Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį atsakovams IĮ „Avdra“, Ž. R. ir S. R. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

priteisti iš atsakovų IĮ „Avdra“, Ž. R. solidariai ir atsakovės S. R. subsidiariai 256 698,39 EUR, kuriuos sudaro 111 568,83 EUR paskolos, 33 531,4 EUR palūkanų, 111 598,16 EUR delspinigių; Priteisti iš IĮ „Avdra“, Ž. R. solidariai ir atsakovės S. R. subsidiariai 13 proc. sutartines metines palūkanas iki visiško atsiskaitymo su ieškovu nuo visos negrąžintos paskolos sumos; Priteisti solidariai iš atsakovo IĮ „Avdra“ 6 proc. procesines palūkanas, iš atsakovo Ž. R. 5 proc. procesines palūkanas ir subsidiariai iš atsakovės S. R. 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovų IĮ „Avdra“, Ž. R. solidariai ir atsakovės S. R. subsidiariai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 30 d. ieškovas bankrutavusi „Nacionalinė kredito unija“ su atsakovu IĮ „Avdra“ pasirašė paskolos sutartį Nr. 70205, pagal kurią atstovui buvo suteikta 87 000 EUR paskola su 13 proc. metinėmis palūkanomis, nustatant paskolos terminą iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. (b.l. 11), vėliau tarp šalių pasirašytais sutarties priedais paskolos suma padidinta iki 111 568,83 EUR (b.l. 31). Sutartyje taip pat nustatyta, kad už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai. Prievolių įvykdymo užtikrinimui ieškovo naudai buvo įkeistas žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Atsakovas Ž. R. 2010 m. liepos 30 d. laidavimo sutartimi Nr. 70205 įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas IĮ „Avdra“ netinkamai vykdys paskolos sutartį. Atsakovas IĮ „Avdra“ įsipareigojimus vykdė iki 2012 m. lapkričio mėn. Ieškovas 2014 m. birželio 2 d. nutraukė paskolos sutartį. Ieškovui liko negrąžinta 111 568,83 EUR paskolos, 33 351,40 EUR iki sutarties nutraukimo nesumokėtų palūkanų ir 111 598,16 EUR delspinigių.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.256 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčija, kad IĮ „Avdra“ pažeidė pareigą tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal tarp šalių sudarytą Paskolos sutartį ir atsakovams IĮ „Avdra“ ir Ž. R. solidariai, o ieškovei S. R. subsidiariai tenka pareiga grąžinti ieškovui skolą. Dėl nurodyto iš atsakovų IĮ „Avdra“ ir Ž. R. solidariai ir S. R. subsidiariai priteistina 111 568,83 EUR skola (CK 6.870 str., 6.81 str., CK 2.50 str. 4 d.).

Atsakovai nesutinka su ieškovo prašomu priteisti palūkanų ir delspinigių dydžiu. Prašo pakeisti sutarties sąlygas ir remiantis CK 6.204 str. sumažinti sutartyje numatytą 13 proc. sutartinių palūkanų dydį iki 6 proc., kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Atsakovų nuomone, mažintini ir sutartyje numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai kaip neprotingai dideli (CK 6.258 str. 3 d.), nustatant pagrįstą 6 proc. dydį per metus bei taikant CK 1.125 str. netesyboms numatytą sutrumpintą 6 mėn. senaties terminą. Atsakovų vertinimu, nesąžiningas yra ir ieškovo reikalavimas kartu priteisti 13 proc. sutartinių metinių palūkanas ir procesines palūkanas.

Dėl sąlygų keitimo ir vykdymo dėl pasikeitusių aplinkybių bei sutartinių palūkanų mažinimo

Atsakovų nuomone, šalių sutarties sąlygos keistinos ir ieškovo prašomos priteisti šalių sutartyje numatytos 13 proc. dydžio metinės palūkanos mažintinos iki 6 proc., remiantis CK 6.204 str. Atsakovai nurodo, kad sutarties nebegalėjo vykdyti dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria panaikintas statybos leidimas ir atsakovai įpareigoti nugriauti statinius, kuriems statyti ieškovas suteikė paskolą. Šios aplinkybės, atsakovų nuomone, iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, atsakovai sutarties sudarymo metu šių aplinkybių negalėjo numatyti, jos atsirado po sutarties sudarymo, jų atsakovai negalėjo kontroliuoti ir neprisiėmė šių aplinkybių atsiradimo rizikos.

CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, kuri taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėta norma numato, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas pasikeitus aplinkybėms visų pirma turėjo pasinaudoti ikiteismine tvarka ir kreiptis į ieškovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai šia teise pasinaudojo. Tačiau esant teisminiam ginčui, teismas analizuoja ir vertina CK 6.204 str. sąlygų buvimą pagal atsakovų nurodomas aplinkybes.

Pažymėtina, kad nors atsakovų nurodoma aplinkybė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, neva iš esmės pakeitusi šalių interesų pusiausvyrą, priimta jau po ginčo sutarties sudarymo, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pasirašydamas sutartį negalėjo protingai numatyti šių aplinkybių atsiradimo galimybės, jų kontroliuoti ir nebuvo prisiėmęs šių aplinkybių atsiradimo rizikos. Atsakovų nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje konstatuota, kad atsakovui Ž. R. įsigyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) viensėdyje, buvo žinoma, kad dalis sklypo yra miško žemė ir jai nustatyti naudojimo apribojimai. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas pasirašydamas Paskolos sutartį su ieškovu, prisiėmė verslo riziką ir būdamas atidus, protingas ir rūpestingas turėjo įvertinti, kad projektas dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali ir nepavykti. Sutiktina ir su ieškovo argumentais, kad atsakovas, matydamas, kad kilus sunkumų įgyvendinti verslo projektą, kuriam paiimtas kreditas, būdamas apdairus, rūpestingas ir atidus verslininkas, galėjo investuoti lėšas į kitus projektus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vienintelė atsakovo nurodoma priežastis, dėl kurios atsakovas neva prarado galimybę mokėti įmokas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria panaikintas statybos leidimas ir atsakovas įpareigotas nugriauti statinius. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas įmokų pradėjo nemokėti nuo 2012 m. lapkričio mėn., tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria atsakovas įpareigotas nugriauti statinius priimta 2013 m. liepos 18 d. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas pažeidė pareigą bendradarbiauti, nesikreipdamas į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apie vykstantį teisminį procesą dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinius informavo ieškovą pateikdamas atsiliepimą į ieškovo reikalavimą padengti įsiskolinimą t.y. 2013 m. liepos 18 d., jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria panaikintas statybos leidimas ir atsakovas įpareigotas nugriauti statinius, priėmimo (b.l. 83). Taigi, patys atsakovai pažeidė pareigą bendradarbiauti, informuodami ieškovą apie vykstantį teisminį procesą praėjus daugiau nei dviems metams nuo minėtos bylos iškėlimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.204 str. numatytos taisyklės ir pakeisti sutarties sąlygas numatančias sutartinių palūkanų dydį, kadangi teismas nenustatė ir atsakovai neįrodė, kad sutarties negalėjo vykdyti dėl aplinkybių, kurios iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

Atsakovų nuomone, šalių sudarytoje sutartyje nustatytos sutartinės palūkanos (13 proc.) turi būti mažinamos ir kitu teisiniu pagrindu, t.y. dėl to, kad atsakovai sutartį pasirašė pagal standartines ieškovo pasiūlytas nesąžiningas sąlygas, kuriose numatytas didesnis palūkanų dydis nei tuo metu rinkoje, tokios palūkanos neatitinka protingumo kriterijaus.

Pažymėtina, kad CK 6.872 str. 1 d. numatytos palūkanos, atliekančios mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolintais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Lietuvos civilinėje teisėje bendri mokėjimo (pelno) palūkanų dydžiai įstatymo neįtvirtinti, nes juos nustato šalys, sudarydamos konkrečias sutartis.

