Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei T. Š. – A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei T. Š. – A. ieškinys ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė ir priežasčių nenurodė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 4 d. Vilniuje, Vydūno g. 18, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos 3 stovinčios transporto priemonės: VOLKSWAGEN JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 6 d. pažymoje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos T. Š. – A. kaltės. Pažymoje nustatyta, jog transporto priemonę BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo T. Š. – A., kuri vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti šią transporto priemonę. Transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė įvykio metu buvo atsakovė T. Š. – A., transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2018 m. lapkričio 4 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 2 653,26 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio VOLKSWAGEN JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Remiantis CK 6.270 str. 3 d., didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų – tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį, o jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlusi atsakovė T. Š. – A. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, taip pat vairavo transporto priemonę neturėdama teisės ją vairuoti, todėl atsakovei kyla pareiga ieškovei atlyginti jos veiksmai padarytą žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 2 653,26 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 653,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 60,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės T. Š. – A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 2 653,26 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt trys eurai 26 ct) žalos atlyginimą, 5 (penki) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 653,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.