- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1399-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03730-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- L. D.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., A. R., Marijampolės savivaldybės administracijai, A. M. R.
- Kategorijos
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-756-301/2015 dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo neveiksnia pripažintai A. M. R. pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., A. R., Marijampolės savivaldybės administracijai, A. M. R., dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-483-301/2015 pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., A. R., Marijampolės savivaldybės administracijai ir A. M. R. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, A. M. R. pripažinta neveiksnia.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. D. pareiškimu prašė nustatyti neveiksniai motinai A. M. R. globą, o jos globėju bei turto administratoriumi paskirti pareiškėją. Nurodė, kad neveiksni motina faktiškai gyvena globos namuose, nes jai reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, tačiau nustačius motinai globą ir paskyrus pareiškėją globėja, motina galėtų apsigyventi jos erdviame nuosavame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (345,43 kv. m bendro ploto) su kiemu. Motinai priklausančiame keturių kambarių (89,13 kv. m. bendro ploto, 53,14 kv. m. užima kambariai) bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena brolis V. R. su šeima (sutuoktinė ir trys vaikai), todėl grižus motinai į jos butą, vienam asmeniui tektų tik 8,8 kv. m, kas neatitinka įstatymų reikalavimų ir nebūtų užtikrinta motinai ramybė dėl judrių V. R. vaikų. Pasak pareiškėjos, kol motina gyveno savo bute, pareiškėja ja rūpinosi viena. 2014 m. spalio 14 d. sudarė sutartį su VšĮ Marijampolės Šv. A. M. globos namais dėl asmens su negalia apgyvendinimo. Moka už motinos globą po 538,69 Eur per mėnesį. Motinos mėnesinės pajamos 503,42 Eur, todėl trūkstamą sumą ji apmoka iš savo asmeninių lėšų. Nors pareiškėja nedirba, yra registruota Darbo biržoje, ji gauna labdaringas lėšas ir motinos gaunamų lėšų savo reikmėms nenaudoja. Teigia, kad jos brolis V. R. dirba, todėl nustačius globą broliui, nebus kam prižiūrėti motinos. Nurodo, kad šiuo metu ji yra Marijampolės krašto Samariečių draugijos pirmininkė, įgijusi socialinio darbo bakalauro laipsnį, jos nuolatinis darbas yra su socialiai pažeistais ir atskirtais žmonėmis. Kadangi motina nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, kurio ½ dalis 2007 m. rugpjūčio 23 d. testamentu yra užrašyta pareiškėjai, todėl, pareiškėjos nuomone, būtų tikslinga ją paskirti ir motinos turto administratoriumi.
Suinteresuotas asmuo V. R. prašė paskirti jį motinos globėju bei turto administratoriumi. Pareiškimą grindė tuo, kad paskyrus jį globėju, motina grįžtų gyventi į savo butą, kur gyventų įprastinėje aplinkoje, kas ligoniui yra itin naudinga. Motinai gyvenant savo bute būtų racionaliau panaudotos motinos gaunamos pajamos ir didesnė buto išlaikymo išlaidų dalis tektų jam, o motinos pajamos būtų skiriamos jos poreikiams tenkinti. Teigė, kad motinai susirgus, jos butą išlaikė jis ir sesuo A. R., o pareiškėja, nors ir disponavo motinos pajamomis, prie turto išlaikymo neprisidėjo. Be to, pareiškėja, sudariusi sutartį su globos namais, nevykdė su motinos išlaikymu susijusių prievolių, nemokėjo nustatytų mokesčių, ko pasėkoje susidarė įsiskolinimas už motinai suteiktas gydymo ir slaugos paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad L. D. iki šiol veikė priešingai sergančios mamos interesams, suinteresuoto asmens nuomone, ji negali būti paskirta mamos globėja ir turto administratore.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. prašė L. D. pareiškimo dėl globėjo paskyrimo netenkinti. Jos nuomone, motinos globėju tikslinga paskirti suinteresuotą asmenį V. R.. Savo poziciją grindė tuo, kad L. D., turėdama motinos banko kortelę, neapmoka už globos namų suteiktas paslaugas. Pažymi, kad ji per banką siųsdavo L. D. pinigus mamos turto išlaikymui, tačiau susižinojusi, kad sesuo nemoka už butą ir susidarė didelis įsiskolinimas, pati tiesiogiai, arba per brolį skolą sumokėjo Be to, anot suinteresuoto asmens, L. D. negali būti skirtina motinos globėja dėl jos blogo charakterio ir asmeninių savybių.
Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamentas savo išvadose pažymėjo, kad nors abu asmenys formaliai atitinka globėjui keliamus reikalavimus, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad L. D. netinkamai naudojo motinai ir jos turto išlaikymui skirtas lėšas (susidarė įsiskolinimas globos namams ir butui), tinkamesnis būti globėju yra V. R..
Neveiksnia pripažintos pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų motinos atstovas sutiko, kad jo atstovaujamo neveiksnaus asmens globėju būtų paskirtas jos sūnus V. R., o ne dukra L. D., nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad L. D. sesers A. R. siunčiamus pinigus motinai ir pačios motinos gaunamas pajamas panaudodavo ne pagal tikslinę paskirtį, o savo reikmėms, dėl ko atsirado skolos globos namams ir už butą, kurios buvo sumokėtos tik pradėjus nagrinėti bylą teisme. L. D. neturi savo pajamų šaltinio, pragyvena iš labdaros.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi nustatė pripažintai neveiksnia A. M. R. nuolatinę globą, globėju ir globotinės turto administratoriumi paskyrė suinteresuotą asmenį V. R..
Įvertinęs bylos įrodymus, neigiamai apibūdinančius pareiškėjos L. D. elgesį, kuomet ji, disponuodama motinos banko kortele, motinos pensiją naudojo savo poreikiams tenkinti, o sesers A. R. siunčiamus pinigus motinai ir jos turtui išlaikyti panaudojo savo dukrai S. D. išlaikyti, ko pasėkoje susidarė įsiskolinimas globos namams už motinos slaugos ir gydymo paslaugas bei motinos turto (buto) išlaikymą, į tai, kad L. D. neturi savarankiško pajamų šaltinio, gyvena iš labdaros bei tai, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad suinteresuotas asmuo V. R. turėtų kokių nors neigiamų asmeninių savybių, neleidžiančių jam būti motinos globėju ir turto administratoriumi, į bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjusių aplinkybių pagrindu pasikeitusią Marijampolės savivaldybės administracijos išvadą dėl globėjo kandidatūros tinkamumo, teismas sprendė, kad tinkamesnis neveiksnaus asmens A. M. R. globėjas ir turto administratorius bus jos sūnus V. R., todėl V. R. pareiškimą tenkino, o L. D. – atmetė. Kartu paskyrė V. R. globotinės turto administratoriumi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. D. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir paskirti L. D. pripažinto neveiksniu asmens A. M. R. globėja bei turto administratoriumi. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Paskirdamas V. R. motinos A. M. R. globėju ir jos turto administratoriumi, teismas vadovavosi tuo, kad pareiškėja motinos pinigus naudojo ne motinos, o savo reikmėms. Apeliantė pažymi, kad duodama teisme paaiškinimus ji neįsigilino į jų esmę ir nežinojo iš to kilsiančių pasekmių. Nurodo, kad motinai gydantis ligoninėje, jos bute niekas negyveno, todėl ji turėjo jį išlaikyti. Sesuo nepagrįstai teigia, kad siuntė pinigus motinos išlaikymui mokėti už butą, nes pinigai buvo siunčiami pareiškėjos dukters S. D. paramai, kadangi sesuo yra jos krikštamotė. Tai pagrindžia aplinkybė, kad sesuo pinigus siuntė į pareiškėjos sąskaitą dar motinai esant sveikai, ką pagrindžia sąskaitos išrašas (2013-01-15 ir 2013-03-07 datomis atlikti pavedimai). Darant banko pavedimus nebuvo nurodyta pavedimo paskirtis, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi tik A. R. parodymais, be to, A. R. į pareiškėjos sąskaitą siuntė pinigus tik iki 2014 m. vasario 10 d.
