartą pareiškėjo lėšos buvo nuskaičiuotos.
5.3. Teismas konstatavo, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti dėl abiejų prašyme nurodomų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų yra praleistas, pareiškėjas neprašė jo atnaujinti, todėl tai yra savarankiškas pagrindas tokiam prašymui atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas (apeliantas) T. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-36264-432/2018 ir perduoti bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais.
6.1. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, ir tai, kad teismas, vadovaudamasis suklastotu dokumentu, padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo šalis siejusių tarpusavio santykių bei dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, sužinojo 2022 m. liepos 7 d., kai jo atstovas advokatas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-1311-21. Todėl mano, kad nepraleido įstatyme nustatyto termino pateikti prašymą atnaujinti procesą.
6.2. Be to, atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovui. Teismas minėtą bylą išnagrinėjo pareiškėjui (atsakovui) nedalyvaujant, nes jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą bei vietą ir vien tai civiliniame procese yra traktuojama kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Nurodė, kad jam procesiniai dokumentai niekada nebuvo įteikti, nes buvo siunčiami adresu, kuriuo pareiškėjas niekada negyveno ir nebuvo niekada ten deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Akcentavo, kad teismas net nesivargino sužinoti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos, o iš karto sprendė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.
6.3. Pažymėjo, kad 2016-2020 metais buvo išvykęs iš Lietuvos ir dirbo užsienyje. Dėl nurodytų aplinkybių jis niekaip negalėjo žinoti apie prieš jį pradėtą civilinį procesą Lietuvoje, tuo labiau Vilniaus miesto apylinkės teisme; jis nebūtų galėjęs nueiti į paštą pasiimti jam adresuotos korespondencijos, taip pat negalėjo niekaip atsiliepti į teisme pareikštus ieškovo reikalavimus, kurie yra visiškai nepagrįsti, nes pareiškėjas nėra atsakingas už ieškovui padarytą žalą. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai negindamas savo teisių po to, kai 2020 m. balandžio 17 d. ieškovas elektroniniu paštu siuntė jam bylos duomenis (byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas gavo tokius dokumentus), taip pat 2021 m. sausio 4 d., kai antstoliui pradėjus vykdyti teismo sprendimą pirmą kartą pareiškėjo lėšos buvo nuskaičiuotos. Mano, kad teismas, turėdamas duomenis, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo neįteikti, turėjo imtis kitų priemonių ar taikyti kitus CPK nustatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad minėtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras iki 2021 m. gruodžio 28 d. ar kada vėliau po šios datos supažindino pareiškėją su 2021 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad eismo įvykio deklaracija suklastota.
6.4. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas sietinas su absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais ir paremtas vieninteliu įrodymu, kuris sieja atsakovą su ieškovui padaryta žala ir kuris yra suklastotas, mano, kad teismo išvada dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo šiuo atveju padaryta formaliai taikant įstatymą. Akcentavo kasacinio teismo poziciją, jog proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai, o teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas.
Atsiliepimas
7. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė paklikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad palaiko atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą pateiktus argumentus. Papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo advokatas proceso atnaujinimo terminą sieja su proceso atnaujinimo pagrindų sužinojimo data, tuo tarpu CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ne kada asmuo sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindus, o kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimą jo teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Aptariamu atveju, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo T. S. 681,39 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 20 d.
12. Pareiškėjas (atsakovas) 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 9 punkto (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) pagrindais. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, kadangi gyveno kitu adresu nei jam buvo siunčiami dokumentai, be to buvo išvykęs į užsienį, ir teismas nepagrįstai taikė procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, neišnaudodamas kitų įstatyme numatytų procesinių dokumentų įteikimo galimybių, taip pažeidžiant atsakovo teisę būti informuotam apie prasidėjusį procesą. Be to, anot pareiškėjo, teismas rėmėsi suklastotu dokumentu, padarydamas nepagrįstas išvadas dėl ginčo šalis siejusių tarpusavio santykių, ką patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-1311-21 esanti 2021 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada, patvirtinanti, jog ant eismo įvykio, kurio metu padaryta žala ir buvo priteista iš atsakovo, deklaracijos yra ne pareiškėjo (atsakovo) parašas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).
14. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas.
15. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismų praktikoje vertinama, ar asmuo būtų galėjęs sužinoti apie šias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje būtų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 235/2009). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
16. Pareiškėjas mano, kad termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido, kadangi, anot pareiškėjo, apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, jis sužinojo tik 2022 m. liepos 7 d., kai jo atstovas advokatas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga minėtoje baudžiamojoje byloje ir rado joje 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą.
17. Visgi apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina aukščiau nurodytą pareiškėjo poziciją, kad įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo nurodytos datos (2022 m. liepos 7 d.). Byloje esantys duomenys kaip tik patvirtina, kad apie pareiškėjo teisių galimą pažeidimą jam buvo žinoma daug ankščiau nei 2022 m. liepos 7 d.
18. Iš byloje ieškovo pateiktos 2020 m. balandžio 17 d. elektroninio laiško kopijos matyti, kad pareiškėjo prašymu bylos dokumentai jam buvo išsiųsti dar 2020 m. balandžio 17 d. elektroniniu paštu steawis@gmail.com. Ir nors pareiškėjas akcentavo byloje nesant duomenų, kad jis tokius dokumentus gavo, visgi pats jokiais įrodymais tokių aplinkybių nepaneigė, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad minėtas elektroninis paštas pareiškėjo ir toliau yra naudojamas, kadangi būtent toks pareiškėjo elektroninis paštas yra nurodytas ir atskirajame skunde. Iš bylos duomenų, pareiškėjui turėjo tapti žinoma, jog sprendimas yra priimtas pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, jų tarpe jo vardu užpildytos eismo įvykio deklaracijos pagrindu. Taigi, jau tuo metu, manydamas, kad šis įrodymas – eismo įvykio deklaracija yra pasirašytas kito asmens, pareiškėjas privalėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir kreiptis teisminės gynybos (dėl proceso atnaujinimo).
19. Taip pat pareiškėjas byloje niekaip nepaneigė ir kitos ieškovo nurodytos aplinkybės, jog apie byloje priimtą sprendimą pareiškėjas privalėjo sužinoti dar 2021 m. sausio 4 d., kuomet antstolė Brigita Palavinskienė pradėjo vykdyti teismo sprendimą ir pirmą kartą pareiškėjo lėšos buvo nuskaičiuotos priverstine tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu teismas ne tik patenkino ieškovo ieškinio reikalavimus, bet ir priteisė valstybės naudai 5,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. sausio 29 d. antstolė Irena Bakšienė baigė vykdomąją bylą dėl valstybės naudai priteistų 5,18 Eur išieškojimo iš T. S. ir grąžino vykdomąjį raštą teismui visiškai įvykdytą. Taigi, aplinkybės, jog 2021 m. sausio mėnesį du antstoliai priverstinai nurašė pareiškėjo pinigines lėšas pagal byloje priimtą sprendimą suponuoja tai, jog apie byloje priimtą teismo sprendimą ir galimą jo teisių pažeidimą pareiškėjui turėjo būti žinoma ir dėl šių antstolių 2021 m. sausio mėnesį atliktų priverstinio vykdymo veiksmų.
20. Byloje esantis 2022 m. liepos 7 d. Supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolas (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13119-21) neabejotinai patvirtina, kad toks supažindinimas su byla atliktas 2022 m. liepos 7 d. Tačiau be kita ko, iš minėto protokolo matyti, kad būtent pagal pareiškėjo 2021 m. balandžio 26 d. protokolą-pareiškimą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir jame jau atlikta eilė ikiteisminio tyrimų veiksmų. Iš protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra tokie dokumentai, kaip antai, 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju; 2022 m. vasario 14 d. pareiškėjo pranešimas dėl civilinio ieškinio; 2021 m. spalio 12 d., teismo sprendimas civilinėje byloje; 2021 m. spalio 20 d., civilinės bylos Nr. 2-36264-432/2018 kopija, ir kt., pareiškėjas ikiteisminiame tyrime teikė parodymus, dokumentus, atliko kitus nurodytus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Tokiu būdu labiau tikėtina, kad ir apie 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą pareiškėjui, kurio iniciatyva ir vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuris yra suinteresuotas to tyrimo baigtimi ir rezultatu, buvo žinoma anksčiau. Vien minėtas 2022 m. liepos 7 d. Supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolas savaime neįrodo, kad pareiškėjas paminėtos išvados negavo anksčiau, ir apie ją sužinojo tik po atstovo susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kita vertus, aplinkybė, jog 2021 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada buvo nustatyta, jog ginčo eismo įvykio deklaracijoje pasirašė nė atsakovas, o kitas asmuo, neturi jokios teisinės reikšmės terminui, per kurį būtina pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, skaičiuoti, nes aplinkybės, ar eismo įvykio deklaracijoje yra pareiškėjo parašas, ar ne, pačiam pareiškėjui buvo žinomos dar iki tokio tyrimo atlikimo. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kada pareiškėjas sužinojo apie tai, jog jo vardu buvo pasirašyta eismo įvykio deklaracija, kurios pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas.
21. Įvertinus tai, jog, kaip matyti iš Susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolo ir byloje esančių Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus prašymų dėl dokumentų pateikimo, ikiteisminį procesą inicijavo pats pareiškėjas, civilinės bylos medžiaga ikiteisminiam tyrimui pateikta 2021 m. spalio mėnesį, 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas teikė rašysenos tyrimui atlikti eksperimentinius ir laisvus rašysenos pavyzdžius, specialisto išvada parengta 2021 m. gruodžio 8 d., o 2021 m. gruodžio 28 d. įvyko papildoma pareiškėjo apklausa, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra mažai tikėtina, jog apie nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjo atžvilgiu priimtą sprendimą pareiškėjui tapo žinoma tik 2022 m. liepos7 d.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminis tyrimas pareiškėjo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas 2021 m. balandžio 26 d. Nors pareiškėjas teigia, jog apie byloje jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2022 m. liepos 7 d., tačiau niekaip nepaaiškina dėl kokių priežasčių kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir kaip jam tapo žinomos aplinkybės, sudariusios prielaidas tokiam kreipimuisi. Įvertinus tai, jog dar 2020 m. balandžio 17 d. ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjui civilinės bylos dokumentus, o 2021 m. sausio mėnesį du antstoliai atliko priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo piniginių lėšų veiksmus, yra labiau tikėtina, jog apie byloje priimtą teismo sprendimą ir galimą savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo vėliausiai 2021 m. sausio mėnesį, dėl ko kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir 2021 m. balandžio 26 d. jo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
23. Visi aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui apie išnagrinėtą bylą turėjo būti žinoma nuo 2020 m. balandžio 17 d. dėl ieškovo atsiųstų bylos dokumentų, taip pat apie priimtą sprendimą pareiškėjas turėjo žinoti iš jo atžvilgiu atliktų antstolių priverstinio vykdymo veiksmų. Žinodamas apie bylą, pareiškėjas turėjo žinoti ir apie jo teisių galimą pažeidimą. O žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą galimai neteisėtą teismo sprendimą, pareiškėjas turėjo imtis atitinkamų veiksmų, laiku kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju, 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo cituojama teismų praktika apie tai, jog teisingumas neturėtų būti vykdomas formaliai. Tačiau pažymėtina, jog proceso dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, o jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsiakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų rašytinių įrodymu yra akivaizdu, jog pareiškėjui apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą tapo žinoma ne 2022 m. liepos 7 d. Dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo byloje pateikti, pareiškėjas neatskleidžia, todėl teismas negali tokių aplinkybių vertinti ir spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimo. Atitinkamai pareiškėjo pozicija, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl praleisto trijų mėnesių termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti padaryta formaliai taikant įstatymą, atmestina kaip nepagrįsta.
26. Nustatęs, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka vienos iš kumuliatyvių sąlygų, t. y. praleistas terminas dėl prašymo pateikimo, ir tokio termino pareiškėjas neprašo atnaujinti, dėl kitos proceso atnaujinimo sąlygos (pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų) apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šių aplinkybių nevertino pirmosios instancijos teismas ir atitinkamai tai nėra apeliacijos dalyku.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso atnaujinimo teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo (apelianto) T. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.