- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-914-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47956-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- G. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1–ajame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, skirta 1 metų 7 mėnesių laisvė atėmimo bausmė ir 1 130 eurų dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 1 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 1 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 2 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 17 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu netaikė nuteistajam G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nuteistasis jau anksčiau buvo paleistas lygtinai, tačiau ir toliau darė nusikaltimus, nusikaltimai neatsitiktiniai, padarytos žalos nedengia, visų aplinkybių visumoje įvertinta ir likusi dar didelė neatlikta bausmės dalis.
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino nuteistojo G. L. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis formaliai ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau tai dar nesudaro pagrindo jam šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą.
4. Nuteistasis G. L. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas akcentavo jo elgesį iki bausmės atlikimo, kurį vertino kaip neigiamą, tačiau jo elgesys pataisos įstaigoje yra teigiamas, kas rodo, jog bausmės tikslai yra sėkmingai siekiami, ir tai yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik humaniška ir pragmatiškesnė bausmės vykdymo forma. Nuteistojo nuomone, lygtinis paleidimas negali būti laikomas bausmės sutrumpinimu, nes lygtinai paleistas nuteistasis ir toliau atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir dėl to ji nesutrumpėja. Taip pat šis institutas nereiškia ir paskirtos bausmės sušvelninimą ar nuolaidą nuteistajam, nes teismai ne kartą yra pasisakę, kad lygtinio paleidimo metu nuteistajam skiriami suvaržymai, įpareigojimai, jis yra stebimas, todėl lygtinis paleidimas negali būti siejama su atsakomybės išvengimu. Nuteistasis nesutinka su nuostata, kai teismai, spręsdami dėl lygtinio paleidimo taikymo, vadovaujasi bausmės tikslais, o ne bausmės vykdymui ar lygtinio paleidimo taikymui keliamais tikslais. Teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė į bausmei keliamus tikslus, todėl, nuteistojo nuomone, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nereikėtų akcentuoti jau aptartos aplinkybės.
4.2. Nuteistasis skunde teigia, kad kitas lygtinio paleidimas tikslas siejamas su padarytos žalos atlyginimu, ir pažymi, kad veiksmingesnį jos atlyginimą lemia lygtinio taikymo metu atsirandančios didesnės įsidarbinimo galimybės. Probacijos metu visiems nuteistiesiems numatoma pareiga įsidarbinti. Be to, skunde teigiama, kad lygtinio paleidimo tikslas yra asmens resocializacija, todėl visuomenės saugumas užtikrinamas, tik kai joje integruotai gyvena ir bausmę atlikę asmenys. Pataisos įstaigoje esantys nuteistieji patiria žalingą kalinimo poveikį ir, kuo ilgiau jie atlieka bausmę, tuo sunkiau jiems adaptuotis visuomenėje. Be to, lygtinis paleidimas leidžia sutaupyti ir valstybės lėšų, spręsti įkalinimo įstaigų perpildymo problemą, sudaryti palankesnes sąlygas atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo įsitikinimu, lygtinio paleidimo institutas neturėtų būti ribojamas formaliu reikalavimu atlikti pakankamai didelę paskirtos bausmės dalį, ypač, jei yra visos kitos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos. Nuteistojo nuomone, komisijos nutarimas priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl prašo iš naujo įvertinti jį charakterizuojančias aplinkybes, jo pastangas keisti socialines nuostatas ir patenkinti jo skundą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo G. L. skundas atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Nuteistasis skunde teigia, kad lygtinis paleidimas negali būti laikomas bausmės sutrumpinimu, nes lygtinai paleistas nuteistasis ir toliau atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tačiau pažymėtina, kad paleistas lygtinai asmuo atsiduria visuomenėje, ir nors ir prižiūrimas, tačiau yra pats atsakingas už savo elgesį, todėl kiekvienu atveju būtina įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, kaip paminėta aukščiau, tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 49 balai, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl, norint taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš nustatytų 49 nusikalstamo elgesio rizikos balų, statiniai duomenys sudaro 36 rizikos balus, kurie nesikeis, dinaminiai – kintamieji sudaro 13 balų, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo G. L. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
8. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Bausmę G. L. atlieka ne už vieno tyčinio nusikaltimo padarymą, anksčiau jis ne kartą teistas taip pat už tyčinius nusikaltimus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis linkęs minimalizuoti savo kaltę, pateisinti save, nusikaltimą vertina labiau iš asmeninės perspektyvos Išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys – kriminogeniniai veiksniai – teistumai, mąstymas ir elgesys. Nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo taikymas lemia veiksmingesnį padarytos žalos atlyginimą, nes atsiranda didesnės įsidarbinimo galimybės. Kaip minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti atsižvelgta į nuteistojo asmenybę charakterizuojančių savybių visumą, tame tarpe ir jo požiūrį į padarytos žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pataisos įstaigoje gautas vykdomasis raštas 131,68 eurų sumai, tačiau įsiskolinimas nėra padengtas. Nuteistasis teigia, kad pataisos namuose gyvena iš gaunamo atlyginimo ir artimųjų siunčiamų pinigų, didelių finansinių sunkumų neturi, žino, kad yra skolingas antstoliams, tačiau, kaip minėta, įsiskolinimas net nepradėtas dengti. Taigi, ta aplinkybė, kad nuteistasis visiškai nesiekia dengti priteistus įsiskolinimus, taip pat kelia abejonių dėl padarytos akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
9. Nuteistasis nesutina su nuostata, kai teismai, spręsdami dėl lygtinio paleidimo taikymo, vadovaujasi bausmės tikslais, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir G. L. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, aukštesnysis teismas negali sutikti su skundo teiginiu, kad sprendžiant dėl galimumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, neturėtų būtų atsižvelgta į bausmės paskirtį, konstatuoja, kad toks vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Todėl, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo elgesį tiek bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir iki jos atlikimo. Negalima nesutikti su skundo teiginiu, jog lygtinis paleidimas leidžia sutaupyti ir valstybės lėšų, spręsti įkalinimo įstaigų perpildymo problemą, sudaryti palankesnes sąlygas atlyginti padarytą žalą, tačiau šie faktoriai patys savaime neduoda pagrindo šio instituto taikymui. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbiausias teismui keliamas tikslas yra konstatuoti akivaizdžius nuteistojo pažangos veiksnius, leidžiančius teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje lygtinai paleidžiamas asmuo iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. .
11. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, G. L. buvo teistas ir anksčiau. Jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris teismo buvo panaikintas, ir jis pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, atlikęs bausmę ir išėjęs į laisvę, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojančius faktorius, kurie rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Taigi, pritartina išvadai, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Tiek ankstesni teistumai, tiek ir padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo atveju teismas apie jo padarytas nusikalstamas veikas ir jo požiūrį į anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo institutą pasisakė ir vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
12. Nuteistasis skunde deklaratyviai teigia, kad komisijos nutarimas priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, tokio pagrindo nėra ir aukštesniajam teismui. Lygtinio paleidimo galimybės klausimas G. L. atžvilgiu išnagrinėtas išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo G. L. skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.