Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-17 · Administracinė byla Nr. I-1223-244/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-17Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
I-1223-244/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02724-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Liudmila Zaborovska (pran.), Bronius Januška
Pareiškėjas
ŽŪB ,,Nematekas“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Trečiasis asmuo
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Kategorijos
  • 7.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1223-244/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02724-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Egidijos Puzinskaitės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. B. ir A. Š., atsakovės atstovėms Gerdai Petrikienei, Vilmai Melienei ir Jūratei Mikelaitytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Aušrai Išarienei, Erikai Petrauskienei, Aidai Akstinienei ir Donatui Valavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos ŽŪB ,,Nematekas“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 12R-22 byloje „Dėl ŽŪB „Nematekas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą pareiškėjai ŽŪB „Nematekas“ skyrė 10 000 Lt baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėja ŽŪB „Nematekas“ prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2012 m. rugsėjo 28 d nutarimą Nr. 12R-22 ,,Dėl ŽŪB ,,Nematekas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (T. 1, b. l. 1-18).

Skunde pareiškėja paaiškino, kad atsakovė nustatė, jog bendrovė reklamavo mėsos gaminius, ant produktų pakuočių nurodydama gaminių savybes, kurių jie neturi. Skundžiamas nutarimas priimtas nepagrįstai, pažeidžiant bendrąjį in dubio pro reo principą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. 1-169 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“, 164 punktą bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą ir todėl yra naikintinas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surašytas protokolas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o būtent Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 147, 150 bei 157.3 punktų. Teiginys „Jokių pridėtinių E Be fosfatų Be nitritų Be konservantų“ atitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėja nurodo, kad gamybos metu į gaminių, pažymėtų „Jokių pridėtinių E“ ženklu žaliavą nededa jokių maisto priedų, žymėtinų „E“ raide. Pareiškėja naudoja prekės ženklą „Jokių pridėtinių E Be fosfatų Be nitritų Be konservantų“ bei pažymi, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skundžiamame nutarime nepagrįstai šį teiginį traktavo kaip 4 atskirus teiginius. Vidutinis vartotojas supranta prekės ženklą kaip visumą, t. y. kaip vientisą teiginį. Pareiškėja teigia, kad atsakovė nutarime supainiojo dvi procedūras - valstybinės kontrolės ir savikontrolės, todėl priėjo teisės aktų nuostatoms prieštaraujančias išvadas, kad savikontrolė turi būti atlikta pagal valstybinės kontrolės procedūras. Nagrinėjamoje byloje Reglamento (EB) Nr. 1882/2006 nuostatos yra netaikomos, nes prieskoniuose „Pure Taste Frankfurter+AC“ nėra produktų, išvardytų 2006-12-19 Komisijos Reglamento 1882/2006 Priedo 1 dalyje. Kadangi savikontrolės tyrimų dėl minėto prieskonių mišinio sudėties (nitratų) rezultatai skyrėsi nuo valstybinės kontrolės rezultatų, atitinkami neaiškumai privalėjo būti vertinami pareiškėjos naudai. Pareiškėja prašė atlikti pakartotinį tyrimą. Tarnyba, atsisakiusi tai padaryti, pažeidė Tarnybos reglamento 164 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. RĮ pažeidimo protokolas (toliau – Protokolas) neatitiko teisės aktų jam keliamų reikalavimų. Tarnyba išėjo už Protokole apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (Tarnybos reglamento 157.3 punkto pažeidimas), nenurodė pažeidimo laiko, vietos, esmės, neperteikė pareiškėjo teiktų paaiškinimų (Tarnybos reglamento 150 punkto pažeidimas). Tyrimas buvo atliktas neišsamiai, todėl negalėjo būti išnagrinėta byla ir pritaikyta administracinė nuobauda. Tarnyba pažeidė baudos skyrimo tvarką, kadangi klaidingai nustatė, jog yra sunkinančių aplinkybių, ir nevertino, jog yra visos įmanomos lengvinančios aplinkybės. Net valstybės kontrolės rezultatai patvirtina, kad nitratų kiekis nėra padidintas, ir galėjo būti susiformavęs natūraliai. Be to, nitratai nėra nurodyti maisto gaminių ženklinime. Prieskonių mišinio gamintojas patvirtino, kad nedėjo jokių sintetinių raide „E“ žymimų priedų, pati bendrovė į mėsos gaminius, pažymėtus anksčiau minėtu ženklinimu, taip pat nedėjo pridėtinių E (fosfatų, nitritų, konservantų). Atsakovė netinkamai aiškino prekių ženklo „Jokių pridėtinių E Be fosfatų Be nitritų Be konservantų“ reikšmę, todėl padarė klaidingą išvadą dėl RĮ 14 str. 1 d. 1 p. pažeidimo, t. y. iš grafiškai pateikto užrašo „Jokių pridėtinių E: be fosfatų, be nitritų, be konservantų.