Nagrinėjamu atveju šalys 2010 m. liepos 30 d. Paskolos sutartimi Nr. 70205 susitarė dėl 13 proc. dydžio metinių palūkanų (b.l.11). Abi šalys yra verslo subjektai, sutartis pasirašyta laisva šalių valia. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskolos sutarties sąlygos buvo keičiamos du kartus, t.y. 2011 m. vasario 7 d. ir 2011 m. lapkričio 15 d. buvo didinama paskolos suma bei keičiamas paskolos grąžinimo grafikas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prieštaravęs dėl sutartų palūkanų dydžio, kreipęsis į ieškovą su prašymu sumažinti sutartines palūkanas. Pažymėtina, kad atsakovai grįsdami savo poziciją aplinkybe, jog pasirašė sutartį su didesnėmis nei tuo metu rinkoje buvusiomis palūkanomis nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat atmestini atsakovų argumentai, kad sutartinės palūkanos mažintinos remiantis aplinkybe, kad atsakovas IĮ „Avdra“ ginčo sutartį pasirašė pagal standartines sąlygas. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.185 str. 2 d. sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo, jog prieš pasirašydamas paskolos sutartį su ieškovu buvo supažindintas su joje numatytu sutartinių palūkanų dydžiu. Nurodė, kad pasirašant ginčo sutartį, buvo sudėtinga situacija paskolų rinkoje, tačiau atsakovas tikėjosi įgyvendinti projektą ir paskolą grąžinti anksčiau. Tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas suprato paskolos sutarties sąlygas ir įvertinęs sutarties sąlygas kaip jam priimtinas laisva valia pasirašė paskolos sutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti šalių sutartyje numatytas palūkanas kaip neatitinkančias protingumo kriterijaus ir mažinti jas remiantis atsakovų nurodytais pagrindais. Dėl nurodyto, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo naudai iš atsakovų IĮ „Avdra“, Ž. R. solidariai ir atsakovės S. R. subsidiariai priteisti 33 531,4 EUR atsakovo nesumokėtų ir iki sutarties nutraukimo priskaičiuotų palūkanų.

Dėl delspinigių dydžio

Ieškovas prašo priteisti atsakovų 111 598,16 EUR delspinigių. Tarp šalių sudarytos 2010 m. liepos 30 d. Paskolos sutartimi Nr. 70205 susitarta dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 11). Atsakovai nesutinka su ieškovo reikalaujamų netesybų dydžiu, jų nuomone, jis mažintinas remiantis CK 6.258 str. 3 d. iki pagrįsto 6 proc. per metus dydžio.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas nėra padengęs jokios kredito dalies, paskolos dydis sudaro 111 568,83 EUR. Iki sutarties nutraukimo nesumokėtos palūkanos sudaro 33 531,4 EUR, o ieškovo paskaičiuoti delspinigiai 111 598,16 EUR. Taigi, ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydis viršija paskolos sumą. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis yra neproporcingas lyginant su atsakovo pasiskolinta suma, atkreiptinas dėmesys, kad ši suma paskaičiuota tik už 6 mėn. laikotarpį. Toks neproporcingas pagrindinės piniginės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių santykis teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, nepagrįstai lemianti esminę prievolės šalių nelygybę. Kaip minėta, šalys turi teisę iš anksto susitarti dėl netesybų ir sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (CK 6.73 str.), tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir pakeisti priteistinų netesybų dydį tais atvejais, kai jos aiškiai per didelės. Todėl siekiant sureguliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovo prašomas priteisti delspinigių dydis mažintinas iki 78 098,81 EUR.

Atsakovai prašo taikyti CK 1.125 str. numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą ieškovo prašomoms priteisti netesyboms.

Pažymėtina, kad reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių), taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad iš ieškovo į bylą pateikto išrašo iš paskolos sąskaitos matyti (b.l. 43), kad ieškovo prašoma priteisti 111 598,16 EUR delspinigių suma yra už 180 d., t.y. 6 mėn. Tai reiškia, kad ieškovas priteistinus delspinigius paskaičiavo vadovaudamasis CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nuostatomis. Kitokių delspinigių skaičiavimų atsakovas nepateikė.

Dėl procesinių palūkanų ir palūkanų pagal sutartį priteisimo

Atsakovų įsitikinimu, nesąžininga paskolos sąlyga, numatanti paskolos gavėjo teisę nutraukti paskolos sutartį ir reikalauti iš atsakovų tolesnio sutartinių palūkanų mokėjimo, kartu reikalaujant netesybų priteisimo bei procesinių palūkanų priteisimo.

Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą palūkanos gali būti apibrėžiamos dvejopai: a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis); b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę kreditavimo teisiniai santykiai, todėl teismas, spręsdamas ginčą, privalo vadovautis šiuos teisinius santykius reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, ir atsižvelgti į tai, kiek šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės principu, savo sutartimi modifikavo įstatymo sureglamentuotus teisinius santykius. Konstatavus, jog ginčas dėl palūkanų kilęs iš kreditavimo teisinių santykių, kuomet sutarties dalykas piniginės lėšos– sutartis yra laikoma atlygintine, o šalys turi teisę dėl palūkanų dydžio už naudojimąsi pinigais susitarti, ir jei nėra sutarta kitaip, palūkanos mokamos iki pinigai bus grąžinti (CK 6.881 str. 2 d.; 6.872 str. 2 d.). Teismo vertinimu, šiuo atveju tarp šalių sudaryta sutartis nors ir vadinama Paskolos sutartimi, laikytina kreditavimo sutartimi remiantis CK 6.881 str. įtvirtinta kreditavimo sutarties samprata.

