Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Ritai Poškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. M. 2023 m. gruodžio mėn. 18 d. apie 19 val. 00 min., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pakėlęs metalinį tvoros segmentą, įsibrovė į aptvertą, statybvietės teritoriją ir pagrobė svetimą – įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: „ISOVER“ apšiltinimo vatą – 5 vnt., kurios bendra vertė 180,29 eurų, taip padarydamas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 180,29 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad statybvietėje, (duomenys neskelbtini), pavogė 5 vnt. apšiltinimo vatos. Įėjo į aptvertą teritoriją pakėlęs metalinį segmentą. Tai buvo 2023 m. gruodžio 18 d. Tą vatą pardavė. Ją paėmė per kelis kartus. Suvokė, kad įeina į svetimą teritoriją.

2. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokurorė, kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3. Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet gruodžio mėn., prieš Šv. Kalėdas, ji grįžusi iš darbo namo. Gyvena (duomenys neskelbtini), proceso dalyvių sąraše nurodytu adresu. Priešais esanti daugiabutis - (duomenys neskelbtini) namas buvo renovuojamas. Taigi ji apie 19.00 val. atsisėdo prie stalo pavalgyti ir pastebėjo pro langą, kad prie namo privažiavo vyras, kuris užsidėjęs ant galvos gobtuvą, jis atrodė jaunas, tiksliau apibūdinti jo negalėtų nes buvo tamsus paros metas. Šis vaikinas atvažiavo su pilkos spalvos automobiliu (markės ar valst. Nr. nežino) atsidarė automobilio bagažinę, atlenkė galines automobilio sėdynes ir į automobilio vidų krovė apie 3 vnt. apšiltinimo medžiagos (vatos). Įkrovė 3 vnt. apšiltinimo medžiagos o 2 vnt. paliko prie namo. Jis išvažiavo. Už 10-15 min., jis vėl sugrįžo į tą pačią vietą ji nežino ar jis dar į automobilį įsidėjo apšiltinimo medžiagos ar ne. Ji tuo metu išėjo į balkoną ir ji jo paklausė, ką jis daro. Jis atsakė, kad šiukšles veža, nes jam liepė viršininkas. Jis buvo pasimetęs. Ji jam pasakė, kad čia apšiltinimo medžiaga. Jis tada pasiėmė telefoną ir pasakė, kad skambins viršininkui, nes neleidžia jam šiukšlių išvežti. Jis staiga įlipo į savo automobilį ir išvažiavo. Daugiau ji jo nematė. Ji kitą dieną paskambino darbų vykdytojui ir papasakojo šią situaciją (1 t., b.l. 49-52).

4. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole liudytojas E. B. parodė, kad jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dirba statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini). Yra materialiai atsakingas ir gali rašyti pareiškimą. 2023 m. gruodžio 15 d. apie 15:00 val. baigė darbą ir prieš išvykdamas namo, matė, kad prie renovuojamo namo pirmo aukšto balkonu yra sustatytos apšiltinimo medžiagos – vatos apie 7 vnt. Vatos buvo įvyniotos į geltonos spalvos plastikinę pakuotę. Taip pat uždarė esančioje teritorijoje visą segmentinę tvorą, kad niekas negalėtų patekti į vidų. Prie lauko darbų šiuo metu niekas nedirba apie mėnesį laiko, nes laukia projekto patvirtinimo. Vakar t.y. 2023-12-19 apie 14:12 val. būnant jam namuose paskambino į jo mobilųjį telefoną moteriškė, kuri prisistatė V. B. ir nurodė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. vėlai vakare (laiko nenurodė), matė, kaip iš statybvietės adresu (duomenys neskelbtini), vienas asmuo, atvykęs su automobiliu iš aptvertos statybvietės pavogė apšiltinimo medžiagą – vatą. Kiek pavogė nenurodė, tačiau aiškino, kad turi padariusi fotonuotrauką, kurioje matosi asmuo, kuris pagrobė vatą ir atsiųs į įmonės bendrą elektroninį paštą. V. B. nurodė, kad pamatė ant metalinės segmentinės tvoros reklaminį stendą, kuriame ir buvo nurodytas jo telefono numeris, todėl nusprendė būtent tuo numeriu ir paskambinti ir pranešti apie vagystę, kadangi jau įmonės darbo laikas pasibaigęs, jis į policiją neskambino, pirma norėjo pamatyti fotonuotrauką ar kažkas matosi. Todėl šiandien t.y. 2023 m. gruodžio 20 d. ryte nuvykęs į įmonę adresu (duomenys neskelbtini), pamatė moters į elektroninį paštą atsiųstą žinutę su foto nuotrauka. Nuotraukoje matėsi, kad prie atliekų konteinerio esančio įsukimo stovi automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais žibintais. Automobilio viduje sėdi vyriškis su tamsios spalvos gaubtuvu ir automobilio viduje ant galinės sėdynės matosi galimai geltonos spalvos sudėtos apšiltinimo medžiagos – vatos. Tuo metu jis su automobiliu iškart atvyko apie 10:00 val. į statybvietę adresu (duomenys neskelbtini). Atvykęs apžiūrėjo visą esančią statybvietę, kuri yra aptverta metaline segmentine tvora ir pastebėjo, kad daugiabučio namo gale šalia esančių balkonų metalinė segmentinė tvora yra iškelta iš pado ir praverta, jis ją įstatė atgal į vietą. Tuo metu nuėjo prie daugiabučio namo balkonų, kur buvo sudėtos apšiltinimo medžiagos – vatos, tačiau pastebėjo, kad vatos yra pagrobtos. Kol vaikščiojo ir apžiūrinėjo teritoriją daugiabučio namo gyventojas, kurio jokių anketinių duomenų nežino, pasakė, kad praeidamas matė adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kairės pusės kampo sustatytas apšiltinimo medžiagas – vatas 2 vnt. Jis jų nelietė, neapžiūrinėjo, iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Kokia tiksli padaryta turtinė žala įmonė „(duomenys neskelbtini)“ oficialiu raštu nurodys tyrimo eigoje. Taip pat dokumentus įrodančius dingusių statybinių medžiagų įsigijimą įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pateiks tyrimo eigoje. Teritorija aptverta laikina metaline segmentine tvora. Turtas draustas. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra, teritorijoje signalizacijos nėra įrengtos. Įtariamųjų neturi (1 t., b.l. 12-23).

5. Tarnybiniame pranešime dėl apšiltinimo vatos vertės nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą, kuriame nurodo, kad civilinio ieškinio neteiks, nes žala įmonei nepadaryta. Taip pat papildomai pateikė komercinį pasiūlymą, kuriuo buvo pirkta aukščiau nurodyta apšiltinimo vata. Vadovaujantis pateiktu komerciniu pasiūlymų buvo nustatyta, kad 1 vnt. apšiltinimo vatos vertė yra 36,059 Eurai. Taigi 5 vnt. pagrobtų apšiltinimo vatų vertė yra 180,29 Eurai (1 t., b.l. 43-44).

6. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) matome renovuojamą devynių aukštų daugiabutį. Daugiabučio namo teritorija aptverta metaline statybine tvora. Teritorijos viduje yra sudėtos įvairios statybinės medžiagos. Nuo įėjimo į namą, kairėje pusėje prie trečio balkono grunte rastas avalynės pėdsako fragmentas, kuris nufotografuotas mastelinės fotografijos būdu. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), matome padėtas dvi šiltinimo medžiagos pakuotes ant kurių yra užrašai „Isover“ (1 t., b.l. 24-32).

7. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas keturių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Stovint veidu į pirmas namo laiptines duris, kairėje pusėje, prie namo kampo, matomi du vienetai geltonai baltos spalvos apšiltinimo medžiagos - vatos pakuotes Nr. 1 bei Nr. 2. Prieinama arčiau ir matome ant jų užrašus „ISOVER SAINT-GOBAIN“; „STANDARD“. Taip pat matomi pritvirtinti informaciniai lapai, kuriuose nurodyta „ISOVER STANDARD 35“, vieneto matmenys bei kita informacija, kuri užfiksuota fotonuotraukomis. Pakuotės ilgis 1.20 cm, plotis - 0, 44 cm, aukštis 0.62 cm. Abu įpakavimai pažeisti (1 t., b.l. 53-55).

8. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), stovi daugiabutis gyvenamasis namas. Šalia namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis mėlynos spalvos, penkių durelių. Nėra galinio buferio apdailos. Automobilio užvedimo spynelėje įkištas raktas. Iš priekinės panelės angų kyšo laidai su jungtimis. Ant grindų ties priekine dešinės pusės sėdyne stovi penkių litrų talpos plastikinis bakelis. Ant galinės sėdynės padėti plastikiniai „Coca-Cola“ buteliai su skysčiais ir plastikinė dėžutė su maisto produktais. Bagažinėje stovi garso kolonėlė. Bagažinės dugne esančioje daiktadėžėje sudėta automobilinė chemija. Nuo automobilio vairo ant vatos tampono padaroma galimai biologinių pėdsakų nuoplova. Vatos tamponas supakuojamas į voką Nr. 1. Nuo automobilio pavarų svirties rankenos ant vatos tampono padaroma galimai biologinių pėdsakų nuoplova. Vatos tamponas supakuojamas į voką Nr. 2. Nuo galinės sėdynės sėdimos dalies ir nuo atlošų galinių dalių, ant dviejų plokštelių paimamos mikrodalelės. Tai pat mikrodalelės paimamos nuo bagažinės dugno. Trys plokštelės su mikrodalelėmis ir paaiškinamaisiais tekstais supakuojamos į voką Nr. 3. (1 t., b.l. 66-74).

9. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas garso įrašas: BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-12-20 10_02_56). Garso įrašo data 2023-12-20. Garso įrašo trukmė 2 minutė 27 sekundės. Garso įraše girdima, kaip darbų vadovas praneša apie įvykdytą, apšiltinimo vatos, vagystę renovuojamame daugiabutyje (1 t., b.l. 121-123).

10. Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti sportiniai batai paimti 2023 m. gruodžio 20 d. iš T. M. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Sportinių batų pora yra juodos spalvos su juodos spalvos raišteliais per vidurinę batų dalį. Vidurinėje sportinių batų dalyje yra matomas baltos spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini)“, virš kurio matoma baltos ir raudonos spalvos raidė „F“. Matoma, kad ant sportinių batų įvairiose vietose yra daugybinių purvo dėmių. Matomi įvairūs įplyšimai ir nudėvėjimo požymiai. Apžiūrimi batai paimti 2023 m. gruodžio 20 d. iš T. M. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Matoma, batų pora, kuri yra juodos spalvos. Vidurinėje batų dalyje yra matomi juodos spalvos batu raišteliai. Batų vidurinėje dalyje matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Batų viduje yra matomas baltos spalvos pašiltinimas. Matoma, kad ant batų įvairiose vietose yra daugybinių purvo dėmių. Matomi įvairūs įplyšimai ir nudėvėjimo požymiai (1 t., b.l. 98-108).

11. Kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu: PSS-20231220-104735UTC+0200, trukmė 4 min. 10 sek., data 2023 m. gruodžio 20 d., laikas 10:47:35. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, kurie atvyko į įvykio vietą, ant vieno policijos pareigūno yra uždėta „body“ kamera, todėl jo paties nesimato, girdimas tik jo balsas (toliau policijos pareigūnas su „body“ kamera – PP, antras policijos pareigūnas – PP2). Vaizdo įraše matomas vyriško lyties asmuo aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striuke (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra E. B. (toliau - E.B.)). E.B. PP2 rodo mobilaus ryšio telefone esančią informaciją (kokia tai informacija neįmanoma nustatyti nes nesimato). PP2 paklausia ar tai tikrai ne darbuotojas, ar neturėjo kažkoks jų darbuotojas medžiagas krauti. E.B. papasakoja, kad ne. Jis klausė darbuotojų ar nei vienas nevažinėja su BMW markės automobiliu, šie pasakė, kad ne. E.B. nurodo, kad prie posūkio sustojo ir tempė vienas asmuo. PP2 pamato E.B. telefone rodomą informaciją, pasako valstybinius automobilio numerius: (duomenys neskelbtini) E.B.: Nebūtų mašinos numerių tai... Inai iš to namo vedžiojo šuniuką, sako ką jūs tempiat, sako mes čia šiukšles tempiam, sako mes darbininkai ir inai projektuotoja tai sako skiriu kur šiukšlės, kur (nesuprantamas žodis). PP paklausia kam yra žala padaryta E.B. nurodo, kad įmonei , o jis yra (duomenys neskelbtini). E.B. papasakoja, kad apšiltinimo vata buvo po balkonais, pats į užtvertą teritoriją nežengė. Viskas įvyko vakar anksti ryte. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: PSS-20231220-133312UTC+0200, trukmė 1 min. 30 sek., data 2023 m. gruodžio 20 d., laikas 13:33:12. Matomas vaizdas iš daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelės. Matomas vyriškos lyties asmuo, aukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsiai rudos spalvos plaukų, apsirengęs juodos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnėmis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra T. M. (toliau T.M.)). PP liepia T.M. parodyti batus. T.M. papasakoja, kad buvo su sportiniais batais įvykio metu. PP paklausia, kur sportiniai batai. T.M. pasako, kad rūsyje.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: PSS-20231220-133556UTC+0200, trukmė 6 min. 51 sek., data 2023 m. gruodžio 20 d., laikas 13:35:56. Matomas vaizdas iš daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelės. T.M. nusiveda PP ir PP2 į rūsį. T. .M., PP paduoda sportinius batus. T.M. papasakoja, kad su sportiniais batais jis ten ir ėjo. O po to užsidėjo kitus batus. Ne sportiniai batai sušlapo. Visi išeina iš rūsio. T.M. papasakoja, kad jis paėmė vieną paką atraižų ir dar du pakus. Išviso paėmė 3 pakus. 2 paliko prie namo, nes nespėjo. Pardavė per skelbimus (1 t., b.l. 124-126).

12. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_5133“, 2023 m. gruodžio 20 d. pateiktas E. B., savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Vaizdo įrašo trukmė 13 sek. Vaizdo įraše matomas vaizdas tamsiu paros metu. Matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Matomas asmuo, kuris yra aukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos džemperį ant galvos užsidėjęs gobtuvą, apsirengęs tamsiai pilkos spalvos kelnėmis, dėvi tamsios spalvos batus, asmens veido nesimato. Matoma, kad asmuo praeina pro automobilį „Opel“ juodos spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) praeina jį, eina toliau. Prieina prie automobilio „BMW“, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dešinėje rankoje asmuo laiko mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 118-120).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

13. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

14. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas vagystę kvalifikuojantis požymis, tame tarpe įsibraunant į patalpą, saugomą teritoriją, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Vagystę kvalifikuojantis požymis - įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

15. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. M., padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtino aukščiau nurodyta teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga.

