- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-857-149-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00456-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
- Kategorijos
Teisėjas A.Cininas Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00456-2010-0
2011 m. rugsėjo 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
nuteistajam A. R.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad jis išžagino ir seksualiai prievartavo nepilnametę, o būtent:
Jis 2010-03-23, laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 09.00 val., viešbučio-motelio, adresu Gariūnų 71, Vilnius kambaryje Nr. 119, žinodamas, kad nukentėjusioji K. M., gim. 1995-04-05, yra nepilnametė, rankomis laikydamas prispaudęs pastarąją prie lovos, tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, taip pat pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusioji dėl apsvaigimo nuo alkoholio negalėjo aktyviai pasipriešinti, prieš K. M. valią, kišo savo pirštus pastarajai į lytinius organus bei lytiškai su ja santykiavo. Tokiu būdu išžagino ir seksualiai prievartavo nepilnametę, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo požymių. Jeigu teismas priims sprendimą atnaujinti įrodymų tyrimą, prašo apklausti teismo posėdyje liudytoja K. A., kadangi pirmosios instancijos teismas jos neapklausė.
Skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusiosios K. M. jis nežagino ir seksualiai neprievartavo, ji viską darė savo noru. Prieš pradėdamas lytinį aktą, jis įkišo pirštus merginai į lytinius organus, tačiau pamatęs, kad mergina kraujuoja iš karto nutraukė glamones, nes pagalvojo, kad ji serga mėnesinėmis, tais pačiais pirštais nusiėmė prezervatyvą, todėl ant jo galėjo likti merginos DNR. Po to persirengė ir išėjo tvarkyti reikalų, jam sugrįžus buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik K. M. parodymais, K. A. pati nieko nematė, jokių kitų liudininkų byloje nėra, specialisto išvada Nr. S 139/10 (01) tik patvirtina jo parodymus, teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas nei vienas iš pateikusių savo išvadas specialistų, taip pat nebuvo apklausta ir K. A..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tuo tarpu BK 150 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo A. R. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., kaip idealiąją šių nusikalstamų veikų sutaptį.
A. R., suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, žinodamas, kad K. M. yra nepilnametė, rankomis laikydamas prispaudęs pastarąją prie lovos, tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, taip pat pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusioji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, negalėjo aktyviai pasipriešinti, prieš K. M. valią, kišo savo pirštus pastarajai į lytinius organus bei lytiškai su ja santykiavo, tai yra, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.).
Nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, A. R. kaltė visiškai įrodyta: nukentėjusiosios K. M. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisiamajame posėdyje; liudytojos K. A. teismo posėdžio metu perskaitytais parodymais; specialisto išvada Nr. G 973/10(01), kurioje nustatyta, kad K. M. padarytas mergystės plėvės plyšimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku – 2010-03-23, apie 8.00 val., paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 63-65); teismo posėdyje perskaitytais Teismo medicinos specialisto V.Kolomiec paaiškinimais, kad remiantis Antakalnio universitetinės ligoninės medicinine dokumentacija, K. M. kraujavimo šaltinis nebuvo menstruacinis kraujavimas. Kraujavimas galėjo vykti iš šviežių mergystės plėvės pažeidimų, taip pat galimai ir kitų makšties pažeidimų (t. 1, b.l. 66-67); Specialisto išvada Nr. S 139/10(01), kurioje nustatyta, kad ant tyrimui pateikto prezervatyvo yra A. R. sperma su ne mažesne nei 99,99999 % tikimybe ir K. M. kraujas su ne mažesne kaip 99,99999 % tikimybe; ant įvykio vietoje paimtų paklodės užvalkalo, paklodės, pagalvės užvalkalo, marškinėlių yra K. M. kraujas su ne mažesne nei 99,99999 % tikimybe (t. 1, b.l. 44-46); Įvykio vietos apžiūros protokolais (t.1, b.l. 14-40), kitais rašytiniais bylos įrodymais.
Pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad A. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis teisiamas pirmą kartą, dirba, auginą mažametį vaiką, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, paskyrė A. R. minimalias įstatymo numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurias, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., tinkamai subendrino.
Nuteistasis A. R. nepateikė apeliaciniam teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra neįtikinantys, juos visiškai paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nėra jokio įstatyminio pagrindo
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.