Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1164-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03597-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 41; 55.1.3 (S)

2021 m. vasario 3 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės (statusas nustatytas ikiteisminės institucijos) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams dėl sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2020 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 21R-798 (AG-649/02-2020) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (toliau – ŽŪR) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2020 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos taryba (toliau – Tarnyba) buvo informuota apie gautą ŽŪR prašymą leisti sertifikuoti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus bei atlikti sertifikuotų pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų priežiūrą.

Atsakovė, įvertinusi Tarnybos pasiūlymus dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo, atsisakė išduoti ŽŪR leidimą sertifikuoti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus. Ministerija, priimdama įsakymą, kuris buvo apskųstas LAGK, vadovavosi Nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (toliau – Pripažinimo taisyklės), 13 punktu, Leidimo sertifikuoti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus suteikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-292 „Dėl Leidimo sertifikuoti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus suteikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimo sertifikuoti taisyklės), 4 ir 14 punktais ir atsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas bei į Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos tarybos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“, narių balsavimo rezultatus.

Pažymi, kad savo prašyme ŽŪR nurodė, jog siekia sertifikuoti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (toliau – NKP sistema) pagamintus bičių produktus ir jų mišinius, taip pat pagal NKP sistemą užaugintus šviežius vaisius, uogas ir daržoves bei jų perdirbtus produktus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, ŽŪR nariais gali būti žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų šiais produktais ir gamybinių bei intelektinių paslaugų žemės ūkiui teikėjų interesams atstovaujančios ne pelno žemdirbių organizacijos (draugijos, sąjungos, asociacijos ir kt.), o įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ŽŪR yra savanoriškas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytiems subjektams atstovaujančių organizacijų susivienijimas, apimantis visą Lietuvos valstybės teritoriją ir padedantis įgyvendinti žemdirbių savivaldą. Remiantis ŽŪR interneto puslapyje pateikta informacija, viena iš ŽŪR misijų – kaimo žmonių ir žemdirbių interesų atstovavimas, o šiuo metu ŽŪR priklauso 42 nariai, įskaitant Lietuvos daržovių augintojų asociaciją, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociaciją „Kooperacijos kelias“, Pramoninių uogynų augintojų asociaciją, Lietuvos verslinių sodų asociaciją „Vaisiai ir uogos“, Kauno bitininkų draugiją ir kt. Atsižvelgdama į išdėstytus faktus mano, kad įsakyme buvo padaryta pagrįsta išvada, jog ŽŪR neatitinka Leidimo sertifikuoti taisyklių 4 punkte nurodytų nešališkumo ir objektyvumo principų, kadangi pareiškėja sertifikuotų savo narių, t. y. ūkio subjektų, kuriems atstovauja, pagal NKP sistemą pagamintą produkciją. Laiko, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis objektyviais duomenimis, pagrįstas teisės normomis, motyvuotas ir teisėtas, dėl ko atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ, redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymi, kad Ministerija neturėjo ir neturi prievolės vertinti ŽŪR padalinio (sertifikavimo skyriaus), kaip ŽŪR autonomiško subjekto, prašymo gauti leidimą sertifikuoti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus. Priešingai, Ministerijai įvertinus ne prašymą pateikusio subjekto – ŽŪR – pateiktą informaciją ir dokumentus, o ŽŪR padalinio, kuris tokio prašymo nepateikė, Įsakymas būtų priimtas remiantis ne objektyvia informacija ir neteisingais duomenimis.

Nurodo, kad ŽŪR prie skundo LAGK pridėjo ir ŽŪR sertifikavimo skyriaus nuostatus, kurių 2 punkte aiškiai įtvirtinta, jog skyrius yra struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas direktoriui, 11 punkte įtvirtinta, kad skyriui vadovauja vedėjas, kurį skiria ir atleidžia ŽŪR direktorius. Taip pat, nors ir nuostatuose nurodyta, kad skyriaus veikla grindžiama nešališkumo ir objektyvumo principais, tačiau jų turinys neatskleistas, o Įsakyme nurodytos aplinkybės, kad ŽŪR siekia sertifikuoti savo narius, yra nepaneigtos įrodymais.

Pažymi, kad ŽŪR sertifikavimo skyrius nėra savarankiškas subjektas nuo Rūmų Tarybos sprendimu įkurto Komiteto. Komiteto sudėtyje yra ir ŽŪR narių. Anksčiau minėtų asociacijų atstovų. Todėl mano, kad subjektai, kurie potencialiai norės ir galės kreiptis į ŽŪR dėl sertifikavimo, patys nuspręstų dėl ŽŪR planuotos veiklos politikos ir jos principų; vadinasi, tai niekaip neužtikrina nešališkumo ir objektyvumo principo laikymosi. Pabrėžia, kad būtent žemės ūkio produkcijos gamintojai, perdirbėjai, prekiautojai, siekia, kad jų žemės ūkio produktai būtų sertifikuoti, o juos atstovaujančios draugijos, sąjungos, asociacijos ir kt. taip pat to siektų. Pavyzdžiui, ŽŪR narės – Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariais yra įvairūs ūkio subjektai, galintys siekti, kad jų žemės ūkio produktai būtų sertifikuoti, dabartiniai NKP nariai, analogiškai ir kiti ŽŪR nariai, vienija subjektus, susijusius su sertifikavimu.

Pažymi, kad Leidimo išdavimas ŽŪR Sertifikavimo skyriui prieštarauja Pripažinimo taisyklių 2 punktui, nes ŽŪR Sertifikavimo skyrius nėra juridinis asmuo.

Nurodo, kad Pripažinimo taisyklėse nėra nurodyta, kad jose įtvirtinti principai turi būti vertinami atsižvelgiant į Tarptautinio standarto LST EN ISO/IEC 17065:2012 (toliau – Standartas) nuostatas, todėl LAGK išvada yra nepagrįsta teisės aktų nuostatomis bei nemotyvuota.

Atkreipia dėmesį, jog Ministerija įvertino visus ŽŪR pateiktus dokumentus, priešingai, nei pasisakė LAGK.

Pareiškėja ŽŪR atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad LAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nuosekliai išanalizavus ginčo aplinkybes, įvertinus šalių pateiktus įrodymus, todėl pareiškėjos skunde nurodytos teisinės bei faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Pažymi, kad atsakovė, priimdama įsakymą, iš esmės jokios analizės neatliko, apsiribojo vertinimu, kad Taryba nepritarė leidimo ŽŪR išdavimui. Iš skunde pateiktos informacijos, pareiškėja daro išvadą, kad net 19 (devyniolika) komiteto narių manė, jog leidimas sertifikuoti ŽŪR turėtų būti išduotas. Tuo tarpu prieš pasisakė tik 2 (du) nariai – Ministerija ir Ministerijai pavaldžios VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atstovės. Svarstant prašymą nebalsavo 5 (penki) nariai. Tačiau į autoritetingų institucijų nuomonę ir argumentus Ministerija neatsižvelgė – nėra jokių duomenų, kad Ministerija būtų domėjusi ir vertinusi ekspertų argumentus (tiek „už“, tiek „prieš“ sprendimą išduoti leidimą ŽŪR).

Nurodo, kad iš Tarybos balsavimo rezultatų matyti, kad prieš leidimo ŽŪR išdavimą pasisakė vienintelis narys iš septynių Tarybą sudarančių narių, pritarė – trys, o anot Ministerijos, kad sprendimas būtų teigiamas, privalėjo pritarti keturi Tarybos nariai. Tačiau analizuojant Tarybos sudėtį ŽŪR tapo žinoma, kad vienas iš Tarybos narių – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L. V. svarstant ŽŪR prašymą dėl leidimo sertifikuoti išdavimo, kuris nebalsavo, iš tiesų ir nebedalyvauja Tarybos veikloje. L. V. Tarybos nariu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 3D-633 redakcija) . Tuo tarpu viešai prieinami Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenys rodo, kad 2019 m. kovo 27 d. L. Vilimas buvo atšauktas iš einamų pareigų, o vykdančiąja direktore paskirta R. V..

Mano, kad Tarybos veikla yra formali, o ekspertų nuomonė nėra reikalinga, į ją Ministerija neatsižvelgia. Faktas, kad balsuojant asmuo, kuris pusantrų metų nebedalyvauja Tarybos veikloje, nurodomas kaip nebalsavęs (ir tokiu būdu neužtenka balsų „už“ teigiamą sprendimą), kelia abejonių pareiškėjai ir dėl Ministerijos veiklos skaidrumo. Mano, kad šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad Ministerija pažeidžia ne tik gero administravimo, bet ir kitus viešojo administravimo principus – išsamumo, objektyvumo ir skaidrumo.

Pažymi, kad ŽŪR, gavęs leidimą sertifikuoti pagal NKP sistemą pagamintą produkciją, priešingai, nei teigia Ministerija, nesertifikuotų savo narių gaminamos produkcijos, kadangi ne pelno žemdirbių organizacijos jokios produkcijos negamina.

Paaiškina, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje veikia įvairios ne pelno organizacijos (asociacijos, draugijos ir kt.), vienijančios tam tikrų veiklos sričių atstovus. Kartu šios organizacijos, vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, vykdo savo narių veiklos priežiūrą. Nurodo, kad ŽŪR atstovauja įvairioms asociacijoms, kurios savo ruožtu vienija gamintojus, perdirbėjus ir prekiautojus. Todėl mano, kad ne tik ŽŪR, bet ir visos šios organizacijos yra suinteresuotos, kad būtų sertifikuojama tik tokia produkcija, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju nukentėtų ne tik vartotojai, bet ir patys gamintojai, perdirbėjai ir prekiautojai, kadangi netinkama produkcija, sertifikuota pažeidžiant imperatyvius reikalavimus, griautų sąžiningų ūkio subjektų reputaciją, leistų pelnytis nesąžiningiems ūkio subjektams ir pan.

Pažymi, kad aplinkybė, kad ŽŪR Sertifikavimo skyrius nėra atskiras juridinis asmuo, o yra struktūrinis ŽŪR padalinys, nereiškia, kad ŽŪR struktūra nepakito ir Sertifikavimo skyriaus iš viso nėra. Komisija pripažino, jog kompleksiškai vertinant ŽŪR prašymą ir pateiktus dokumentus, matyti, kad ŽŪR Sertifikavimo skyrių įsteigė tam, kad atitiktų Leidimų sertifikuoti pagal NKP taisyklių reikalavimus. Pažymi, jog jokia draugija, asociacija ar panašus juridinis asmuo, priešingai, nei teigia Ministerija, neturi galimybės prašyti sertifikuoti tam tikrus produktus, nes asociacijos jokių produktų negamina. Kreiptis dėl produktų sertifikavimo turi teisę tų produktų gamintojai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Savo ruožtu prezumpcija, esą gamintojus atstovaujančio asociacijos neišvengiamai veiktų šališkai – visiškai nepagrįsta. Maža to – tikrai ne visi asmenys, potencialiai galintys kreiptis dėl produktų sertifikavimo, būtinai priklauso kokiai nors asociacijai. Pvz., ŽŪR žiniomis, visos Lietuvos bitininkai nepriklauso Kauno bitininkų draugijai, todėl teigia, kad nėra jokio pagrindo teiginiams, esą šios draugijos atstovas bus šališkas ir neobjektyvus.

Mano, kad Ministerijos įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nemotyvuotas.

Pažymi, kad nešališkumo ir objektyvumo principai yra įtvirtinti ne tik Leidimo sertifikuoti NKP taisyklių 4 p., bet ir Taisyklėse bei sertifikavimo pagal NKP sistemą veikloje privalomame Standarte. Cituodama Taisyklių 14, 15, 16 punktus, taip pat Leidimo sertifikuoti NKP taisyklių 10.3 punktą, teigia, kad neabejotina, jog Standarte numatyti reikalavimai įstaigoms yra aktualūs ne tik pastarosioms akredituojantis pagal Standartą, bet ir nagrinėjamu atveju Ministerijai priimant sprendimą dėl leidimo sertifikuoti pagal NKP sistemą išdavimo ŽŪR.

Mano, kad Ministerija priimdama įsakymą turėjo įvertinti, ar ŽŪR Sertifikavimo skyrius įgyvendino tinkamas organizacines, struktūrines ir technines priemones užtikrinančias sertifikavimo veiklos nešališkumą. Atkreipia dėmesį, jog ŽŪR pateiktame priemonių, užtikrinančių įstaigos vadovo ir darbuotojų nešališkumą, aprašyme yra aptariamos Sertifikavimo skyriaus įgyvendintos priemonės ir atsakomybės susijusios su sertifikavimo veikla pasiskirstymas, todėl Ministerijos įsakymu turėjo būti priimtas sprendimas išduoti leidimą sertifikuoti pagal NKP sistemą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaiko pateiktą skundą, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad įvertino visą pareiškėjo pateiktą prašymą priimdama skųstą Komisijai įsakymą. Pažymi, kad jeigu atsakovė nepasisakė įsakyme dėl pareiškėjo atitikimo Standarto reikalavimams, vadinasi pareiškėjas atitinka Standarto reikalavimus. Pažymi, kad prašymą pateikęs asmuo nėra juridinis asmuo. Jo veiklą koordinuoja Komitetas, jo sudėtyje yra ūkio subjektų (asociacijų), kurie yra suinteresuoti, kad pareiškėja gautų leidimą sertifikuoti. Pažymi, kad nešališkumas kilo ne dėl Komiteto narių, bet dėl to Komiteto narių narių. Dėl Tarybos balsavimo rezultatų pažymi, kad balsai skaičiuojami ne nuo dalyvavusių balsavime narių balsų daugumos, bet nuo visų teisę balsuoti turinčių narių balsų daugumos. Nebalsavusių narių balsas vertinamas kaip nepritarimas išduoti leidimą sertifikuoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaiko savo atsiliepimą į atsakovės skundą. Teismo prašo atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai akcentuoja, kad atsakovė įsakymą grindžia neteisingais faktiniais duomenimis. Pažymi, kad atsakovė, priimdama įsakymą, apskritai nevertino pareiškėjos struktūros. Atsakovė įsakyme nepasisakė, ar pareiškėja atitinka Standarto nuostatas, kuris reikalauja, kad prašančio subjekto struktūra atitiktų nešališkumą.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl LAGK sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Ministerijos 2020 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 3D-524 „Dėl leidimo sertifikuoti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus neišdavimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. lydraščiu Nr. 1.03-0302 Ministerijai pateikė 2020 m. gegužės 8 d. ŽŪR pateikė prašymą Nr. 1.03-0300 dėl leidimo sertifikuoti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus ir 9 dokumentus (ŽŪR statutas, ŽŪR Sertifikavimo skyriaus nuostatai, ŽŪR Sertifikavimo veiklos komiteto nuostatai, Apeliacijų dėl ŽŪR Sertifikavimo skyriaus priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, pažyma apie darbuotojų profesinę kvalifikaciją ir kt.). Prašymu ŽŪR siekė gauti leidimą sertifikuoti pagal NKP sistemą pagamintus bičių produktus ir jų mišinius, taip pat pagal NKP sistemą užaugintus šviežius vaisius, uogas ir daržoves bei jų perdirbtus produktus.

