Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-07 · Byla Nr. N-575-1934-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-07
Bylos Nr.
N-575-1934-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1934/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu pripažino D. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas D. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. liepos 9 d., 10 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, vairavo automobilį „VAZ 21213“, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės) ir atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemonę, bei nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir draudimo poliso. Nurodė, kad D. K. savo kaltės nepripažino, išskyrus dalyje dėl automobilio neapdraudimo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, paaiškindamas, kad automobilį vairavo jo sugyventinė Z. K.. Pažymėjo, kad įvertinus bylą ir apklausus liudytojus Z. K. ir G. R., darytina išvada, kad automobilį 2010 m. liepos 9 d. vairavo pats D. K.. Pridūrė, jog tai patvirtino ir byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio, be kita ko, matyti, kad D. K. sutiko padaręs pažeidimus ir prašė nerašyti protokolo, jį paleisti. Tuo tarpu liudytojos Z. K. parodymus teismas įvertino kritiškai, nes jie prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Nurodė, jog 2010 m. gegužės 31 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimu už vairavimą esant neblaiviam D. K. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, taigi automobilį „VAZ 21213“ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės, be to, iš bylos duomenų matyti, kad jis nepateikė policijos pareigūnui transporto priemonės registracijos liudijimo bei transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, nes nebuvo automobilio apdraudęs. Konstatavo, jog šį automobilį D. K. vis dėlto vairavo nebūdamas lengvo girtumo būsenos, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas neįvertino panaudotos neblaivumui nustatyti techninės priemonės – alkotesterio – paklaidos, kuri klaidingai nurodyta ± 5 promilės, kai turi būti ± 0,05. Pažymėjo, jog visos abejonės ir netikslumai traktuotinos patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą ir atėmus 0,05 ar iš 0,44 promilių (kaip įrašyta protokole), ar iš 0,43 promilių, akivaizdu, jog buvo leistina etilo alkoholio koncentracija nesiekė įstatyme nurodytų 0,41 promilių, o jo veika šioje dalyje iš ATPK 130² straipsnio perkvalifikuotina į ATPK 128 straipsnio 2 dalį. Skirdamas nuobaudą, teismas sunkinančia D. K. atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad jis turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o lengvinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatė.

II.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 46), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir bylą teisingai išnagrinėti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog D. K. neblaivumui nustatyti panaudoto alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ patikros sertifikate yra nurodytas matavimo ribos tikslumas (0 – 4,00‰), ±5%, todėl vadovaujantis atlikta prietaiso patikra ir nustatytu tiek 0,44 promilių, tiek 0,43 promilių neblaivumo laipsniu D. K., konstatuotina, jog jis transporto priemonę vairavo, kai nustatytas lengvus neblaivumas, nes atėmus 5 procentų paklaidą pažeidėjo naudai nuo nustatyto neblaivumo akivaizdu, kad alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo įstatymo leidžiamą normą. Mano, jog atsižvelgus į tai, D. K. veika pirmosios instancijos teismo pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį buvo perkvalifikuota nepagrįstai ir turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 130² straipsnį.

D. K., nesutikdamas su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 51 – 53), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui buvo pateiktas 2010 m. liepos 9 d. jo atžvilgiu surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas, kuriuo jis buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, tačiau jis teismui pateikęs ir pirminį protokolą, surašytą tų pačių policijos pareigūnų, kuriuo jam buvo inkriminuotas ATPK 129 straipsnis. Pažymi, jog antrojo protokolo nepasirašė ir jokių paaiškinimų prie jo neteikė, nes jis buvo surašytas jam nedalyvaujant. Pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo vadovavosi teismas, apstu grubių klaidų – naudojama draudimo apžiūros talono sąvoka, be to, nurodyta, kad alkotesterio paklaida yra 5 promilės, į jį alkotesterio rodmenys buvo įrašyti nepritaikius paklaidos, neužfiksuoti antruoju neblaivumo nustatymu gauti alkotesterio rodmenys. Pažymi, jog tokia klaidų gausa verčia abejoti administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumu. Teigia, jog pareigūnai neatliko savo pareigos surinkti visus įrodymus įvykio vietoje, t. y. apklausti įvykio vietoje buvusį tiesioginį liudytoją R. C., o į teismą šis asmuo taip pat neatvyko. Pažymi, kad teismas nepagrįstai kritiškai įvertino liudytojos Z. K. parodymus, preziumuodamas, kad ji suinteresuota bylos baigtimi, tačiau neatsižvelgdamas į tai, kad ji liudijo davusi priesaiką, jos parodymai buvo nuoseklūs, priešingai teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno parodymams. Priduria, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino jo paaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliaciniai skundai atmestini.

