Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, teistas du kartus, paskutinįjį kartą 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), galutine laisvės atėmimo vieneriems metams bausme, kuriam vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei sumokėti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2014 m. gruodžio 21 d. apie 3 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Vilniaus g. 18, iš G. S. kelnių galinės kišenės ištraukė 500 Lt (144,81 Eur) vertės piniginę, kurioje buvo 70 litų (20,27 Eur) grynųjų pinigų, bei 1 JAV doleris (1,12 Eur), taip pat turtinės vertės neturintys G. S. vardu išduoti vairuotojo pažymėjimas, AB SEB banko mokėjimo kortelė, Neste Oil kortelė, durų spynos magnetinė kortelė, parduotuvė RIMI nuolaidų kortelė, parduotuvės IKI nuolaidų kortelė, Omni ID kortelė, iš striukės šoninės kišenės ištraukė septynių raktų ryšulį su magnetiniu raktu bei pakabuku – 150 Lt (43,44 Eur) vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi jį sulaikė nukentėjusysis G. S. bei policijos pareigūnai. Tokiu būdu A. B. viešoje vietoje iš nukentėjusiojo G. S. drabužių pasikėsino pagrobti pastarajam priklausantį 722,40 Lt (209,22 Eur) vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. B., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pasikėsinęs pagrobti svetimą, nukentėjusiajam G. S. turtą, vengdamas sulaikymo, grumtynių metu stūmė G. S., dėl to abu griuvo ant žemės ir G. S. atsitrenkė dešine ranka į šaligatvį, po to, užgriuvęs G. S., kuriam ginantis ir besidengiant veidą rankomis, sudavė šiam kumščiu į veidą daugiau nei penkis kartus, tokiais savo veiksmais padarydamas dešinės plaštakos riešo kaulo (laivelio) lūžį ir dešinio kelio odos nubrozdinimą, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 20 d., apie 3 val., Vilniaus gatvėje, ties „DnB“ banku, eidamas iš paskos nepažįstamos poros, iš vaikino striukės kišenės ištraukė raktų ryšulį ir įsidėjo sau į kišenę, o po to, iš vaikino galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę. Tačiau vaikinas, pajutęs, atsisuko ir pasivijęs jį pastvėrė. Pasikėsinęs pavogti iš nukentėjusiojo piniginę ir raktus, bandė pabėgti. Vengdamas sulaikymo, jis nukentėjusįjį pastūmė, dėl to parkrito abu, sudavė nukentėjusiajam, galimai penkis smūgius į veidą, tačiau sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo, sudavė smūgius tik siekdamas ištrūkti (b. l. 55,56,71,72).

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog kaltinamasis A. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 60-63).

Nukentėjusysis G. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gruodžio 21 d., apie 3 val., jis kartu su drauge I. R. išėjo iš restorano „Super Sushi“ ir ėjo Vilniaus gatve, link Gedimino pr. Praėjus apie 10 metrų nuo „DnB“ banko pagrindinio įėjimo, jis stabtelėjo užsirišti batraiščius. Ir tuo metu pajuto, kad iš jo kelnių galinės kišenės traukiama piniginė. Atsisukęs, pamatė, kaip, A. B., rankoje laikė iš kišenės ištrauktą jo piniginę. Tuomet A. B. puolė bėgti, rankoje turėdamas piniginę. Jis bėgo jam iš paskos. A. B. spėjo tik perbėgti kitą gatvės pusę ir tada jis jį pastvėrė už nugaros. A. B. bandė ištrūkti, todėl stūmė jį, dėl to abu griuvo, griūdamas atsitrenkė dešine rankos plaštaka į šaligatvį ir tuo metu pajuto rankos skausmą. A. B. užgriuvęs iš viršaus pradėjo mušti jį kumščiais į veidą, sudavė daugiau nei penkis kartus. Jis bandė dengtis veidą rankomis. Po to, pavyko pačiam perversti A. B. ant šaligatvio ir prispaudus laikyti. Netrukus privažiavo policijos ekipažas, pribėgę policijos pareigūnai pareikalavo paleisti sulaikytąjį ir jis viską paaiškino pareigūnams, kas ir kaip įvyko. Pareigūnai vietoje parodė piniginę ir raktų ryšulį, kuriuos jis atpažino, kaip savo. Civilio ieškinio byloje nereiškia, kadangi daiktai rasti ir iš karto buvo grąžinti (b. l. 9-10,20-21).