Pagal Ministerijos pateiktą informaciją 2020 m. birželio 23 d. apie gautą ŽŪR prašymą Ministerija informavo Tarnybą. Tarybos narių buvo prašoma iki 2020 m. liepos 1 d. įvertinti ŽŪR pateiktus dokumentus ir pateikti savo išvadas dėl ŽŪR prašymo. Tarybos nariai balsavo pritarti ar nepritarti ŽŪR prašymui leisti jai sertifikuoti žemės ūkio produkciją. Tarybos nariai balsavo elektroniniu paštu. Iš viso Tarybą sudaro septyni nariai, dėl ŽŪR pateikto prašymo balsavo keturi nariai (trys pritarė, kad ŽŪR turėtų būti išduotas leidimas sertifikuoti, vienas buvo prieš), trys tarybos nariai nebalsavo.

Ministerija, vadovaudamasi Pripažinimo taisyklių 13 punktu, Leidimo sertifikuoti taisyklių 4 ir 14 punktais ir atsižvelgiant į Žemės ūkio rūmų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas bei į Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos tarybos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“, narių balsavimo rezultatus (padarė išvadą, kad ŽŪR prašymui Taryba nepritarė, nes iš septynių narių vienas balsavo prieš, o trys nariai nebalsavo), - priėmė Įsakymą, kuriuo atsisakė išduoti ŽŪR leidimą sertifikuoti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus. Atsisakyme išduoti leidimą sertifikuoti produktus iš esmės nurodytas vienintelis motyvas - prašymą pateikęs ūkio subjektas ŽŪR neatitinka Leidimo sertifikuoti taisyklių 4 punkte įtvirtintų nešališkumo ir objektyvumo principų, nes sertifikuotų savo narių, t. y. ūkio subjektų, kuriems atstovauja, pagal NKP sistemą pagamintą produkciją.

LAGK ginčijamu sprendimu pareiškėjo ŽŪR skundą patenkino, panaikino Ministerijos 2020 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 3D-524 ir įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti ŽŪR 2020 m. gegužės 8 d. prašymą. LAGK pažymėjo, jog Ministerijos įsakyme nurodytas vienintelis argumentas, kad ŽŪR neatitinka nešališkumo ir objektyvumo principų, nes ŽŪR nariais yra žemės ūkio produkcijos gamintojai, perdirbėjai, prekiautojai, nelaikytinas argumentu ir pagrįstu sprendimu. Komisijos nurodyta, kad Ministerija, priimdama negatyvias pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą – neišduoti prašomo leidimo, jo nepagrindė faktiniai ir teisiniais argumentais, neišanalizavo ir neįvertino pareiškėjo su prašymu pateiktų dokumentų apie struktūrinius pakeitimus, kurie, pareiškėjo vertinimu, būtent ir užtikrina sertifikavimo veiklos nešališkumo ir objektyvumo kriterijų.

Pripažinimo taisyklės (2018 m. lapkričio 14 d. akto redakcija) nustato žemės ūkio ir maisto produktų, skirtų tik žmonėms vartoti ir sertifikuojamų pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintas specifikacijas, pripažinimo, sertifikavimo, priežiūros ir ženklinimo tvarką. Šiose taisyklėse išdėstytiems reikalavimams įgyvendinti ir su jais susijusiems klausimams spręsti sudaroma ir ministro įsakymu tvirtinama Taryba bei jos nuostatai. Taryba formuojama proporcingumo principu iš gamintojų, perdirbėjų, prekybos, vartotojų organizacijų, mokslo ir valstybės institucijų atstovų, kurie Taryboje atstovauja konkretaus sektoriaus pozicijai (3 punktas). Specifikacijas bei kitus klausimus, susijusius su pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų gamyba ir (ar) perdirbimu bei tiekimu rinkai, įskaitant saugojimą ir transportavimą, nagrinėja bei teikia Tarybai pagrįstas išvadas ministro įsakymu patvirtintas Komitetas. Į Komiteto sudėtį įtraukiami žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų, perdirbėjų, prekybos, vartotojų bei sertifikavimo, mokslo ir valstybės įstaigų ir institucijų atstovai (4 punktas). Įstaiga, siekianti sertifikuoti NKP ir atlikti jų priežiūrą, turi pateikti ministerijai prašymą suteikti leidimą sertifikuoti NKP (12 punktas). Ministerija, Leidimo sertifikuoti NKP taisyklių nustatyta tvarka įvertinusi prašymą pateikusios įstaigos pasirengimą sertifikuoti NKP, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos ir apie tai praneša įstaigai ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos (13 punktas).

Leidimų sertifikuoti taisyklių 4 punktu nustatyta, kad įstaiga (juridinis asmuo, siekiantis sertifikuoti NKP ir atlikti jų priežiūrą) vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo ir objektyvumo principais. Įstaiga, siekianti sertifikuoti NKP, Ministerijai turi pateikti šiuos dokumentus: šių taisyklių 1 priede nustatytos formos prašymą; įstaigos registravimo pažymėjimo kopiją; akreditacijos pagal LST ENISO/IEC 17065:2012 standartą pažymėjimo bei jo priedo, kuriame nurodyta akreditacijos sritis, kopiją, jei yra akredituota maisto srityje, arba įsipareigojimą akredituotis, arba praplėsti akreditacijos sritį, kaip numatyta Pripažinimo taisyklių 15 punkte; pažymą apie įstaigos nuosavybės teise turimą ar nuomojamą materialinę-techninę bazę (ryšių, dokumentų saugojimo, kompiuterinę įrangą ir kitas priemones), reikalingą sertifikavimo ir priežiūros darbams atlikti; pažymas apie įstaigos vadovo ir darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį konkrečioje veiklos srityje (2 priedas); priemonių, užtikrinančių įstaigos vadovo ir darbuotojų nešališkumą, aprašymą; įstaigos vadovo ar kito pagal įstaigos įstatus (nuostatus) atsakingo asmens patvirtintus: sertifikavimo ir priežiūros procedūrų aprašymus bei skundų ir apeliacijų pateikimo ir nagrinėjimo procedūrų aprašymus (10 punktas). Komitetas įvertina įstaigos pateiktus dokumentus ir teikia išvadas dėl įstaigos kompetencijos atlikti sertifikavimą ir priežiūrą Tarybai, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos (12 punktas). Taryba, įvertinusi įstaigos prašymą ir Komiteto išvadas, teikia ministerijai pasiūlymus dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo Komiteto išvadų pateikimo dienos (13 punktas). Ministerija, įvertinusi Tarybos pasiūlymus, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Tarybos pasiūlymų pateikimo dienos. Sprendimas tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu. Ministerija apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos raštu informuoja įstaigą, o priėmus neigiamą sprendimą, nurodomos priežastys, dėl kurių leidimas buvo neišduotas, bei tokio sprendimo apskundimo tvarka (14 punktas). Leidimų sertifikuoti pagal NKP taisyklių 15 punktu nustatyta įstaigos teisė, ištaisius Ministerijos sprendime nurodytus trūkumus, pakartotinai kreiptis dėl leidimo išdavimo šių taisyklių nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymą suteikti leidimą sertifikuoti pagal NKP sistemą pagamintus bičių produktus ir jų mišinius, taip pat pagal NKP sistemą užaugintus šviežius vaisius, uogas ir daržoves bei jų perdirbtus produktus pateikė pareiškėjas. Ministerija, kaip jau minėta anksčiau, nepalankų pareiškėjai įsakymą priėmė padariusi išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Leidimų sertifikuoti taisyklių 4 punkte nurodytų nešališkumo ir objektyvumo principų, kadangi sertifikuotų savo narių, t. y. ūkio subjektų, kuriems atstovauja, pagal NKP sistemą pagamintą produkciją. Skunde Ministerija akcentuoja, kad leidimą sertifikuoti iš esmės siekia gauti ne ŽŪR, o ŽŪR sertifikavimo skyrius, kurio vykdomą veiklą ir darbuotojų nešališkumą užtikrina Rūmų tarybos įkurtas Komitetas. Iš skundo agumentų galima suprasti, kad Ministerija nešališkumo ir neobjektyvumo principams pareiškėjos neatitikimą nustatė būtent dėl Komiteto narių sudėties, t. y. kad Komiteto narių sudėtyje yra tokios organizacijos kaip Kauno bitininkų draugija, Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, Lietuvos veislinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“, Pramoninių uogynų augintojų asociacija. Pažymėtina, kad šių skundo argumentų/motyvų skundžiamame sprendime nebuvo, nors viešojo administravimo subjektų priimamuose sprendimuose turi būti nurodyti visi jo priėmimo motyvai.

