Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimo, A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2016 m. spalio 11 d. 16.15 val., Kauno r. sav., „kelias Kaunas-Prienai-Alytus“, 16,00 km, vairavo automobilį Kia Motors Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis (1,23 promilės ± 0,02 promilės).Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 nutarimą, paliekant galioti skirtą 289 Eur dydžio baudą, panaikinant jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus ir logiškumą, taikant ATPK 126 str. 1 d. Pareiškėjo teigimu, vertinant formuojamą teismų praktiką bei nagrinėjamos bylos aplinkybes matyti, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas netyčia, kadangi nebuvo siekiama tyčia pažeisti administracinės teisės normomis saugomas vertybes, be to, dėl šio įvykio pareiškėjas nenukentėjo nei pats, nei sukėlė jokių padarinių tretiesiems asmenims. A. K. įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su padarytu administraciniu teisės pažeidimu. Pažymi, kad būtent įvykio metu, t.y. 2016-10-11 sužinojo, kad jo sutuoktinei J. K. atsinaujino onkologinė liga, todėl, tikslu nuraminti kilusias emocijas išgėrė kelis gurkšnius alkoholinio gėrimo bei skubėjo atgal namo pas savo sutuoktinę. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad niekuomet nebuvo baustas administracine nuobauda už panašaus pobūdžio pažeidimus, jo elgesys buvo sąlygotas išimtinai psichologinės būklės bei didelio nervinio streso, tačiau nepaisant to, smerkia tokį padarytą administracinį teisės pažeidimą bei dėl jo labai gailisi.Skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju buvo privalu atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, tai, kad A. K. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis nežymiai viršijantis leistiną normą. Pareiškėjo manymu, susiklosčiusių aplinkybių visuma sudarė pagrindą jam skirti mažesnę nuobaudą, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių objektyvių aplinkybių nepagrįstai nevertino.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalės atlikti savo darbinių bei šeimyninių funkcijų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo sutuoktinei J. K. yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ji serga onkologine liga ir sveikatos būklė yra labai sunki, pati savarankiškai negali vairuoti transporto priemonės. Pareiškėjas turi ja rūpintis, transportuoti į gydymo įstaigas, į darbą, o to negalės daryti netekus teisės vairuoti transporto priemonės. Be to, jis turi rūpintis šeimos buitimi bei slaugyti ne tik savo sutuoktinę, bet ir savo mamą A. K., kuriai diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, ji sunkiai vaikšto. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, A. K. ir jo šeima galimai netektų pajamų šaltinio, kadangi jo tiesioginis darbas bei rūpestis užtikrinti įmonėje dirbančių darbuotojų pajamas yra susijęs su nuolatiniu automobilio vairavimu, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, nukentės ne tik pareiškėjo šeimos, bet ir jo įmonės darbuotojų interesai, kadangi be teisės vairuoti transporto priemones negalėtų vykti į intensyvias derybas su pirkėjais bei sudarinėti pirkimo - pardavimo sutarčių. Pareiškėjo įsitikinimu, jam buvo nepagrįstai atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nebuvo atsižvelgta, kad dėl šio administracinio pažeidimo neatsirado jokių materialinių nuostolių, nebuvo jokio auto įvykio, sužeistų žmonių ar kitokių nepageidaujamų pasekmių visuomenei ar kitiems asmenims.Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, prašė atmesti A. K. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl A. K. kaltės, teisinio pagrindo neturi. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, jog A. K. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, dėl ko prašoma ją švelninti neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.Įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir skyrė A. K. minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijos minimumą atitinkančiam laikotarpiui. Apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko pagrįstai A. K. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. paskirta už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.Skunde pareiškėjas nurodė, jog apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė ir įvertino kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes. Į tai, jog A. K. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis nežymiai viršijantis leistiną normą, kad jo sutuoktinei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ji serga onkologine liga, sveikatos būklė yra labai sunki ir pareiškėjas turi ja rūpintis, be to, jis turi slaugyti ir savo mamą. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, A. K. ir jo šeima galimai netektų pajamų šaltinio. Pareiškėjo teigimu įvykio metu jis sužinojo, kad jo sutuoktinei atsinaujino onkologinė liga, todėl, tikslu nuraminti kilusias emocijas išgėrė kelis gurkšnius alkoholinio gėrimo bei skubėjo atgal namo pas savo sutuoktinę. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog A. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, jis yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Kaip jau minėta, apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, lengvinančią atsakomybę aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą ir skyrė ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Pažymėtina, jog A. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė netyčia, o dėl kilusių emocijų sužinojus, kad jo sutuoktinei atsinaujino onkologinė liga, aukštesniojo teismo neįtikina. Kaip matyti iš byloje esančio A. K. paaiškinimo, administracinio teisės pažeidimo protokole, jis nurodė, kad po sėkmingos žūklės išgėrė 200 gr. šampano, prisipažįsta kaltas ir gailisi (b. l. 1). Tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai D. S. ir V. L. taip pat nurodė, kad A. K. jiems paaiškino, kad po žūklės išgėrė 200 gr. šampano ir važiavo namo (b. l. 6,7). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. K. taip pat apie tai, kad dėl kilusių emocijų įvykio dieną vartojo alkoholį, nieko neminėjo. A. K. teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis nežymiai viršijantis leistiną normą. Tačiau priešingai nei teigia pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. K. nustatytas 1,23 promilės lengvas neblaivumo laipsnis yra labai artimas vidutiniam neblaivumo laipsniui (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) ir ženkliai viršija leistiną normą. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines bei šeimynines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, A. K. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo šeimai, darbui ir dėl to jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog A. K. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.