2014 m. gruodžio 21 d. G. S. protokole-pareiškime nurodytos įvykio aplinkybės, kurios neprieštarauja nurodytosioms ikiteisminio tyrimo apklausoje (b. l. 4).

2014 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolu apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: piniginė, pinigai, G. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, AB SEB banko mokėjimo kortelė, Neste Oil kortelė, durų spynos magnetinė kortelė, parduotuvių „RIMI“ ir „IKI“ nuolaidų kortelės, „Omni ID“ kortelė, 7 raktų ryšulys su magnetiniu raktu bei pakabuku, kurie po apžiūros pagal pakvitavimą grąžinti G. S. (b. l. 13-16).

Liudytoja I. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gruodžio 21, apie 3 val., kartu su draugu G. S. ji ėjo Vilniaus gatvės dešine puse, link Gedimino prospekto. Ties „DnB“ banko pastatu, G. S. staiga ėmė bėgti į kitą gatvės pusę. Ji nesuprato, kas įvyko, tik po to pamatė, kaip G. S. grumiasi su nepažįstamu jaunuoliu, abu gulėjo ant žemės. Atvažiavęs policijos patrulis sulaikė ir įsodino į savo automobilį paminėtą jaunuolį, kuris vis šaukė, kad nerašytume pareiškimo. G. S. veidas buvo kruvinas, jis skundėsi dešinės rankos skausmu. Iš G. S. sužinojo, kad einant pajuto, kaip tas jaunuolis iš galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę, todėl puolė vytis. Ji buvo šoko būsenoje, galimai ji pakėlė nuo žemės piniginę ir padavė pareigūnams. Iš Vilniaus m. 3-ojo policijos komisariato G. S., dėl sumušimų, GMP brigada išvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 22-23).

Liudytojas P. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gruodžio 21 d., patruliavimo metu, apie 3 val., važiuojant Vilniaus gatve, prie Vilniaus ir Labdarių gatvių sankryžos, priešais „DnB“ banką, pastebėjo besigrumiančius du vyrus. Vienas iš jų gulėjo ant žemės, kaip paaiškėjo vėliau tai buvo A. B., o antrasis, nukentėjusysis, G. S., laikė jį prispaudęs iš viršaus. Privažiavus ir išlipus iš automobilio, jis išskyrė paminėtus vyrus. Nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad jis sulaikė vagį. A. B. atžvilgiu panaudojo spec. priemonę- antrankius, įsodino į automobilį. Tuo metu su nukentėjusiuoju buvusi mergina padavė jam juodos spalvos piniginę, kurią sulaikytasis A. B. ištraukė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės. G. S. atpažino savo piniginę. Automobilyje A. B. iš striukės kišenės ištraukė raktus ant pakabuko ir metė po automobilio sėdyne. Paklausus kieno tai raktai, jis pasakė, kad nieko apie raktus nežino. Nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad su savo mergina ėjo iš klubo Vilniaus gatve. Einant ties „DnB“ banku, jis pajuto, kaip iš jo kelnių galinės kišenės traukė piniginę. Tuomet, jis atsisukęs pamatė, sulaikytąjį A. B. ir sugriebė jam už rankos. A. B. ėmė bėgti, pavijus jie susigrūmė. Nukentėjusysis atpažino savo raktus, kuriuos A. B. išmetė automobilyje. Tolimesniam aiškinimuisi, sulaikytasis A. B. ir nukentėjusysis buvo pristatyti į Vilniaus m. 3 policijos komisariatą. G. S. veidas buvo kruvinas, todėl buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada (b. l. 24-25).

G. S. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, jog G. S. nustatytas dešinės plaštakos riešo kaulo (laivelio) lūžis ir dešinio kelio odos nubrozdinimas. Riešo kaulo lūžis padarytas paveikus kietu buku daiktu, kelio nubrozdinimas padarytas kietu, buku ar bukabriauniu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl riešo kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 33).