Žemės ūkio rūmų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ŽŪR yra savanoriškas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išvardytiems subjektams atstovaujančių organizacijų susivienijimas, apimantis visą Lietuvos valstybės teritoriją ir padedantis įgyvendinti žemdirbių savivaldą. Pagal Žemės ūkio rūmų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Rūmų nariais gali būti žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų šiais produktais ir gamybinių bei intelektinių paslaugų žemės ūkiui teikėjų interesams atstovaujančios ne pelno žemdirbių organizacijos (draugijos, sąjungos, asociacijos ir kt.). Rūmai gali turėti mažiausiai trys narius. Žemės ūkio rūmų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis apibrėžia Rūmų atliekamas pagrindines funkcijas, tarp kurių yra rūpinimasis žemės ūkio produktų kokybe ir jų sertifikavimu (10 punktas), t.y. įstatymų leidėjas, įsteigęs ŽŪR, numatė vieną iš Rūmų funkcijų ir sertifikavimo veiklą.

Sutiktina su pareiškėjo ŽŪR atsiliepime išdėstytais argumentais, kad Ministerijos išvada, jog ŽŪR nariai - asociacijos - gamina žemės ūkio produkciją, ją perdirba ar ja prekiauja, neparemta išsamiu ir objektyviu reikšmingų aplinkybių ištyrimu. Preliminariai iš viešų duomenų matyti, kad ŽŪR vienijamos asociacijos pačios produkcijos negamina, jos neperdirba ir ja neprekiauja, o vienija žemės ūkio produkcijos gamintojus, perdirbėjus ar prekiautojus. Teismas pažymi, kad ŽŪR nariai - asociacijos - vienija skirtingus interesus turinčius toje pačioje ar panašioje žemės ūkio srityje veikiančius gamintojus, perdirbėjus ir prekiautojus, kurie tarpusavyje konkuruoja, todėl neobjektyvi ir neteisinga Ministerijos išvada skundžiamame sprendime, kad ŽŪR spręstų dėl savo narių (kuriais yra tik asociacijos) prašymų. Tokios išvados nepagrindžia ŽŪR teisinio reglamentavimo (Įstatymo, statuto nuostatų) analizė. Be to, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir nelogiškas Ministerijos skundo teiginys apie tai, kad ŽŪR negali gauti leidimo sertifikuoti, nes jis šališkai ir neobjektyviai priimtų sprendimus išduoti leidimus sertifikuoti kažkurių gamintojų, prekiautojų ar perdirbėjų, kurie nėra ŽŪR nariai, produkciją.

Atsakovė skunde akcentuoja, kad LAGK nepagrįstai nurodė, kad Ministerija nešališkumo ir objektyvumo principų atitiktį turi vertinti atsižvelgiant į Standartą, nes tokia tvarka neįtvirtinta Pripažinimo taisyklėse. Posėdžio metu atsakovės atstovė pažymėjo, kad, jeigu pareiškėjai nepalankiame įsakyme nebuvo vertintas nešališkumo ir neobjektyvumo principų atitiktis Standartui, reiškia, kad pareiškėjas atitiko Standarto nuostatas.