“ yra aiškiai suprantama, jog į pakuotėje esančius mėsos gaminius jų gaminimo metu gamintojas nedėjo papildomai maisto priedų, nors iki žaliavos pateikimo į gamintojo rankas E pažymėtų maistinių medžiagų galėjo būti natūraliai; iš grafiškai pateikto užrašo „Jokių pridėtinių E: be fosfatų, be nitritų, be konservantų.“ yra aiškiai suprantama, kad gamybos metu papildomai nededami maisto priedai yra išvardinti pačiame užraše (be fosfatų, be nitritų, be konservantų). Teiginys „Sveikesnė šeima“ atitinka RĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei Tarnyba neatskleidė bendrinio teiginio „Sveikesnė šeima“ esmės bei prasmės, neišanalizavo jo santykio su kitais gaminių „Jokių pridėtinių „E“ teiginiais bei šio teiginio tiesioginės sąsajos su šių gaminių technologiniais ypatumais bei turimomis savybėmis ir dėl jo nepasisakė skundžiamame nutarime, todėl atitinkamas RĮ 14 str. 1 d. 1 p. pažeidimas neįrodytas, nes jo paprasčiausiai nėra. Tarnyba nepagrįstai taikė teisės analogiją su špinatų teisiniu reguliavimu, kadangi špinatų naudojimas dėl jų savybių sugerti nitratus, yra atskirai (specialiai) reglamentuojamas ES teisės aktais. O pagal bendrą principą specialaus reglamentavimo teisės normos (ir jomis pagrįstos išvados) negali būti taikomos pagal analogiją.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą (T. 1, b. l. 160–169) su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prieskonių mišinių PURE TASTE NADUROT KS ir PURE TASTE FRANKFURTER + AC mėginius paėmė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, minėtų mėginių tyrimai buvo atlikti akredituotoje valstybės institucijoje - Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kuriame įdiegta kokybės vadybos sistema, kuri yra akredituota ir atitinka tarptautinio standarto ISO/IEC 17025 „Bendrieji reikalavimai tyrimų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai“ reikalavimus, Tarnyba neturėjo pagrindo kvestionuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų atliktų prieskonių mišinio PURE TASTE FRANKFURTER + AC tyrimo rezultatų. Tarnyba nepažeidė in dubio pro reo principo, kadangi nebuvo kilę jokių abejonių dėl atlikto valstybinio prieskonių mišinio PURE TASTE FRANKFURTER + AC tyrimo rezultatų tikslumo ir paties tyrimo atlikimo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pareiškėja atlikti pakartotinį prieskonių mišinių PURE TASTE NADUROT KS ir PURE TASTE FRANKFURTER + AC mėginių tyrimą prašė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (2012-05-11 raštas Nr. 0616 bei 2012-05-23 raštas Nr. 0671), tačiau ne Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba motyvus, kodėl atsisakė atlikti pakartotinį minėtų prieskonių tyrimą, aiškiai išdėstė pareiškėjai siųstuose raštuose (2012-05-15 raštas Nr. 36-(1.9)-1248 bei 2012-06-20 raštas Nr. B6-(1.9)-1514). Pareiškėja tokia savo teise nepasinaudojo ir valstybinės kontrolės metu neišreiškė valios, kad pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus būtų atrinkti prieskonių mišinių PURE TASTE NADUROT KS bei PURE TASTE FRANKFURTER + AC atsarginiai mėginiai. Tačiau ji tą pačią dieną, kai buvo paimti valstybiniai mėginiai, atliko minėtų prieskonių savikontrolės tyrimus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012-06-20 rašte Nr. B6-(1.9)-1514 nurodė, kad kritiškai vertina tokią pareiškėjos poziciją valstybinės kontrolės metu neimti atsarginių mėginių (tada būtų užtikrinta, kad mėginiai yra paimti iš tos pačios siuntos, ir nekiltų klausimų dėl galimų mėginių atrankos tyrimams tvarkos pažeidimų), o vėliau savo iniciatyva organizuoti mėginių atrinkimą ir jų pateikimą tyrimui ekspertams. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, nei Tarnybos reglamento 164 punktas, nei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nebuvo pažeisti ir tai patvirtina anksčiau minėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-09-28 nutarimas Nr. 12 R-22 „Byloje dėl ŽŪB „Nematekas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“, kuris buvo priimtas išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat apžiūrėjus daiktinius įrodymus, nuotraukas bei išklausius bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į skundą (T. 2, b. l. 145–157) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė tokius pačius argumentus, kaip išdėstyti atsakovės atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-09-28 nutarimo Nr. 12R-22 „Byloje dėl ŽŪB „Nematekas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Nutarimu už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą pareiškėjai ŽŪB „Nematekas“ skyrė 10 000 litų baudą.

Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744, 9.2.10 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 209 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą“ suteiktais įgaliojimais, pradėjo tyrimą dėl ŽŪB „Nematekas“ mėsos gaminių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatoms ir apie tai 2012-03-20 raštu Nr. B6-(1.9)-820 informavo pareiškėją. 2012-05-03 Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakingi specialistai pareiškėjos buveinėje paėmė prieskonių mišinių PURE TASTE NADUROT KS ir PURE TASTE FRANKFURTER + AC mėginius ir surašė maisto ir / ar pašarų mėginių paėmimo tirti aktus Nr. 452-1 ir Nr. 452-2. Kadangi buvo siekiama nustatyti prieskonių mišiniuose PURE TASTE NADUROT KS ir PURE TASTE FRANKFURTER + AC esančių nitratų kiekius, imant minėtų prieskonių mėginius buvo remiamasi 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1882/2006, nustatančio mėginių ėmimo ir tyrimo metodus vykdant oficialią nitratų koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę (OL 2006 L 364, p. 25), priede „Mėginių ėmimo, mėginių paruošimo ir tyrimo metodai vykdant oficialią nitratų koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę“ nurodytos mėginių ėmimo nuostatos. Minėto priedo A.3.8 punkto 1 pastraipoje nurodoma, kad kiekvienas oficialiai kontrolei paimtas mėginys plombuojamas jo paėmimo vietoje ir ženklinamas laikantis valstybės narės taisyklių. Prieskonių mišinių PURE TASTE NADUROT KS bei PURE TASTE FRANKFURTER + AC tyrimai buvo atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kuriame įdiegta kokybės vadybos sistema, kuri akredituota ir atitinka tarptautinio standarto ISO/IEC 17025 „Bendrieji reikalavimai tyrimų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai“ reikalavimus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokole Nr. 4701 Ch nurodyta, kad ištyrus prieskonių mišinį PURE TASTE FRANKFURTER + AC, tirtame mėginyje buvo rasta 4449 mg/kg nitratų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012-05-16 raštu Nr. B6-(1.9)-1262 persiuntė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai protokolą ir medžiagą apie nustatytus ir protokole užfiksuotus ŽŪB „Nematekas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus.

2012-09-28 atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba posėdyje priėmė nutarimą Nr. 12R-22 „Byloje dėl ŽŪB „Nematekas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“, kuriame pripažino, kad ŽŪB „Nematekas“ pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skyrė 10 000 Lt baudą.

Pareiškėja ŽŪB „Nematekas“ skunde nurodo, jog ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant bendrąjį in dubio pro reo principą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 164 punktą bei Viešojo administravimo Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su šiais argumentais nesutinka ir teigia, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus bei teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Atsakovė teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prieskonių mišinių PURE TASTE NADUROT KS ir PURE TASTE FRANKFURTER + AC mėginius paėmė laikydamasi anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų, minėtų mėginių tyrimai buvo atlikti akredituotoje valstybinėje institucijoje - Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, ji neturėjo pagrindo kvestionuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų atliktų prieskonių mišinio PURE TASTE FRANKFURTER + AC tyrimo rezultatų, rasti nitratų kiekiai mėginyje patvirtina, kad į mėsos gaminius yra dedamos maisto medžiagos, kurios turi Europos Sąjungoje patvirtintą maisto priedo numerį (E-251/E-252), t. y. prieskoniai dedami į mėsos gaminius pasižymi dideliu nitratų kiekiu, todėl įmonės mėsos gaminių ženklinimas „Jokių pridėtinių „E“, neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei kitų teisės aktų, draudžiančių klaidinti vartotojus, nuostatas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, vertindama ŽŪB „Nematekas“ atliktus savikontrolės tyrimus dėl nitratų kiekio prieskonių mišiniuose PURE TASTE NADUROT KS bei PURE TASTEM FRANKFURTER+AC, kurių išvados skyrėsi nuo valstybinio mėginio išvadų pažymėjo, kad mėginio ėmimo procedūras reglamentuoja Komisijos reglamento (EB) Nr. 1882/2006, nustatančio mėginių ėmimo ir tyrimo metodus vykdant oficialią nitratų koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę (OL 2006 L 364, p. 25), priede „Mėginių ėmimo, mėginių paruošimo ir tyrimo metodai vykdant oficialią nitratų koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę“ nurodytos mėginių ėmimo nuostatos bei Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007-12-22 įsakymu Nr. B1-883, nuostatos. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, atsižvelgdama į šiuose teisės aktuose nustatytą tvarką dėl mėginių ėmimo, konstatavo, kad ŽŪB „Nematekas“ atlikta savikontrolės procedūra neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. savikontrolės tyrimo metu mėginys nebuvo paimtas pagal teisės aktuose nustatytas procedūras (nebuvo atitinkamai paženklintas, užplombuotas).

Atsižvelgdama į tai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija konstatavo, kad ŽŪB „Nematekas“ ant mėsos gaminių „Jokių pridėtinių E“ pakuočių skleisti teiginiai: „Jokių pridėtinių E“, „Be fosfatų“, „Be nitritų“, „Be konservantų“, „Sveikesnė šeima“ pažeidžia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl savybių, kurių produktas neturi, nurodymo.

Pareiškėja nesutinka, kad savikontrolė turi būti atlikta pagal valstybinės kontrolės procedūras, ir nurodo, kad Reglamentas (EB) Nr. 1882/2006 netaikomas nagrinėjamu atveju, kadangi prieskoniuose nėra produktų, išvardytų Reglamento 1881/2006 Priedo 1 dalyje. Kadangi savikontrolės tyrimų dėl minėto prieskonių mišinio sudėties (nitratų) rezultatai skyrėsi nuo valstybinės kontrolės rezultatų, atitinkami neaiškumai privalėjo būti vertinami pareiškėjos naudai.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsisakydama atlikti pakartotinį tyrimą, pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), 11 straipsniu ir Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. B1-883 (Žin., 2007, Nr. 139-5746; 2008, Nr. 77-3059) 4 punktu, ūkio subjekto atsakingajam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui pageidaujant, valstybinių mėginių ėmimo metu gali būti atrenkamas atsarginis mėginys, kuris paliekamas savininkui. Tuo tarpu pareiškėja tokia savo teise nepasinaudojo ir valstybinės kontrolės metu neišreiškė valios, kad pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus būtų atrinkti prieskonių mišinių PURE TASTE NADUROT KS bei PURE TASTE FRANKFURTER + AC atsarginiai mėginiai. Tačiau tą pačią dieną, kai buvo paimti valstybiniai mėginiai, atliko minėtų prieskonių savikontrolės tyrimus. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad kritiškai vertintina tokia pareiškėjos pozicija valstybinės kontrolės metu neimti atsarginių mėginių (kad būtų užtikrinta, kad mėginiai yra paimti iš tos pačios siuntos, ir nekiltų klausimų dėl galimų mėginių atrankos tyrimams tvarkos pažeidimų), o vėliau savo iniciatyva organizuoti mėginių atrinkimą ir jų pateikimą tirti ekspertams.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš principų, kuriuo savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektas, yra objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 164 punktą Komisija, nagrinėdama bylą dėl įstatymo pažeidimo, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimų, jei būtina, specialistų išvadų, ištirti rašytinius įrodymus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, nuotraukas, peržiūrėti kino juostas, vaizdo įrašus, išklausyti garso įrašus.

Kaip matyti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-09-28 nutarimo Nr. 12 R-22 „Byloje dėl ŽŪB „Nematekas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“, Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje 2012-09-27 vykusio posėdžio metu buvo išklausyti bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimai, pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti papildomus paaiškinimus, jeigu jie keičia bylos esmę. Taigi priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, nei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 164 punktas, nei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nebuvo pažeisti, 2012-09-28 atsakovės nutarimas Nr. 12 R-22 „Byloje dėl ŽŪB „Nematekas“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ buvo priimtas išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat apžiūrėjus daiktinius įrodymus, nuotraukas bei išklausius bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus. Teismas daro išvadą, kad nebuvo pažeistas nei in dubio pro reo principas, nei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 164 punktas, nei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas.

