- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-355-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09477-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- AB DNB banko
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovui M. R. dėl iškeldinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovą M. R. iš ieškovui AB DNB bankui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą perduoti ieškovui raktus nuo šio buto, bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3). Nurodė, kad 2006-04-11 tarp AB DNB banko ir kredito gavėjo M. R. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 06/04/11-126F, kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 44 980,88 EUR kreditas terminui iki 2042-02-28, tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito grąžinimo grafike. 2006-04-28 tarp ieškovo ir atsakovo taip pat buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr.06/04/28-127F, kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 400 000 Lt. Kreditas terminui iki 2032-02-29, tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito grąžinimo grafike. Pastarosios kreditavimo sutarties sąlygos buvo iš dalies pakeistos 2006-06-09 Susitarimu Nr. 1 ir 2009-06-19 Susitarimu Nr.06/04/28-127F2. Prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas atsakovui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto - buto su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Kredito gavėjui tinkamai nevykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nustatytais terminais negrąžinant kredito, nemokant palūkanų ir delspinigių, 2009-11-03 raštu Nr.30.58.37/1424 bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartis ir kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto arešto ir priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-15 nutartimi Nr. 1677/2009 ir 2009-12-158 nutartimi Nr.1676/2009 įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-02-01 nutartimi Nr. 1675V/2009 ir 2010-02-01 nutartimi Nr. 1676V/2009 nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytynių prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui įkeistą nekilnojamąjį turtą bei išieškoti bankui pagal kreditavimo sutartis priteistą skolą. Varžytynėse nerealizavus įkeisto turto - buto su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2011-06-03 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0008/10/01623, kurį 2011-08-31 nutartimi patvirtino Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas, nuosavybės teisė į minėtą butą su terasa, priklausiusį atsakovui, įgijo bankas. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. 2012-07-16 raštu Nr. 30.58.17/3415 ieškovas paragino atsakovą per rašte nustatytus terminus atlaisvinti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), apie tai informuoti banką ir perduoti bankui raktus nuo durų užraktų bei turto dokumentus. Po raginimų minėtas butas nebuvo ir iki šiol nėra atlaisvintas, o atsakovas toliau neteisėtai naudojasi bankui nuosavybės teise priklausančiu butu.
Atsiliepimas
Atsakovas M. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi šiuo metu neturi jokių galimybių išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini), o priverstinai išsikėlęs neturėtų nei alternatyvios gyvenamosios vietos, nei galimybės ją susirasti, kadangi nuomos kainos Vilniuje yra labai aukštos, be to, didelę sumą kainuotų daiktų ir baldų pervežimas (b.l. 49-50). Atsakovo manymu, ieškovas neturėtų skubinti iškeldinimo, kadangi antstolio I. G. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/12/02002 dėl jam priklausančio turto – 1,355 ha sklypo bei ant jo atsakovo lėšomis pastatytų dviejų gyvenamųjų namų (332 kv. m. ir 293 kv. m. ploto), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytynėse. Šis turtas yra įkeistas ieškovo naudai ir įvertintas gerokai didesne verte, nei jo įsipareigojimai, tad sėkmingos varžytynių baigties atveju pinigų likutis būtų pakankamas atlikti visus iškeldinimo veiksmus, įskaitant ir naujo gyvenamojo ploto suradimą. Ieškovui palaukus iki kol bus aiški situacija dėl jo turto realizavimo varžytynėse baigties, būtų įgyvendintas proceso ekonomiškumo principas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: iškeldino atsakovą M. R. su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui AB DNB bankui priklausančio buto su terasa, esančio adresu (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą perduoti ieškovui raktus nuo buto su terasa bei priteisė 2 805 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, iš byloje surinktų įrodymų nustatė, jog atsakovas savavališkai gyvena ieškovui AB DNB bankui nuosavybės teise priklausančiame bute su terasa, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl nesutikimo su ieškiniu yra siejamos su susiklosčiusia sunkia atsakovo finansine padėtimi, dėl kurios atsakovui apsunkinta galimybė išsikelti iš buto, tačiau, teismo vertinimu, jos nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo atidėti sprendimo vykdymą, kadangi ginčo buto perdavimo išieškotojui aktas buvo patvirtintas 2011-08-31 teismo nutartimi, kuris įsiteisėjo 2011-12-28, o atsakovas apie bankui priklausančio turto atlaisvinimą buvo informuotas dar 2012-07-16 raštu. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo pakankamai laiko sužinoti turto savininko valią, įvykdyti jo reikalavimus atlaisvinti turtą bei pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa, tačiau turto savininko valdymo teisių pažeidimo nepašalino, dėl ko sprendimo vykdymo atidėjimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeistų teisėtų lūkesčių bei ieškovo naudai priimto teismo sprendimo vykdytinumo principus, šalių interesų pusiausvyrą ir paneigtų turto savininko teisę laisvai ir nevaržomai disponuoti savo turtu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas M. R. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas veikė išimtinai tik ieškovo interesais. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateikęs prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą, kadangi šiuo metu yra užvesta vykdomoji byla dėl atsakovui priklausančio turto- 1,355 ha žemės sklypo bei ant šio sklypo atsakovo lėšomis pastatytų dviejų gyvenamųjų namų pardavimo varžytynėse. Pardavus minėtą turtą, yra visiškai realu, kad atsakovas gautų pakankamą kiekį lėšų, kurių pakaktų įvykdyti išsikeldinimo iš buto procesą. Pažymi, jog teismas nevertino to fakto, jog yra vykdomas minėtas pardavimas. Be to, nebuvo atsižvelgta, jog šiuo atveju atsakovas laikytinas silpnesniąja šalimi. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas atsižvelgdamas į visas aplinkybes, galėjo nustatyti bent kelių mėnesių terminą, kuris netgi ieškovo būtų laikytinas protingu, tačiau teismas to nepadarė, taip pat pažymi, jog per visą laiką nuo valdytojo pasikeitimo įregistravimo atsakovas bandė inicijuoti derybas bei tartis dėl sąlygų. Be to, teismas nevertino atsakovo itin prastos finansinės padėties, kas apelianto manymu laikytina ypatingai svarbiu faktoriumi šioje byloje ir neatsižvelgė į tai, jog bute yra įregistruotas atsakovo nepilnametis vaikas (2011 m. gimimo). Apelianto manymu, šioje situacijoje privalo dalyvauti, pasisakyti ir į bylą turi būti įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Todėl, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovą suformuluotas visiškai neaiškiai. Kadangi atsakovas, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos, tai atidedant pirmosios instancijos sprendimo vykdymą, bus užtikrinta protinga bei sąžininga pusiausvyra tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsisakyti priimti apelianto su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus; apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai skundžiame sprendime sprendė, jog ieškovui priklauso nuosavybės teisė į butą su terasa, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o apelianto argumentai dėl jo sunkios finansinės padėties, dėl ko jis negali susirasti kito gyvenamojo būsto ir atlaisvinti bankui priklausančio buto, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi. Vien ta aplinkybė, jog teismas atsisakė tenkinti apelianto prašymą stabdyti bylą, nereiškia, jog teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir veikė išimtinai banko interesais. Pažymi, jog apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto vykusiose varžytynėse nepavyko parduoti turto už pradinę kainą, todėl sekančiose varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina bus dar mažesnė, kurios nepakaks net visoms vykdymo proceso išlaidoms ir visai skolai pagal kreditavimo sutartį padengti. Bankas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas privalėjo nustatyti apeliantui papildomą terminą išsikelti iš bankui nuosavybės teise priklausančio buto ir pažymi, jog apeliantas neturi jokio teisinio pagrindo naudotis bankui priklausančia nuosavybe, juolab, kad bankas suteikė apeliantui pakankamai laiko išsikelti. Ieškovo manymu, apeliantas elgiasi nesąžiningai ir visais būdais siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą bei iškeldinimo procedūras. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl nepilnamečio vaiko neįtraukimo į bylą apeliantui neabejotinai buvo žinomos atsiliepimo į ieškinį pateikimo meti, kaip ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Apeliantas turėjo galimybę teikti teismui duomenis apie ginčo bute gyvenantį nepilnametį vaiką, tačiau to nepadarė. Pabrėžia, jog pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant gyvenamosios vietos užtikrinimą, turi tėvai, o teisės aktai nenumato, kad nepilnametis vaikas privalo gyventi jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-02-01 nutartimi Nr. 1675V/2009 ir 2010-02-01 nutartimi Nr. 1676V/2009 nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių skolininkui M. R. nuosavybės teise priklausantį ir prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui įkeistą nekilnojamąjį turtą - butą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 0,1237 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei išieškoti bankui pagal kreditavimo sutartis priteistą skolą (b.l.30-33). Varžytynėse nerealizavus įkeisto turto - buto su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2011-06-03 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0008/10/01623, kurį 2011-08-31 nutartimi patvirtino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą, priklausiusį atsakovui, įgijo bankas (b.l. 34-38). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog šio akto pagrindu 2012-02-09 ieškovas įregistravo nuosavybės teises į butą su terasa (b.l. 39).
Ieškovas 2012-07-16 raštu Nr. 30.58.17/3415 dėl pastatų atlaisvinimo pareikalavo atsakovo M. R. iki 2012-08-06 atlaisvinti 82,96 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), perduoti bankui raktus nuo durų užraktų bei turto dokumentus, kuris atsakovui asmeniškai buvo įteiktas 2012-07-20 (b.l. 40-41).
Dėl bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo
Apeliantas nurodo, kad teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovą iš buto priėmė sprendimą išimtinai įvertinęs tik ieškovo interesus ir nevertindamas atsakovo prašymų. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Reikalavimo esmę sudaro tai, kad ieškovas, būdamas ginčo patalpų savininku, prašo iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų. Savininko teisės varžomos tuo, kad asmuo naudojasi turtu ir juo negali naudotis savininkas savo nuožiūra. Tai yra savininko reikalavimas pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, vadinamasis negatorinis ieškinys. Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:
1) kad jis yra turto savininkas;
2) kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojasi kiti asmenys).
Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems aukščiau paminėtiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje neginčijama, kad ieškovas yra ginčo patalpų savininkas, kad atsakovas gyvena ginčo patalpose. Iš esmės atsakovas neginčija to fakto, kad jis naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis neteisėtai, tačiau nurodo, jog tai daro dėl savo blogos finansinės padėties. Kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nekeičia priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kita nurodyta apelianto aplinkybė, kad vykdomas priverstine išieškojimų tvarka kito atsakovui priklausančio turto pardavimas ir teismas nesiaiškino šio vykdymo eigos bei nestabdė nagrinėjamos bylos iki bus kitas turtas parduotas iš varžytinių. Kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šie argumentai neįrodo atsakovo tokios kategorijos bylose būtinos įrodyti aplinkybės, t.y. kad jis neišsikeldamas iš ginčo buto elgiasi sutinkamai su įstatymo reikalavimais, t.y. kad jį su buto savininku sieja kokie nors sutartiniai santykiai, kurių pagrindu jis turi teisę gyventi bute.
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad teismas turėjo stabdyti nagrinėjamą bylą dėl vykdomo kito apeliantui priklausančio turto priverstinio pardavimo, nes šis argumentas prieštarauja CPK 163 straipsnyje numatytiems atvejams, kada teismas privalo sustabdyti bylą, kadangi tokio pagrindo įstatymo leidėjas nėra nurodęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde nurodyta CPK 164 str. 4 d. numatyta teismo teisė sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Apelianto nurodytas atvejis – priverstinis kito apelianto priklausančio turto pardavimas pagrįstai teismo nepripažintas tuo atveju, kuriam esant reikėtų stabdyti bylą, nes vykdymo veiksmų atlikimas ar neatlikimas vykdomojoje byloje nesietinas su ieškinio pagrįstumu, ar nepagrįstumu.
Dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti. Pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad ginčo buto perdavimo išieškotojui aktas buvo patvirtintas 2011-08-31 teismo nutartimi, kuri pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, įsiteisėjo 2011-12-28, o atsakovas apie bankui priklausančio turto atlaisvinimą buvo informuotas dar 2012-07-16 raštu, todėl turėjo pakankamai laiko sužinoti turto savininko valią, įvykdyti jo reikalavimus atlaisvinti turtą bei pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa; taip pat įvertino tai, kad turto savininko valdymo teisių pažeidimo nepašalino, dėl ko, teismas pagrįstai pripažino, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeistų teisėtų lūkesčių bei ieškovo naudai priimto teismo sprendimo vykdytinumo principus, šalių interesų pusiausvyrą ir paneigtų turto savininko teisę laisvai ir nevaržomai disponuoti savo turtu.
Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo.
Apeliantas nurodė, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ši apelianto argumentą kolegija atmetą.
Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Ieškovas savo ieškinyje nurodė kaip tik šias normas atitinkanti ieškinio faktinį pagrindą, o teismo pareiga pagal nurodytą ieškovo faktinį pagrindą pritaikyti tinkamą materialinę teisės normą, net jeigu ir ieškovas nurodys tam netinkamą materialinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytas materialinis pagrindas neatitinka jo nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau teismas teisingai nustatė šalių santykiams spręsti taikytiną materialinės teisės normą – CK 4.95 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad netinkamos materialinės normos nurodymas ieškinyje nelaikomas nei ieškinio trūkumu dėl kurio neįmanoma nagrinėti bylą teisme, nei įrodo ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo.
Apeliantas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai į bylos dalyvius neįtraukė jo mažamečio vaiko, tačiau teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė pažymą (b.l. 100), iš kurios galima spręsti, kad D. R. yra gimusi 2011-11-11, tokiu būdu, net ir padarius prielaidą, kad ji yra apelianto dukra, nes neginčytinų įrodymų byloje nėra, bylos nagrinėjimo metu jai buvo vos metai laiko, tuo tarpu savo veiksmą susijusį su gyvenamojo būsto teisėmis įgyja nuo 14 metų, todėl jos įtraukti į bylą byloje dalyvaujančiu asmeniu nei ieškovui, nei teismui pareigos nebuvo, nes iki sueis nurodytas amžius vaikų interesus pilnai atstovauja jų įstatyminiai atstovai.
Nenagrinėtinas apelianto argumentas, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad ginčo bute yra registruotas vaikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 306 str. 2 d. nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinį skundą grindžia aplinkybe dėl savo nepilnamečio vaiko, registruoto ginčo bute, bei neįtrauktos į bylą Vaiko teisių apsaugos tarnybos, nors ši aplinkybė, kaip ir įrodymai apie vaiko amžių bei gyvenimą ginčo bute bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo teikiami. Minėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinamos, o pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas neįtraukus Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kai aplinkybė dėl ginčo bute gyvenančių nepilnamečių vaikų teismui nebuvo atskleista. Pažymėtina, kad vaikas yra gimęs iki ieškinio pateikimo teismui (b.l.100), vadinasi, ši aplinkybė apeliantui neabejotinai buvo žinoma ir ją nurodyti, gindamas, kaip pats teigia savo vaiko teises, atsakovas privalėjo, o nenurodęs, negali ja remtis apeliacinės instancijos teisme.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse yra suformuota kitokia teismų praktika, negu teismas analizavo sprendime ir teismo nustatytos aplinkybės pagal apelianto nurodytą praktiką leistų priimti kitokį sprendimą, negu priėmė teismas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Apeliantui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 847 Lt. Atmetus skundą, šios ieškovo turėtos išlaidos priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. R. 847 Lt bylinėjimosi išlaidų AB DNB bankas.