Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1480-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
2S-1480-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18088-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
S. J.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1480-413/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18088-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2; 128.12 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5974-151/2014 pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl Kauno miesto 2-ojo notarų biuro veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. J. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašė teismo išreikalauti iš Kauno m. 2-ojo notaro biuro visą dokumentaciją, susijusią su 1950 m. rugsėjo 26 d. pasidalinimo sutarties Nr. 21888 aplinkybėmis, išduodant reikalaujamas kopijas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį ir pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. įpareigoti pareiškėją suformuluoti savo reikalavimus, patikslinti aplinkybes ir pateikti įrodymus ir tik tuomet spręsti klausimą dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – įpareigojo patikslinti skundo reikalavimą ir nurodyti konkrečiai kokį notaro procesinį veiksmą, sukėlusį jam teisines pasekmes, pareiškėjas skundžia.

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimus ir nurodyti konkrečiai kokį notaro procesinį veiksmą, sukėlusį jam teisines pasekmes, pareiškėjas skundžia, kadangi pareiškėjo prašymas išreikalauti iš notaro biuro dokumentus, susijusius su konkrečiu praeityje notariškai patvirtintu sandoriu, kurio šalimi pareiškėjas nėra, išduodant reikalaujamas kopijas, nėra skundo reikalavimas CPK 511 straipsnio 1 dalies prasme ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį ir paduotus skundus nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Notaras, tvirtindamas 1999 m. rugsėjo 21 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. B. ir A. P., pažeidė įstatymus, kadangi pardavimo sandorio sudarymo metu yra remtasi žemės panaudos sutartimi, sudaryta tarp A. P. ir A. J. 1950 m. rugsėjo 26 d. Apeliantas nurodo, jog pakankamai aiškiai yra nurodęs, kad žemės ploto pasidalinimo sutartis nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kadangi sovietmečiu žemės sandoriai nebuvo registruojami Registre. Ši sutartis, pasak apelianto, nustojo galioti nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir tuo pačiu atstačius LR 1938 metų Konstituciją bei atstačius privačios nuosavybės institutą į konkretų nekilnojamąjį turtą jo buvimo vietoje 1940 m. rugpjūčio 15 d. stoviui. Todėl, apelianto nuomone, jis yra tiesioginis savininkas/paveldėtojas viso 1470 m² žemės ploto. Pažymėjo, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. iki šiol jokių žemės sandorių nebuvo sudaryta. Kadangi namas stovi tuo metu galimai ginčo plote, todėl, apelianto nuomone, apie pirkimo sandorį jis turėjo būti iš anksto informuotas, ko nebuvo padaryta. Todėl pareiškėjas yra suinteresuota šalis nagrinėjant galimai neteisėtus notaro veiksmus.

2. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad prašymas išreikalauti iš notaro dokumentus, susijusius su konkrečiu praeityje notariškai patvirtintu sandoriu, kurio šalimi pareiškėjas nėra, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Apeliantas pažymi, jog teismo buvo prašoma ištirti notaro veiksmų teisėtumą, t. y. ištirti minėtos sutarties galiojimo klausimą ir pateikti reikalaujamus dokumentus. Be to, teismo teiginys, kad dokumentų išreikalavimas nesukelia jokių teisinių pasekmių yra teisiškai neteisingas, kadangi susipažinus su tokių dokumentų turiniu taptų aiškios nekilnojamojo turto nusavinimo aplinkybės.

3. Apelianto nuomone, teismas neteisingai sprendė jo skunduose iškeltus klausimus, kadangi pareiškėjas neprašo panaikinti sudarytą notariškai tvirtintą namo pirkimo - pardavimo sandorį, o prašo teismo išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis sutartis patvirtinta negaliojančia 1950 metų žemės pasidalinimo sutartimi ir išsiaiškinti, ar tokia sutartis turi juridinę galią.

4. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį, kuria atskirasis skundas buvo patenkintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas pareiškėjui terminas skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė skundą dėl notaro veiksmų, prašydamas išreikalauti iš Kauno m. 2-o notaro biuro visą dokumentaciją, susijusią su 1950 m. rugsėjo 26 d. sutarties Nr. 21888 aplinkybėmis, ir išduoti jam reikalaujamas dokumentų kopijas.

Sprendžiant 2014 m. balandžio 29 d. skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, kuria nustatyti tapatūs pareiškimo trūkumai kaip ir skundžiamoje nutartyje, yra įsiteisėjusi, t. y. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi palikus minėtą nutartį nepakeistą, pareiškėjas privalėjo pašalinti skundo trūkumus per teismo nustatytą 7 dienų terminą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl 2014 m. vasario 21 d. nutarties, galėjo tik pratęsti (nustatyti naują terminą) 2014 m. vasario 21 d. nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti, tačiau neprivalėjo iš naujo pasisakyti dėl skundo trūkumų. Taigi įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarčiai dėl skundo trūkumų pašalinimo, skundžiamą 2014 m. balandžio 29 d. nutartį teismas priėmė be teisinio pagrindo, todėl ši teismo nutartis negali būti apeliacinio skundo objektu, dėl ko apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties panaikinimo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 325 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą pagal S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5974-151/2014 panaikinimo, nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas