Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-06-29 · Civilinė byla Nr. e2VP-11634-920/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
e2VP-11634-920/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19670-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
Suinteresuotas asmuo
L. D., J. D.
Civilinė byla Nr. e2VP-11634-920/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19670-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.5.18.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys,

rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys L. D., J. D., antstolės Rimos Gražienės kontora.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti kad skolininkui L. D. priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės J. D. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų įskaitant jos darbo pajamas gaunamas UAB „Bella Italia“.

Pareiškėja nurodo, kad antstolės Rimos Gražienės kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo įsakymai Nr. eL2-31262-920/2018 bei Nr. eL2-16291-214/2018 dėl skolos išieškojimo iš L. D. UAB „Sergel“ naudai. Pareiškėjas 2020 m. kovo 24 d. gavo antstolė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl L. D. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su J. D. nustatymo.

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolės Rimos Gražienės kontoroje vykdomoje byloje Nr. 0090/19/00434 vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-31262-920/2018 bei pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-16291-214/2018 antstolė Rima Gražienė nustatė, jog skolininkas jokio turto neturi ir jokių pajamų negauna, todėl nėra galimybės išieškoti iš skolininko, tačiau jis yra sudaręs santuoką su J. D., kuri dirba UAB „Bella Italia“ ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Turto arešto aktu Nr. 0090/19/00434, antstolė areštavo L. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės yra nutraukta. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra gautas L. D. bei J. D. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir šiai dienai civilinė byla Nr. e2YT-15608-1070/2020 nėra išnagrinėta, o santuoka nenutraukta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybinė sutartis tarp L. D. ir J. D. nėra sudaryta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje esančios lėšos pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų įskaitant jos darbo pajamas gaunamas UAB „Bella Italia“.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Linas Baublys