16. Pačio kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, rašytiniais įrodymais – pareiškimu policijai dėl vagystės, vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, BPC garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, liudytojos apklausos protokolu, tarnybiniais pranešimais ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis įsibrovęs į aptvertą teritoriją pagrobė 5 vnt. apšiltinimo vatos, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 180,29 Eur turtinę žalą. Kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodyta liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jo kaltę dėl atviros vagystės įvykdymo patvirtina apžiūrėti vaizdo įrašai, tarnybinis pranešimai bei kiti minėti rašytiniai įrodymai. Šie duomenys tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami T. M. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytą pagrobtų daiktų vertę, ją patvirtina bylos medžiaga. Kaltinamasis tokius veiksmus atliko tyčia, ginčo dėl pagrobto turto vertės byloje nėra, jis šią veiką įvykdė suprasdamas savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir numatydama padarinius, o savo tikslo pagrobti svetimą turtą siekė įsibraudamas į aptvertą svetimą teritoriją. Į statybvietės teritoriją kaltinamasis pateko neteisėtai, nes neturėjo leidimo ten vaikščioti, teritorija buvo aptverta, skirta tik darbuotojams, kaip pats kaltinamasis parodė, jis suprato, kad įeina į svetimą teritoriją. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti įsibraunant į aptvertą, svetimą, statybvietės teritoriją, pastarojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

17. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

18. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis T. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikaltimas baigtas. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis priklausomybės ligų gydymo įskaitoje registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre 2019-04-05 dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 135). Psichiatrinis gydymas, įskaita Registruotas LSMU KL Psichiatrijos klinikoje 2019-012-04, dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 137). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nėra duomenų, kad T. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b.l. 140). Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. M. teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, turi du galiojančius administracinius nusižengimus. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis teistas vieną kartą, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, dabar teisiamas antrą kartą, jam ankstesniu nuosprendžiu buvo skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, inkriminuotą nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys (laisvės apribojimas) jam pakankamos įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai.

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Baudos bausmė per švelni bei netikslinga dėl kaltinamojo nurodytos sunkios turtinės padėties, turimų įsiskolinimų, kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą ar laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo savanaudiškus motyvus, ankstesnį teistumą, taikytą bausmę bei jos efektyvumą, tai, kad inkriminuota veika padaryta esant teistam, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad skiriama viena griežčiausių savo rūšimi bausmė, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

20. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kurio metu kaltinamasis visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, gailėjosi. Dėl šios priežasties vadovaujanti BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmė mažinama vienu trečdaliu.

21. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

22. Teismas pažymi, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius, šeiminius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo sistemines, piktybiškas, antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po veikos padarymo jis padarė naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat nėra duomenų, kad po veikos padarymo kaltinamasis būtų baustas administracine tvarka. Vertinamu atveju būtent pozityvūs kaltinamojo elgesio, jo požiūrio pokyčiai, jam įsidarbinus, jo realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, atgaila dėl padarytos veikos, teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Trumpalaikis laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina dedamas pastangas keistis, kaltinamojo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamą įtaką kaltinamojo turimiems darbiniams ir socialiniams ryšiams. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą kaltinamajam atidedant. Tokiu būdu neizoliuojant jo nuo visuomenės, o suteikiant jam galimybę pasitaisyti, toliau užsiimti darbine veikla, vykdyti kaip teismo posėdžio metu nurodė kaltinamasis turimus kreditorinius įsipareigojimus.

23. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, dėl kurio kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis teistas vieną kartą, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, tačiau baustumai ne už šiurkščius pažeidimus, baudos sumokėtos, dirba, neigiamai charakterizuojančių byloje duomenų nenustatyta, todėl siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus darbinius, socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui su intensyvia priežiūra, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos T. M. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. M. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

IV. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

24. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais: vokas Nr. 1 ir Nr. 2; Mikrodalelės: vokas Nr. 3; Biologinės kilmės pėdsakai: vokas Nr.4. Daiktai priduoti saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui ( 1 t., b. l. 79). Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu T. M. paskirtos 34 parų arešto bausmės vykdymą atidėti šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai iš gyvenamosios vietos būtina išvykti dėl darbo ar į gydymo įstaigą; įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakais: vokas Nr. 1 ir Nr. 2; mikrodaleles: vokas Nr. 3; biologinės kilmės pėdsakus: vokas Nr.4., daiktus priduotus saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.