Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2794-1053/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
1-2794-1053/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45197-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2794-1053/2017Proceso Nr. 1-01-1-45197-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. A. Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent jis 2017 m. rugsėjo 3 d. apie 00.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 promilių girtumas) pasipriešino policijos pareigūnams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. Š. ir vyriausiajam patruliui E. P., o būtent nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų eiti su jais į tarnybinį automobilį, bandė išvengti sulaikymo, dešine ranka sugriebė vyriausiajam patruliui E. P. už kaklo srities, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo suaugusia seserimi S. K. ir mama Lione B. K., mamai priklausančiame bute. Jis kartais pavartoja alkoholio. Jo mamai tai nepatinka ir kai jis būna neblaivus mama jį veja iš namų. 2017 m. rugsėjo 2 d. vakare jis gėrė alkoholį su draugu. Namo grįžo apie 23.00 val., bet mama jo neįleido. Vėliau ji jį įleido, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio jis neprisimena. 2017 m. rugsėjo 3 d. naktį, kelintą valandą neprisimena, mama jį išvarė iš buto. Jis miegojo prie mamos buto durų, pastaroji iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai, jis buvo girtas ir kai jie pradėjo jį judinti, jis nenorėjo keltis ir jiems pasipriešino, mosikavo rankomis ir kojomis, bandydamas nustumti nuo savęs sugriebė policininkui už kaklo. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus ir užsimiegojęs. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (b. l. 41 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad rugsėjo 2 d., apie 23 val. 55 min. patruliavo nustatytu maršrutu kartu su vyriausiuoju patruliu R. Š.. Iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) bute vyksta konfliktas tarp pranešėjos ir jos neblaivaus sūnaus. Atvykus minėtu adresu, laiptinėje prie 64 buto durų, sėdėjo neblaivus vyras, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. 64 buto duris atidarė pranešėja Lionė- B. K., gim. 1936 m., kuri paaiškino, kad jos sūnus G. K., gim. 1965 m., nuolatos geria ir konfliktuoja. Pranešėja nurodė, kad laiptinėje sėdintis vyriškis yra jos sūnus G. K. ir paminėjo, kad jis yra nepageidaujamas ir nėra registruotas (duomenys neskelbtini). Paprašius G. K. pasiimti savo daiktus ir praeiti kartu su jais į jų tarnybinį automobilį, vyras nereagavo ir pradėjo šaukti ant savo motinos L. B. K.. Jie perspėjo, G. K. dėl jo agresyvaus ir nenuspėjamo elgesio, kad jei nebus vykdomi jų teisėti nurodymai, bus panaudota fizinė jėga. G. K. į perspėjimus sureagavo agresyviai, griebė jam už kaklo srities. Po tokių G. K. veiksmų jie panaudojo kovinius imtynių veiksmus pargriaudami pastarąjį ant grindų. Vyrui buvo liepta nestangrinti rankų ir padėti jas už nugaros, tačiau G. K. ir toliau aktyviais veiksmais (stangrino rankas, spardėsi, muistėsi) priešinosi, todėl buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „TASER“. Vyrui buvo uždėti tarnybiniai antrankiai ir išvestas iš buto į jų tarnybinį automobilį. Dėl įvykio buvo pranešta budėtojui. G. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto l policijos komisariatą. Byloje civilinio ieškinio nereikš. Į medikus nesikreipė (b. l. 16-17). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Š. davė analogiškus parodymus (b. l. 27-28).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo P. K. 2017 m. rugsėjo 3 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo duomenimis, 2017 m. rugsėjo 3 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes dėl smurto artimoje aplinkoje, G. K., būdamas neblaivus (nustatytas 1.91 prom. girtumas), nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo, po ko visais veiksmais bandė išvengti sulaikymo ir dešine ranka sugriebė vyr. patruliui E. P. už kaklo srities, tokiais savo veiksmais sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą ir realų pavojų jo sveikatai (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyr. patrulio E. P. 2017 m. rugsėjo 3 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 23.55 val. atvykus pagal iškvietimą dėl konflikto adresu (duomenys neskelbtini), bei aiškinantis iškvietimo priežastis, laiptinėje buvęs G. K. paprašytas praeiti į pareigūnų automobilį, nereagavo, buvo perspėtas, tačiau griebė pareigūnui dešine ranka už kaklo, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko, panaudojant kovinių imtynių veiksmus, asmuo buvo sulaikytas (b. l. 10)

Alkotesterio kvito duomenimis, 2017 m. rugsėjo 3 d., 00.56 val., G. K. buvo nustatytas 1,91 promilės girtumas (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad G. K. pasipriešino valstybės tarnautojui. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį, jo kaltė padarius šią veiką įrodyta.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus tik terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios, su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis sutiko, bausmės rūšis ir dydis jam buvo suprantami, dėl jų prieštaravimo neišreiškė (b. l. 53).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. K. – neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas baudos dydis yra tinkamas ir jo mažinti nėra jokio pagrindo.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. K. bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. 00.55 val. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. 11.45 val. (viena para) (b. l. 32-33).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam 21 MGL (790,86 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti 14 MGL (527,24 Eur) baudą.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. 00.55 val. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. 11.45 val. (vieną parą), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčio pagrindu vieną parą sulaikymo prilyginant 2 MGL, ir galutinę bausmę nustatyti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinti.

Išaiškinti G. K., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė