- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 2-534/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės PAREX BANKO
- Atsakovas
- Z. L., S. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) Z. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės PAREX BANKO ieškinį atsakovams Z. L. ir S. L. dėl įpareigojimo įkeisti turtą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas akcinė bendrovė PAREX BANKAS (toliau – AB PAREX BANKAS) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus Z. L. ir S. L. įkeisti ieškovui pirtį ir garažą, esantį Užkanavės g. 71, Palangoje. Nurodė, kad atsakovui S. L. suteikė kreditą, kurio užtikrinimui buvo įkeistas šiam atsakovui priklausanti dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantis vasarnamis. S. L. , neturėdamas ieškovo sutikimo ir jam nežinant, įkeisto sklypo dalyje pastatė pirtį ir garažą bei vėliau šį ir įkeistą turtą padovanojo Z. L. . Argumentuodamas kreditoriaus interesų apsauga ir CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalies nuostatomis, ieškovas prašo įpareigoti atsakovus įkeisti vėliau pastatytus pastatus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui S. L. perleisti nuosavybės teises į jam priklausančius ginčo pirtį ir garažą. Atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimą bei jame išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovai, sužinoję apie pareikštą ieškinį, turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. L. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad neturi jokio ketinimo perduoti ginčo turtą tretiesiems asmenimis, jokių pagrįstų abejonių dėl tokio perleidimo ieškovas nenurodė, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nekilnojamojo turto fiziškai paslėpti yra neįmanomas, o jo sunaikinimas neatitiktų protingumo, nes sutartis su banku sudaryta iki 2026 metų, į šį turtą investuotos lėšos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB PAREX BANKAS prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškinio suma – 173 500 Lt – yra didelė, o tai pagal teismų praktiką yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Galima atsakovo veiksmų naudojant ginčo turtą laisvė sukelia papildomas pagrįstas prielaidas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, vieną kartą ginčo turtas jau buvo perleistas (S. L. jį padovanojo Z. L. ), todėl atsakovo Z. L. argumentai dėl įrodymų apie galimą turto pateikimą nėra pagrįsti. Tikėtina, kad Z. L. , siekdamas apsunkinti teismo sprendimo įgyvendinimą, gali bandyti perleistą turtą tretiesiems asmenims, nes, patenkinus ieškovo reikalavimus, teismas sprendimas nežeidžiant trečiųjų asmenų interesų negalės būti įvykdytas.
2. Atsakovas nenurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria kokias nors neigiamas pasekmes. Šalių interesų pusiausvyros principas yra užtikrintas, nes teismas neuždraudė ginčo turtą valdyti ir naudoti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi šių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė.
Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus įkeisti turtą – jau įkeistame žemės sklype pastatytą pirtį ir garažą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas uždraudė perleisti nuosavybes teises į ginčo turtą. Taigi akivaizdu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra glaudžiai susijusios su ieškinio dalyku; perleidus aptariamą turtą, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimas įvykdymas būtų apsunkintas. Aplinkybė, kad vieną kartą ginčo turtas jau buvo perleistas neatlygintinai (b. l. 16), sudaro pagrindą teigti, kad turtas gali būti ir toliau perleidžiamas, t. y. suponuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas uždraudė perleisti nuosavybės teises į turtą, tačiau paliko teisę turtą valdyti ir juo naudotis. Tokiu būdu dabartinio turto savininko teisės yra varžomos minimaliai (CPK 145 straipsnio 2, 4 dalys), tuo labiau, kad atskirajame skunde teigiama, kad jokio ketinimo perleisti aptariamą turtą nėra.
Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikomos priemonės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad vargu ar egzistuoja prielaidos dėl ginčo turto sunaikinimo ar paslėpimo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 328, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.