Pažymėtina, kad Pripažinimo taisyklių 13 punkte nustatyta, jog Ministerija, Leidimo sertifikuoti taisyklių nustatyta tvarka įvertinusi prašymą pateikusios įstaigos pasirengimą sertifikuoti NKP, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos ir apie tai praneša įstaigai ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos (13 punktas). Iš pacituotos normos aiškiai matyti, jog vertindama pateiktą prašymą leisti sertifikuoti atsakovė vertinimą atlieka pagal Leidimų sertifikuoti taisyklėse nustatytą tvarką. Leidimų sertifikuoti taisyklių 5.2 papunktyje nustatyta, jog prašantis leidimo sertifikuoti pagal NKP sistemą ūkio subjektas privalo atitikti LST EN ISO/IEC 17065:2012 standarto reikalavimus. Todėl LAGK pagrįstai nurodė, kad Leidimų sertifikuoti taisyklių 4 punkte įtvirtintiems principams turėjo būti vertinamas atsižvelgiant ir į Standarte nurodytus kriterijus sertifikavimo įstaigai ir jos padaliniui, subjektams, priklausantiems jos organizaciniam valdymui, personalui, atliekančiam vertinimą, nešališkumo reikalavimams. Be to, kaip teisingai pažymėjo LAGK, būtent Standarte yra pateikti nešališkumo, nepriklausomumo ir objektyvumo principų turinys.

Be to, teismas, sutinka su LAGK išvada, kad atsakovė nevertino, o turėjo tai padaryti, nepaisant to, kad skunde teismui su tuo nesutinka, ŽŪR organizacines, struktūrines ir technines priemones, aprašytas kartu su ŽŪR pateiktu prašymu išduoti Leidimą sertifikuoti, kuriomis ŽŪR siekia užtikrinti sertifikavimo veiklos nešališkumą. Pažymėtina, kad nurodytų ŽŪR įdiegtų (ar planuojamų įdiegti) priemonių įvertinimas visiškai nereiškia, kad prašymą pateikė ne pats juridinis asmuo ar, kad Ministerija turėtų vertinti ne juridinį asmenį, o vien jo struktūrinį padalinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymą pateikė ŽŪR, t. y. tinkamas subjektas, o Ministerija išsamiai, objektyviai ir visapusiškai jo prašymo su pridėtais dokumentais neįvertino.

Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos tarybos narių balsavimo rezultatų. Ministerija nurodo, kad priimdama pareiškėjui nepalankų įsakymą atsižvelgė būtent į šios Tarybos balsavimo rezultatus, kurie galėtų būti sudėtine Ministerijos įsakymo dalimi, jei Ministerija pritaria Tarybos balsavimo rezultatams. Tuo atveju, jei Ministerija nesutinka su Tarybos balsavimo rezultatais, tai privalo atsiskleisti priimtame sprendime.

Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos tarybos darbo organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos ekspertų komiteto nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 16 punktą Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 Tarybos nariai. Tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu, paprastąja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Nuostatų 21 punkte nustatyta, jog Tarybos narys negali balsuoti svarstomu klausimu, jeigu jis yra asmeniškai suinteresuotas Tarybos nutarimo rezultatais. Jis privalo apie tai informuoti posėdžio dalyvius ir nusišalinti nuo klausimo svarstymo. Nuostatų 22 punktą vykdant apklausą elektroniniu paštu Tarybos nariai turi pareikšti savo pritarimą ar nepritarimą sprendimo projektui per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. Per nurodytą terminą nepareiškus nuomonės ar pastabų, laikoma, kad Tarybos narys apklausoje nedalyvavo. Nutarimas laikomas priimtu, jei klausimo sprendimo projektui elektroniniu paštu pritaria ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Pagal Nuostatų 23 punktą Tarybos posėdžiai ir apklausos elektroniniu paštu protokoluojami. Protokolas surašomas pagal Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Protokolas turi būti parengtas ir elektroniniu paštu persiųstas Tarybos nariams ne vėliau kaip per 4 darbo dienas po posėdžio ar apklausos elektroniniu paštu. Tarybos nariai savo pastabas ir siūlymus gali teikti per 5 darbo dienas nuo protokolo gavimo. Per nustatytą laiką negavus pastabų, laikoma, kad protokolo projektui pritarta. Suderintą protokolą pasirašo Tarybos posėdžio pirmininkas ir Tarybos posėdžių sekretorius.

