Telšių apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma. Jai procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovė G. O. yra biologinė nepilnamečių vaikų D. O., gim. (duomenys neskelbtini), S. O., gim. (duomenys neskelbtini), A. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. O., gim. (duomenys neskelbtini), biologinė motina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi išdavė leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos G. O., nes ji 2022 m. sausio 3 d. su nepilnamečiais vaikais pasišalino iš Krizių centro ir negrįžo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymais nepilnamečiams vaikams likusiems be tėvų globos nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirta VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“. VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“ direktorės pateiktoje nuomonėje nurodyta, jog vaikai sėkmingai adaptavosi jų įstaigoje, jie sistemingai dalyvauja ugdymosi procese, turi savo dienos/nakties rėžimą, susirado draugų, aktyviai dalyvauja organizuojamoje veiklose, išvykose, būreliuose, nusiskundimų dėl vaikų elgesio nėra. Vaikai su motina ryšį palaiko telefoninių pokalbių pagalba, tačiau yra buvę atvejų, kai motina vaikus nuteikinėdavo, sakydama, kad juos pagrobė, kad darbuotojai pasisavino pinigus, taip pat motina žadėdavo vaikams, kad juos pasiims namo. VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“ darbuotojų iniciatyva 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvyko vienas motinos ir nepilnamečių vaikų susitikimas, įstaigai apmokant kelionės išlaidas. Nuo 2022 m. atsakovė su įstaigos darbutojais bendravo tik porą kartų telefonu.

2022 m. gruodžio 2 d. gautame rašte iš BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro“ nurodoma, jog G. O. su sugyventiniu gyvena moters šeimai skirtame vieno kambario socialiniame būste su daliniais patogumais, o socialinio darbuotojo apsilankymų metu pastebima, kad būste yra pagrindiniai namų apyvokos daiktai ir baldai, paslaugų gavėja pagal savo galimybes palaiko bute tvarką ir švarą, tačiau namuose būnant tretiesiems asmenims, nėra palaikoma tvarka. Rašte pažymėta, kad šiuo metu šeimos bute yra tik viena lova, o vaikams miegui skirtais baldais motina nepasirūpino. Nurodoma, kad vaikams dar gyvenant su motina, visi šeimos nariai miegodavo ant čiužinių, kurie būdavo patiesti ant grindų. Darbo su G. O. metu pastebėta, kad moters namuose lankosi pašaliniai asmenys, kurie gali sudaryti nesaugias sąlygas augti nepilnamečiams vaikams. Pateiktas pavyzdys, kad 2022 m. spalio mėnesį paslaugų gavėjos namuose kelias savaites buvo apsigyvenusi moteris, kuri tiek socialinei darbuotojai, tiek Pagalbos šeimai skyriaus individualios priežiūros darbuotojai lankantis šeimos namuose, būdavo neblaivi (kalbėdavo nerišliai, svirduliuodavo, elgėsi neadekvačiai), o kambaryje matydavosi tušti alkoholio buteliai. Minėtai moteriai gyvenant šeimos namuose, su G. O. susiekti telefonu nepavykdavo, ji nebūdavo randama namuose. BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“ pateikė informaciją, kad G. O. būdavo nuolat motyvuodama tikrintis sveikatą, darbuotojų pagalba buvo pratęstas neįgalumas. Moteris taip pat motyvuojama nuosekliai mokėti mokesčius ir mažinti turimas skolas, tačiau atsakovė laiku mokesčių nemoka, nepriima pagalbos, siekiant tinkamai paskirstyti lėšas, o gaunamas lėšas moteris skiria ne pirmojo būtinumo prekėms. G. O. nepavyksta integruotis į darbo rinką, jos pajamas sudaro gaunamos socialinės išmokos. Rašte konstatuota, kad neišnyko priežastys dėl kurių vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, paslaugų gavėja yra nemotyvuota vykdyti pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus bei susigrąžinti savo nepilnamečius vaikus.

Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės G. O. šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2009 m. birželio 15 d., kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus. G. O. 2014 m. sausio 30 d. neterminuotai apribojo motinos valdžia jos dar vienos dukros E. O. atžvilgiu. Šeima iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašo išbraukta 2018 m. birželio 30 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, o 2018 m. lapkričio 14 d. šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba, skirtos socialinės paslaugos. Nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. vasario 10 d. su šeima taip pat dirbo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda, teikė aktyvias paslaugas siekiant pakeisti situaciją šeimoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog nuo nutarties, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus D. O., S. O., A. O. ir A. O. iš jų motinos, situacija atsakovės šeimoje iš esmės nėra pasikeitusi. Pažymėtina, jog atsakovė nesiėmė ir šiuo metu realiai nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad galėtų susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą, nors jai ir buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas.

Atsakovė nevykdė įstatyme įtvirtintų motinos pareigų, nesirūpino nepilnamečių vaikų priežiūra, auklėjimu, tinkamų sąlygų jiems vystytis sudarymu, nustatyta byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, atsakovė nededa jokių pastangų auginti savo biologinius vaikus. Atsakovė ryšį su vaikais palaiko tik telefoniniais pokalbiais, su jais susitikusi buvo tik kartą, nors VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“ ir siūlė apmokėti jos kelionės išlaidas pas vaikus.