Iš 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto matyti, jog A. B. padengė G. S. gydymo išlaidas, todėl civilinio ieškinio institucija atsisako (b. l. 47).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas viešoje vietoje pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Tuo tarpu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. B. kaltė, padarius šias, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu, eidamas iš paskos nepažįstamos poros, iš vaikino striukės kišenės ištraukė raktų ryšulį ir įsidėjo sau į kišenę, o po to, iš vaikino galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę, tačiau vaikinas tai pajuto. Jis bandė bėgti ir, vengdamas sulaikymo, vaikiną pastūmė, dėl to parkrito abu, po to sudavė šiam galimai penkis smūgius į veidą. Šie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, A. B. juos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo duotų parodymų, A. B. kaltę patvirtina ir paties nukentėjusiojo G. S. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo apklausų metu. G. S. nurodė, jog 2014 m. gruodžio 21 d., apie 3 val., jis kartu su drauge I. R. ėjo gatve ir pajuto, kad iš jo kelnių galinės kišenės traukiama piniginė. Atsisukęs, pamatė, kaip, vėliau sužinojo – A. B., rankoje laikė iš kišenės ištrauktą jo piniginę. A. B. puolė bėgti, o jis vytis. Jis pastvėrė A. B. už nugaros, šis bandė ištrūkti, jį stūmė, todėl abu nugriuvo, be to, A. B. užgriuvęs iš viršaus pradėjo mušti jį kumščiais į veidą. 2014 m. gruodžio 21 d. G. S. protokole – pareiškime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. R. bei pareigūnas P. R., sulaikęs A. B. įvykio vietoje. Daiktai, kuriuos A. B. pasikėsino pagrobti, tyrimo metu apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam. Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolo, įvertinus jo medicininę būklę nustatyta, kad jam padarytas dešinės plaštakos riešo kaulo (laivelio) lūžis ir dešinio kelio odos nubrozdinimas, kurie atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismo nuomone, pirmiau aptarti įrodymai nepalieka abejonių, jog A. B. viešoje vietoje, iš nukentėjusiojo G. S. drabužių pasikėsino pagrobti jam priklausantį 722,40 Lt (209,22 Eur) vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. pasikėsino įvykdyti kišenvagystę, todėl jo veika, esant pirmiau minėtai pagrobto turto vertei, atsižvelgus į BK 190 straipsnio nuostatas, kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Be to, pirmiau aptartų įrodymų pakanka ir išvadai, jog A. B., pasikėsinęs pagrobti nukentėjusiojo turtą, vengdamas sulaikymo, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl šioje dalyje jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi - areštu, tačiau prašė sumažinti siūlomos bausmės dydį (b. l. 110). Byloje nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 213,93 Eur žalos už nukentėjusiojo gydymą, tačiau ši žala atlyginta (b. l. 46), todėl teismo baudžiamojo įsakymo procesas byloje galimas.

Dėl A. B. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei – kišenvagystė, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taip pat vienas nesunkus nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į kito asmens sveikatą, pastaruoju atveju veika baigta. Nukentėjusiajam pagrobtas turtas grąžintas, kaltininkas Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas, taigi nusikalstama veika žala nepadaryta. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B. – nedirba (b. l. 84), teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus nuosavybei (b. l. 86-98), baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus (b. l. 77-83). A. B. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 104), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (b. l. 103), Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 105). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-83/2015 nurodyta, kad skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 108). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, už pasikėsinimą įvykdyti kišenvagystę jo dydį nustatant didesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, o už nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą – neviršijantį bausmės vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šios bausmės atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankamos BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, nes veikos priskiriamos gretimoms nusikaltimų kategorijoms ir pagal bylos faktines aplinkybes savo pavojingumu yra iš esmės artimos.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. B. nuo 2014 m. gruodžio 21 d. 3 val. iki gruodžio 22 d. 10.50 val. (dvi dienas) buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, įskaitytinas į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą šešiasdešimčiai (60) parų.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą trisdešimčiai (30) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirti subendrintą bausmę – areštą septyniasdešimt penkioms (75) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti bausmę – areštą penkiasdešimčiai (50) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 21 d. 3 val. iki gruodžio 22 d. 10.50 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti A. B. nubaustu galutine keturiasdešimt aštuonių (48) parų arešto bausme.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.