Taigi iš pacituoto teisinio reglamentavimo matyti, jog Taryba gali klausimus svarstyti susirinkę į posėdį arba nuotoliniu būdu. Priklausomai nuo posėdžio organizavimo būdo skiriasi ir balsavimo rezultatų skaičiavimo tvarka. Atsakovė skunde (taip pat Komisijai papildomai teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose) nurodo, kad septyniems Tarybos nariams el. paštu buvo pateiktas prašymas įvertinti ŽŪR pateiktus dokumentus ir pateikti savo išvadas. Keturi tarybos nariai balsavo, trys nebalsavo. Iš balsavusių Tarybos narių 3 balsavo už pareiškėjo prašymo tenkinimą, o vienas prieš. Nors Ministerija skundžiamame įsakyme remiasi Tarybos narių balsavimo rezultatais, tačiau teismui nebuvo pateiktas Tarybos posėdžio protokolas, kaip ir balsavimo el. būdu organizavimo dokumentai, iš kurių būtų galima objektyviai įvertinti pareiškėjo nurodomą atvejį dėl galimai netinkamam nariui balsavimo el. paštu paklausimo nusiuntimo. Taip pat nepateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių trys Tarybos nariai nebalsavo. Šie duomenys yra reikšmingi, kadangi beveik pusei Tarybos narių ignoruojant (ar negavus) balsavimo el. būdu paklausimo ar į ją neatsakant, Taryba apskritai el. būdu priima tik neigiamus sprendimus, kadangi pagal nurodytą Nuostatų reguliavimą balsavimo rezultatai skaičiuojami nuo visų Tarybos narių skaičiaus. Kiekviena proceso šalis privalo pagrįsti savo nurodomus argumentus. Pažymėtina, kad Komisijai Ministerijos pateikta išvestinė apibendrinta informacija apie Tarybos balsavimo el. būdu organizavimą ir balsų skaičiavimo rezultatus nėra pakankama pareiškėjui ginčijant Tarybos sudėtį ir Tarybos narių balsavimo organizavimą, balsų skaičiavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į Nuostatuose nurodytą Tarybos darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką ir į tai, kad pareiškėjai nepalankus įsakymas priimtas būtent įvertinus Tarybos narių balsavimo rezultatus, kyla pagrįstų abejonių taip pat dėl Tarybos balsavimo organizavimo ir Tarybos narių balsavimo rezultatų, kuriais rėmėsi Ministerija priimdama skundžiamą įsakymą, skaičiavimo. Iš naujo sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo turi būti pirmiausia tinkamai organizuotas iš naujo Tarybos posėdis (ar balsavimas el. būdu) dėl pareiškėjos prašymo ir pagal Nuostatų reikalavimus suskaičiuoti Tarybos narių balsai, surašant tai patvirtinantį Nuostatuose numatytą protokolą.

Teismo nuomone, LAGK skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo bylai reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. Atsakovės įsakymas neišduoti leidimo sertifikuoti ŽŪR yra paremtas nepakankamai išanalizavus visus ŽŪR su prašymu pateiktus dokumentus. Iš esmės nepalankus ŽŪR įsakymas priimtas remiantis vien objektyviais duomenimis nepagrįstu aukščiau nurodytu motyvu, todėl vien šiuo pagrindu atsisakyti išduoti Leidimą sertifikuoti nėra pagrįsta ir pakankamai motyvuota.

Taip pat įvertinus Leidimų sertifikuoti pagal NKP taisyklių 15 punkto nuostatas, numatančias pareiškėjo teisę, ištaisius Ministerijos sprendime nurodytus trūkumus, pakartotinai kreiptis dėl leidimo išdavimo šių taisyklių nustatyta tvarka, darytina išvada, kad skundžiamame įsakyme ar jo sudėtinėse dalyse turėtų atsispindėti (ne)atitiktis visiems tokio pobūdžio veiklai (sertifikavimui) keliamiems reikalavimams tam, kad galima būtų pasinaudoti teise, ištaisius trūkumus, pakartotinai kreiptis dėl leidimo sertifikuoti produkciją išdavimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas LAGK 2020 m. spalio 5 d. sprendimas Nr.21R-798 (AG-649/02-2020) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės skundas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad atsakovės skundas atmestas, teismas sprendžia, jog pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai atstovavo advokatas Evaldas Valčiukas. Pareiškėjos atstovas pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. EV-20/184 už atsiliepimo į skundą parengimą (1 121,33 Eur), 2021 m. sausio 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. EV-21/007 už atstovavimą teismo posėdyje (245,29 Eur), sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius bankinio pavedimo išrašus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. IV ketvirtį (atsiliepimas pateiktas teismui) ir 2021 m. I ketvirtį (teismo posėdis įvyko), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. II ketvirčio – 1 398,5 eurų, 2020 m. III ketvirčio – 1 454,8 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 496,25 eurus). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (maksimalus galėtų sudaryti 145,48 Eur). Teismo posėdis vyko ilgiau nei 30 min., bet ne ilgiau nei valanda.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo parengimą ir tai, kad teismo posėdis, kaip minėta, vyko iki valandos, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, pareiškėjai ŽŪR iš atsakovės Ministerijos priteisiant 1 266,48 Eur (1 121 + 145,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija skundą.

Palikti galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2020 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 21R-798 (AG-649/02-2020).

Iš dalies patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 266,48 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 48 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.