D. K. administracine nuobauda buvo nubaustas už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. apeliaciniu skundu savo kaltę neigia, motyvuodamas klaidų jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole gausa, netinkamų jo paaiškinimų ir byloje apklaustų liudytojų parodymų įvertinimu, o Institucija apeliaciniu skundu iš esmės kelia D. K. veikos perkvalifikavimo iš ATPK 130² straipsnio (pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems) į ATPK 128 straipsnio 2 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones) pagrįstumo klausimą. Pažymėtina, jog ginčo dėl to, kad D. K. nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, nekyla, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, bylos baigčiai lemiamą įtaką daro tai, ar jis pažeidimo metu vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, mano, kad tai, jog D. K. automobilį vairavo neblaivus, t. y. jam nustatytas promilių kiekis viršijo įstatymo leidžiamą ribą, bylos duomenimis nebuvo įrodyta. Pažymėtina, jog iš byloje esančių alkotesterio rodmenų kvitų (b. l. 5) matyti, kad 2010 m. liepos 9 d., 10 val. 22 min. policijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu D. K. buvo nustatyta 0,44 promilių neblaivumas, o jo atžvilgiu atlikus pakartotinį patikrinimą 10 val. 25 min. – 0,43 promilių. Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“, kuriuo buvo nustatinėjamas D. K. neblaivumas, patikros sertifikate (b. l. 6) yra įtvirtinta šio alkoholio matuoklio paklaida – ± 5%. Atsižvelgus į tai, pakartotinio neblaivumo nustatymo metu gauti rezultatai, pritaikius alkotesterio patikros sertifikate nurodytą matavimo paklaidą, ir turėjo būti laikomi objektyviais, rodančiais D. K. neblaivumo laipsnį vairavimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad šio patikrinimo metu gauti rezultatai (po pritaikytos alkoholio matuoklio paklaidos) turėjo būti 0,4085 promilių, todėl tai leidžia teigti, jog D. K. neblaivumo laipsnis automobilio vairavimo metu neviršijo įstatymo leidžiamos normos. Teisėjų kolegija pažymi, kad neblaivumo laipsnio suapvalinimas jo didinimo linkme (iki 0,41 promilės) nesiderintų su administracinės atsakomybės principais, kad kiekviena abejonė vertintina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) bei su tuo principu, kad plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus draudžiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N575-1922/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog jai nekyla abejonių, kad 2010 m. liepos 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilį „VAZ 21213“ vairavo būtent D. K., o ne jo sugyventinė Z. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnų, kurie pažeidimo padarymą stebėjo tiesiogiai, parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka tarnybiniame pranešime (b. l. 20) išdėstytas aplinkybes, joks šių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, todėl jie laikytini objektyviais. Tuo tarpu Z. K. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kritiškai, nes ji yra D. K. sugyventinė, taigi suinteresuota padėti išvengti jam griežtos administracinės atsakomybės, o tai, kad ji buvo davusi liudytojo priesaiką dar neįrodo šios liudytojos parodymų teisingumo. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, sulaikytas pareigūnų D. K. apie automobilį vairavusią sugyventinę nieko neužsiminė, o šią versiją pradėjo kelti tik vėliau, todėl ji pagrįstai laikytina gynybine apelianto taktika. Teisėjų kolegija taip pat nemano, kad D. K. atsakomybę kaip nors šalina jo apeliaciniame skunde nurodomi administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, nes šie netikslumai galėjo būti pašalinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Akcentuotina, jog ta aplinkybė, kodėl pirmame D. K. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūnas jam inkriminavo ATPK 129 straipsnį, buvo išaiškinta bylos nagrinėjimo metu: D. K. veika buvo perkvalifikuota policijos pareigūnui komisariate nustačius, jog iš jo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta (b. l. 38). Teisėjų kolegija nesutinka ir su tuo D. K. nurodomu teiginiu, kad neapklausus kartu su juo automobilyje buvusio liudytojo R. C. buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, apeliantas bylą nagrinėti nedalyvaujant R. C. sutiko (b. l. 37).

Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas