- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-25
- Bylos Nr.
- 1A-575-193-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00594-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- P. Z.
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-193/2011
Teisėja Laima Dumskienė Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00594-2010-0
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nuosprendžio, kuriuo P. Z. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams; vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 4 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2010-11-22 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir P. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Be to, šiuo nusprendžiu iš P. Z. priteista 1080,00 Lt A. G. turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
P. Z. nuteistas už tai, kad jis 2010-08-18 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), atidaręs langą ir pro jį įlipęs, įsibrovė į A. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė A. G. priklausančius daiktus: fotoaparatą „Olympic“ 100 Lt vertės, benzopjūklą „Jonson“ 500 Lt vertės, kampinį šlifuoklį 80 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą 100 Lt vertės, elektrinį pjūklą 100 Lt vertės ir du automobilinių akumuliatorių pakrovėjus, bendros 200 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam A. G. padarydamas 1080 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011-05-12 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad neteisingai paskirta per griežta bausmė, neatitinkanti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų bei BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų, nes prieštarauja teisingumo principui, netinkamai įvertinta kaltininko asmenybė, kaltininko asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Nors BPK 51 str. l d. 7 p. tvarka jam, kaip suimtajam, ir buvo paskirti gynėjai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, realiai reikiamos teisinės pagalbos jis negavo, nes nė vienas iš gynėjų jam nedavė patarimų, kokiu būdu jis galėtų palengvinti atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Teisminio nagrinėjimo metu jo sutuoktinė D. Z. gynėjui pateikė jo, P. Z., bedarbio pažymėjimą, santuokos liudijimą, jo 2 vaikų gimimo liudijimus, jo sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos pažymą, tačiau gynėjas pasakęs, kad teismui jie nereikalingi, šių dokumentų teismui nepateikė. Apeliantas teigia, kad dėl įstatymų garantuotų kaltinamojo teisių suvaržymo, t.y. negaudamas teisinių žinių, jis neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti gynybai, dėti pastangas pašalinti arba sumažinti nusikaltimo pasekmes, pelnyti teismo palankumą dėl švelnesnės bausmės paskyrimo. Nurodo nežinojęs, kad jis ir teisme turi galimybę su nukentėjusiu asmeniu tartis dėl civilinio ieškinio sumažinimo, atlyginti žalą dalimis arba susitarti dėl žalos atlyginimo terminų. Jis nežinojo, kad bausmės dydžiui gali turėti įtakos jo asmenį charakterizuojantys dokumentai. Tokiu būdu teismas nuosprendyje nurodė neteisingus jo anketinius duomenis, visapusiškai neįvertino jo asmenybės. Apeliantas nurodo, kad yra jaunas, teismo teistas, bet už gerą elgesį 2010-03-03 paleistas iš įkalinimo įstaigos prieš terminą lygtinai, per lygtinio paleidimo laikotarpį nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, nėra įrašytas į įskaitas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, mokėsi Utenos x, todėl kaip asmenybė iki nusikaltimo padarymo buvo charakterizuojamas iš teigiamos pusės. Taip pat skunde pažymi, kad po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos nuo 2010-03-15 buvo įrašytas į Utenos darbo biržos įskaitą dėl nuolatinio darbo paieškos, tačiau joks darbas jam nebuvo pasiūlytas, ką patvirtina pateikiamas bedarbio pažymėjimas. Nurodo, kad 2010 m. lapkričio mėnesį susirado legalų darbą, įsigijo darbo drabužius, bet darbo sutarties įforminti nespėjo, nes 2010-11-22 buvo suimtas. Šeimos pragyvenimo šaltinis šiuo metu yra sutuoktinės D. Z. socialinė pašalpos, ką patvirtina pateikiamos pažymos. Apeliantas taip pat pažymi, kad 2010-06-26 susituokė su D. Z., su kuria turi 2 mažamečius vaikus, gim. 2004-12-07 ir 2011-03-20. Teigia esantis reikalingas šeimai ir norintis prisidėti prie kūdikio auginimo. Pabrėžia, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos, davė nuoseklius parodymus, norėjo su nukentėjusiuoju A. G. susitaikyti ikiteisminio tyrimo metu ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, bet nukentėjusysis su tuo nesutiko, atsisakė priimti žalos atlyginimą. Nukentėjusiajam kategoriškai atsisakius priimti pinigus, jis nežinojo, kokiu būdu jis gali iki nuosprendžio priėmimo atlyginti žalą. Tai atėmė galimybę palengvinti atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Apelianto manymu, tinkamai neįvertinus visų šių aplinkybių, sankcijos vidurkiui artimos bausmės skyrimo kriterijai nėra teisingi, o jam paskirta bausmė aiškiai per griežta.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu nuteistojo P. Z. kaltė neginčijama, pats apeliantas neneigia atlikęs kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, prašo švelninti bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui P. Z. bausmę bei nustatė jos dydį, laikantis baudžiamojo įstatymo normų ją subendrino su kitu nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuosprendžiu P. Z. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino P. Z. asmenybę (inkriminuotą tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, nusikalto lygtinio paleidimo nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, turi du mažamečius vaikus. Bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas P. Z. skundžiamame teismo nuosprendyje motyvuotas, jos parinkimas atitinka BK 56 str. nuostatas-recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs aukščiau išvardintas, atsižvelgęs į tai, kad P. Z. nesitaiso ir tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, teismas už nusikalstamą veiką jam paskyrė artimą sankcijos vidurkiai laisvės atėmimo bausmę. Tokios bausmės bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Nuteistajam paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintą jos paskirtį. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių P. Z. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais mažinti ar švelninti bausmę nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo argumentai, kad bausmė apeliantui paskirta neteisingai dėl to, kad buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jo kaip kaltinamojo teisės, nes teisme jis realios reikiamos pagalbos iš gynėjų negavo, nė vienas iš gynėjų nedavė jam patarimų, kokiui būdu jis galėtų palengvinti atsakomybę už padarytą nusikaltimą, jis nežinojo, kad ir teisme turi galimybę tartis su nukentėjusiuoju asmeniu dėl civilinio ieškinio mažinimo ar atlyginimo dalimis, kad bausmės dydžiui gali turėti įtakos jo asmenybę charakterizuojantys dokumentai, kuriuos pateikia su apeliaciniu skundu, atmetami. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuteistasis turėjo valstybės skirtą gynėją, kuris dalyvavo tiek įrodymų tyrime, tiek pasisakė baigiamosiose kalbose. Teismo posėdžio protokole neužfiksuota, kad nuteistasis turėjo kokių nors pretenzijų gynėjui, tiek gynėjo, tiek nuteistojo pozicijos baigiamosiose kalbose bei paskutiniame žodyje sutapo - abu prašė švelninti bausmę. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam buvo pažeista teisė į gynybą. Gynybos taktikos ir kokybės klausimai teisėjų kolegijos nuomone nėra apeliacinio proceso dalykas. Iš nuosprendžio matyti, kad save charakterizuojančius duomenis – kad yra vedęs, stovi darbo biržoje P. Z. pats nurodė teisiamajame posėdyje, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad jis turi du nepilnamečius vaikus ir šeimą. Nors nuosprendžio įžanginėje dalyje ir nurodyta, kad P. Z. yra nevedęs, tačiau tai laikytina technine spausdinimo klaida, nes iš tolesnio nuosprendžio teksto akivaizdu, kad teismas vertindamas nuteistojo asmenybę nurodė, kad pastarasis turi šeimą, vaikų, t.y. kad gyvena santuokoje. Iš prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų matyti, kad šie dokumentai charakterizuoja ne nuteistąjį, o yra duomenys apie nuteistojo žmonos gaunamas pajamas bei deklaruotą gyvenamąją vietą, nuteistojo vaikus bei tai, kad nuteistasis buvo registruotas darbo biržoje. Apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėja taip pat pateikė pašto kvitą, iš kurio matyti, kad prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį į nukentėjusiojo sąskaitą nuteistojo žmona pervedė 200 litų. Šių apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų pagrindu švelninti P. Z. bausmę pagrindo taip pat nėra. Nukentėjusiajam A. G. priteista iš P. Z. 1080 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Iki pirmos instancijos nuosprendžio paskelbimo ši žala nebuvo atlyginta. Tai, kad nuteistojo žmona prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį padengė dalį nukentėjusiajam padarytos žalos nėra pagrindu pripažinti tai BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta P. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad po santuokos sudarymo P. Z. padarė ir nuteistas už dvi tyčines apysunkes nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuokos sudarymas turėjo P. Z. teigiamą poveikį, dėl kurio būtų pagrindas švelninti jam bausmę. Bausmė P. Z. paskirta nepažeidžiant BK 41, 54., 61 straipsnių reikalavimų, ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo P. Z. apeliacinį skundą atmesti.