Iš šalių sudarytos 2010 m. liepos 30 d. Paskolos sutarties Nr. 70205, 2.2 p. numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja ieškovui grąžinti paskolą ir mokėti už paskolos naudojimąsi metines palūkanas. Įvertinus tai akivaizdu, jog ginčo atveju šalių sudaryta sutartis atlygintinė, o sutartyje numatytos 13 proc. metinės palūkanos atitinka CK 6.872 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžtas palūkanas. Taigi, atsakovas įsipareigojo mokėti kredito davėjui vadinamąsias pelno palūkanas, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Reikalavimas mokėti šias palūkanas yra reikalavimas vykdyti piniginę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Šalių sudarytos sutarties 4.3 p. numatyta, kad ieškovui netinkamai vykdant pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus ieškovas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą ir reikalauti grąžinti visą paskolą, priklausančias sutartyje nustatytas palūkanas (palūkanos skaičiuojamos iki pilno atsiskaitymo su ieškovu nuo visos negrąžintos paskolos sumos bei kitas pinigų sumas). Taigi, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 str. 3 d.). Pelno palūkanos, šalims nesusitarus kitaip, mokamos iki paskolos (kredito) grąžinimo (CK 6.872 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį, paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Mokėjimo (pelno) palūkanų ir netesybų išieškojimas kreditoriui neužkerta kelio reikalauti kitų nuostolių, jeigu jis jų patyrė didesnius, negu netesybų suma. Atsižvelgiant į išdėstytą atmestini, atsakovų argumentai, kad ieškovo reikalavimas priteisti 13 proc. sutartines metines palūkanas iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, nepagrįstas.

Dėl nurodyto, iš IĮ „Avdra“, Ž. R. solidariai ir atsakovės S. R. subsidiariai priteistinos 13 proc. sutartines metines palūkanas iki visiško atsiskaitymo su ieškovu nuo visos negrąžintos paskolos sumos.

Atsakovų įsitikinimu, nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas kartu reikalaujant sutartinių palūkanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kartu procesinių palūkanų priteisimas skatina skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra akcesorinis, ir tenkinamas, jei patenkintas pagrindinis reikalavimas (šiuo atveju dėl negrąžinto kredito priteisimo). Faktinis pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 4.8 p. šalys susitarė, kad skolos išieškojimo teisminiu keliu atveju, atsakovas privalo mokėti ieškovui sutartyje nustatyto dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo teismo priteistos sumos. Tačiau sutartyje šių palūkanų dydis neaptartas. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 str.), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovo prašymas jas priteisti, todėl ieškovui priteistinos solidariai iš atsakovo IĮ „Avdra“ 6 proc., iš atsakovo Ž. R. 5 proc. procesinės palūkanos, o iš atsakovės S. R. subsidiariai 5 proc. procesinės palūkanos, už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vertindamas bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti 892,96 EUR suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovų IĮ „Avdra“, Ž. R. ir S. R. lygiomis dalimis priteistina 776,43 EUR, t.y. po 258,81 EUR suma iš kiekvieno ieškovo bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

Kadangi ieškovas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovų (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2794 EUR. Atsižvelgiant į byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas 2 429,38 EUR žyminis mokestis, t.y. po 809,79 EUR iš kiekvieno iš atsakovų (CPK 93 str. 1 d., 83 str. 1 d. 8 p., 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų IĮ „Avdra“ (į.k. 125350753), Ž. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai ir atsakovės S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai 223 199,04 EUR: 111 568,83 EUR paskolos, 33 531,4 EUR palūkanų, 78 098,81 EUR delspinigių.

Priteisti iš IĮ „Avdra“ (į.k. 125350753), Ž. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai ir atsakovės S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai 13 proc. sutartines metines palūkanas iki visiško atsiskaitymo su ieškovu nuo visos negrąžintos paskolos sumos.

Priteisti solidariai iš atsakovų IĮ „Avdra“ (į.k. 125350753) 6 proc. procesines palūkanas, iš atsakovo Ž. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. procesines palūkanas ir subsidiariai iš atsakovės S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovo bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos naudai iš atsakovų IĮ „Avdra“ (į.k. 125350753), Ž. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 258,81 EUR advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovų IĮ „Avdra“ (į.k. 125350753), Ž. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 809,79 EUR bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą teismui.

Teismo sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.