2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad motinos gaunamų pinigų jos priežiūrai ir buto išlaikymui nepakako, todėl dalį pinigų pareiškėja mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Dėl lėšų stygiaus buvo susidaręs nežymus įsiskolinimas UAB Litesko ir DNSB „Apusinas“. Prie motinos priežiūros ir buvo išlaikymo motinai atsigulus į ligoninę, nei A. R., nei V. R. neprisidėjo. T. V. R. pradėjus gyventi motinos bute, jis padengė susidariusį įsiskolinimą DNSB „Apusinas“ ir UAB „Litesko“, pravedė 300 Eur į VšĮ Marijampolės Šv. A. M. globos namus, o A. R. pravedė 147,61 Eur į UAB „Litesko“ Marijampolės šiluma.
3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja motiną prižiūrėjo nuo 2013 m. kovo 10 d., pirko vaistus, maistą, čiužinį bei kitus daiktus, dažnai lankydavo ją ligoninėje, Marijampolės PSPC Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, VšĮ Marijampolės šv. A. M. globos namuose, sudarė sutartį su VšĮ Marijampolės šv. A. M. globos namais dėl motinos A. M. R. apgyvendinimo šiuose namuose ir jos priežiūros, kreipėsi į teismą dėl jos pripažinimo neveiksnia, teikė jai visapusišką priežiūrą ir pagalbą. Pažymi, kad motina rūpinosi jai dar esant sveikai, tuo tarpu brolis motina pradėjo rūpintis tik paskutiniu metu, kai jos sveikatos būklė pablogėjo. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad motina patyrė kaulų lūžius broliui aplaidžiai prižiūrėjus motiną, palikus vieną, kad V. R. su motina buvo susipykęs ir buvo išėjęs gyventi atskirai, nors jam buvo pasiūlyta gyventi motinos bute. Vėliau savavališkai, sugadindamas motinos buto durų spyną, pateko į buto vidų ir apsigyveno.
4. Teismas nevertino aplinkybės, kad nors pareiškėja yra bedarbė, tačiau gauna pašalpą, yra Marijampolės krašto samariečių bendrijos pirmininkė, rengianti įvairius projektus ir už tai gaunanti pajamas. N. V. R. dirba pagal verslo liudijimą, tačiau jo pajamos yra nepastovios ir kartu su sutuoktinės pajamomis siekia apie 600 Eur. Įvertinus tai, kad V. R. šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai ir jis gyvena keturių kambarių bute, šių gaunamų pajamų tikrai nepakaks jam su šeima pragyventi, todėl tikėtina, kad dalį gaunamų A. M. R. pajamų bus panaudota savo poreikių tenkinimui.
6. Teismas netinkamai įvertino šalių gyvenimo sąlygas. Apeliantės nuomone, jos namuose yra geresnės gyvenimo sąlygos gyventi motinai, nes motinai būtų paskirtas atskiras kambarys, geresnės sąlygos būti jai kieme. Kadangi pareiškėja yra samariečių bendrijos pirmininkė, ji galės bet kada prižiūrėti motiną, o kai negalės, ją prižiūrės Marijampolės krašto samariečių bendrijos nariai. Tuo tarpu motinai, kuri serga sunkia liga ir kuriai reikalinga ramybė, gyvenant pas brolį, kur auga trys vaikai, nebus reikiamos ramybės. Be to, tiek brolis, tiek jo sutuoktinė dirba, o vaikai lanko mokyklą, todėl nebus kam prižiūrėti motinos. Nurodo, kad apeliantė seniūnijos seniūnės charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti, pareiginga ir aktyvi bendruomenės narė, mokanti užjausti ir padėti. Seniūnija dėl pareiškėjos elgesio nusiskundimų neturi. Kadangi pareiškėja rūpinasi labdaringomis lėšomis, nėra pagrindo manyti, kad netinkamai naudos ir motinos pinigines lėšas bei jos turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. R. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nors atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės paminėtais įrodymais, bet ir kita bylos medžiaga.
2. Apeliantė nepagrįstai kaltina teismą neįvertinus tam tikrų aplinkybių, kad pareiškėja pirko motinai maistą, vaistus ir kitus daiktus. Pažymi, kad apeliantė šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ir nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, kad sesers siųstus pinigus motinos išlaikymui pareiškėja panaudojo savo reikmėms, ką ji patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu.
3. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. šeima gauna santykinai nedideles pajamas, tačiau byloje nėra surinkta duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, jog V. R. galėtų globojamos motinos pinigus naudoti savo reikmėms.
4. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas turėtų atsisakyti priimti naujus rašytinius įrodymus, kadangi juos apeliantė galėjo pateikti anksčiau.
Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą palaiko 2015 m. vasario 2 d. išvadą Nr. SA-1119, L. D. pateiktam atskirajam skundui nepritaria. Mano, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756-301/2015, kuria A. M. R. globėju ir turto administratoriumi paskirtas V. R., geriausiai atitinka A. M. R. interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl neveiksniu pripažinto asmens globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Globa padeda neveiksniam fiziniam asmeniui įgyvendinti jo, kaip teisės subjekto, teises, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir turtiniams interesams tenkinti (CK 3.238 straipsnis, 2.10 straipsnio 1 dalis). Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius ( CK 3.245 straipsnis).
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-483-301/2015 A. M. R. pripažinta neveiksnia. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėja L. D., tiek suinteresuotas asmuo V. R. pateikė teismui pareiškimus, prašydami paskirti juos savo motinos A. M. R. globėjais. Pirmosios instancijos teismas tenkino V. R. pareiškimą. Atskiruoju skundu pareiškėja L. D. prašo panaikinti teismo nutartį, nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus asmens globėju, būtina atsižvelgti į globos steigimo tikslą – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, taip pat į globotinio ir kandidatų į globėjus santykius, jų moralines ir kitokias asmenines savybes, globėjo pageidavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus fizinio asmens ekonominius, socialinius ir dorovinius interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai.
Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius (CK 3.245 straipsnis). Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnis). CK 3.240 straipsnyje nurodyta, jog globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. D. yra davusi sutikimą būti paskirta motinos A. M. R. globėja (t. 1, b. l. 11). Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento 2015 m. sausio 30 d. išvadoje Nr. SA-1074(20.32) nurodyta, kad globėja sutinka būti dukra L. D., kurią rekomenduoja skirti ir turto administratore, nurodant, kad: L. D. yra našlė, dukra S. D. yra 1-o kurso studentė; L. D. yra materialiai apsirūpinusi, dėl savo sveikatos kitą asmenį globoti gali, yra Marijampolės krašto samariečių bendrijos pirmininkė, charakterizuojama (t. 1, b. l. 31 – Narto seniūnijos charakteristika) gerai, supranta motinos poreikius ir geba suderinti darbą su globa, neveiksni A. M. R. savo nuomonės dėl globėjo kandidatūros išsakyti nesugeba; neveiksni A. M. R. turi nekilnojamojo turto bei gauna mėnesines pajamas – jai mokama 262,50 Eur/mėn slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, 21 Eur/mėn našlių pensija ir 221,76 Eur/mėn senatvės pensija. L. D. yra teista, tačiau teistumui išnykus baudžiamojoje byloje NR. 64-1-00025-96, duomenys perkelti į Registro archyvą (t. 1, b. l. 41); L. D. laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. liepos 16 d. tris kartus buvo bausta už KET pažeidimus ir turi vieną galiojančią nuobaudą (t. 1, b. l.44); Nuo 2009 m. balandžio 15 d. paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teisę į 5/8 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 59-60, 61-62) bei 1/16 pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l.116-118), turi automobilį Peugeot 806, 2000 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l.121); psichiatro ir narkolo įskaitoje ji neįrašyta (t. 1, b. l. 63); 2007 m. rugpjūčio 23 d. testamentu motina jai palieka ½ dalį savo buto, o likusią ½ dalį lygiomis dalimis palieka sūnui V. R. ir dukrai A. R. (t. 1, b. l. 65). L. D. yra bedarbė (t. b. l. 107-108), nuo 2014 m. spalio 22 d. yra registruota darbo biržoje (t. 1, b. l.140), nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. sausio 31 d. jai buvo mokama nedarbo išmoka (t. 1, b. l. 108).
Sutikimą byloje būti paskirtu motinos globėju yra davęs ir A. M. R. sūnus V. R. (t. 1, b. l. 34), kuris pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtas A. M. R. globėju ir turto administratoriumi. Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento 2015 m. vasario 2 d. išvadoje Nr. SA-1119(20.32) nurodyta, kad V. R. gyvena motinos bute (4 – rių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) su žmona ir trimis moksleiviško amžiaus sūnumis; yra įsigijęs verslo liudijimą, dirba statybų srityje (t. 1, b. l. 109); yra sveikas ir kitą asmenį globoti gali; Degučių seniūnija informacijos apie jo administracinės teisės pažeidimus neturi (t. 1, b. l. 45); sūnus lanko motiną, nuperka jai reikalingų slaugos priemonių; neveiksni A. M. R. savo nuomonės dėl globėjo kandidatūros išsakyti nesugeba (t. 1, b. l. 33). Suinteresuoto asmens sutuoktinė dirba, gauna pastovias pajamas (t.1, b. l. 112). V. R. bei jo sutuoktinė nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 119-120). V. R. turi automobilį Volvo 850, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122), neteistas (b. l. 42).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas globėjo paskyrimo klausimą, nustatė, kad pageidaujanti būti paskirta motinos globėja ir turto administratore L. D. 2014 m. spalio 14 d. sudarė sutartį su VšĮ Marijampolės šv. A. M. globos namais dėl asmens su negalia apgyvendinimo šiuose globos namuose ir įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 538,69 Eur (t. 1, b. l.28-30), tačiau nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2015 m. kovo 3 d. susidarė 1438,69 Eur įsiskolinimas (t. 1. b. l. 88), iš kurio 2015 m. kovo 3 d. 300 Eur sumokėjo V. R., o skolos likutį, vykstant teisminiam nagrinėjimui, 2015 m. kovo 12 d. ir 2015 m. kovo 13 d. sumokėjo L. D.. Nuo 2013 m. kovo 7 d. iki 2014 m. vasario mėn. A. R. (pareiškėjos sesuo) į L. D. sąskaitą Swedbank AB pervesdavo pinigus motinai išlaikyti (t. 1, b. l. 132-135); 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu L. D. pripažino, kad sesuo A. R. siuntė iš Prancūzijos pinigus, tačiau teigė, kad jos dukrai S. D., kuri yra A. R. krikšto dukra, išlaikyti, o ne motinai A. M. R.; 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu L. D. paaiškino, kad motinos pensiją ji išleisdavo savo poreikiams tenkinti. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad L. D. disponavo motinos banko kortele, motinos pensiją naudojo savo poreikiams tenkinti (ką pripažino teismo posėdžio metu pati pareiškėja), o sesers A. R. siunčiamus pinigus motinai ir jos turtui išlaikyti panaudojo savo dukrai S. D. išlaikyti, ko pasėkoje susidarė įsiskolinimas globos namams už motinos slaugos ir gydymo paslaugas bei motinos turto (buto) išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad aplinkybę, jog motinai skirtos lėšos buvo naudojamos asmeninėms pareiškėjos reikmėms, patvirtino pati pareiškėja teismo posėdžio metu. Apeliantės teiginiai, kad ji duodama parodymus nesuprato jų esmės, nesudaro pagrindo vertinti jos duotus parodymus kitaip, nes tam nėra faktinio pagrindo. Atskirajame skunde skolos globos namams susidarymo faktą (kad neturėjo galimybės sumokėti mokėtinų sumų laiku dėl patirtų išlaidų kitoms motinos reikmėms, t. y. maistui, vaistams) apeliantė grindžia aplinkybėmis, kurių neįrodinėjo ir jomis nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 306 straipsnio 2 dalis, CPK 338 straipsnis).
Minėta, kad globėjas skiriamas, be kita ko, atsižvelgiant į jo moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas, santykius su globotiniu ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). CK 4.242 straipsnio 2 dalyje, 4.243 straipsnyje nurodyta, kad turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams. Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą. Aptariamam kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytų faktų visuma apie pareiškėjos prievolių pažeidimą ir su tuo susijusių skolų atsiradimą, asmens, kurio globos siekiama, lėšų panaudojimą asmeninėms reikmėms, negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos (apeliantės) elgesiu būti paskirtai A. M. R. globėja. Be to, sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo svarbu pažymėti, kad byloje yra pateiktos dvi Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento išvados dėl L. D. ir V. R. skyrimo globėjais, iš kurių matyti, kad tiek vienas, tiek kitas asmuo gali būti skiriami globėjais, tačiau išaiškėjus visoms bylos aplinkybėms, departamento nuomonė pasikeitė ir globėju siūloma paskirti V. R..
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl naikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.