Pareiškėja skunde teigia, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surašytas protokolas neatitiko Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 147, 150 bei 157.3 punktų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas atitiko Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 150 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. jame nurodytas protokolą surašiusios institucijos pavadinimas, adresas, protokolo surašymo data, numeris ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, pavardė, vardas, žinios apie asmenį, kuriam surašomas protokolas; pažeidimo laikas, vieta ir esmė; įstatymas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; kontrolės institucijos teikti nurodymai asmeniui bei taikytos priemonės; pridedamų dokumentų sąrašas (1 tomas, b. l. 43-45).

Atsakovė paaiškino, kad protokole nėra nurodyti pareiškėjos paaiškinimai, nes protokolo surašymo dieną į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą atvyko asmenys, kurie nepateikė įgaliojimo ar kito dokumento, kuris patvirtintų atstovavimą, todėl jie neturėjo teisės pasirašyti minėto protokolo. Dėl minėtos priežasties pareiškėjos paaiškinimas į protokolą taip pat negalėjo būti įtrauktas. O visi kiti pareiškėjos paaiškinimai, kurie buvo teikti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje vykusių posėdžių metu iki protokolo surašymo, buvo pridėti prie protokolo.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento 157.3. papunktyje yra nurodyta, kad bylų nagrinėjimo posėdyje bylos nagrinėjamos pagal kontrolės institucijų pateiktus protokolus, pateiktus kartu su reikalingais įrodymais ar išvadomis ir pasiūlymais dėl Reklamos įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pažeidimų. Taigi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bylas nagrinėja remdamasi ne tik kontrolės institucijų pateiktuose protokoluose nurodytomis aplinkybėmis ir informacija, tačiau atsižvelgdama ir į visus kitus kartu su protokolu jai pateiktus įrodymus bei išvadas, kurie yra protokolo sudedamoji dalis. Todėl pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skundžiamame 2012-09-28 nutarime Nr. 12R-22 išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

Pareiškėja teigia, kad teiginys „Jokių pridėtinių E, Be fosfatų, Be nitritų, Be konservantų“ atitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat nurodė, kad gamybos metu priedai nėra įdedami, prieskonių gamintojas į prieskonius jokių priedų taip pat neprideda, bei pažymėjo, kad bendrovė, ženklindama produktą, nori informuoti, kad tai produktas be jokių pridėtinių E priedų, be pridėtinių nitritų ir be pridėtinių fosfatų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija pagrįstai pažymėjo, kad jeigu ant produkto yra parašyta „be E“, „be fosfatų“, tokiu atveju vidutinis vartotojas tikisi, kad produkte šių medžiagų iš viso nėra. Nagrinėjamu atveju žaliava yra mėsa, o vartotoją klaidina sakinys „be pridėtinių“, nes jeigu į žaliavą dedami prieskoniai, tokiu atveju jau tam tikros medžiagos pridedamos prie mėsos.

Pagal Higienos normos F1N 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 11 punktą ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo visų pirma dėl maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo, maisto produktui priskirto poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi. Taip pat maisto priedo naudojimas gaminiuose turi atitikti maisto priedų teisės aktus ir būti ženklinamas laikantis atitinkamų maisto ženklinimo teisės aktų.

Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 2012-05-04 atlikus ŽŪB „Nematekas“ gaminių mėginio tyrimą (2012-05-07 tyrimų protokolas Nr. 4701 Ch), nustatyta, kad prieskonių mišinyje PURE TASTE FRANKFURTER+AC nitratų kiekis yra 4449 mg/kg. Bylos medžiagoje pateiktose nuotraukose ant gaminių pakuočių (pvz., dešra aukščiausia rūšis „Vytinta Jokių pridėtinių E“; kepti kotletai (atvėsinti) „Jokių pridėtinių E“) nurodyta: „supakuota naudojant apsaugines dujas“. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pažymėjo, kad apsauginės dujos, naudojamos gaminiams pakuoti, turi šiuos „E“ numerius: E290, E938, E939, E 941, E942, E948, E949. ŽŪB „Nematekas“ atveju buvo naudojamas azoto ir anglies dioksido mišinys, t. y. E941 (azotas) ir E290 (anglies dioksidas).

Bet kurios reklamos poveikis turi būti vertinamas vidutinio vartotojo atžvilgiu. Kiekvienas vartotojas yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Jei atitinkama informacija netiksli, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-11-17 nutartyje (adm. b. Nr. Al-931/2005) konstatavo, kad vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę, pakuotė, prekės ženklas, bendro pobūdžio informacija apie prekės savybes, prekės kaina), neanalizuojant kiekvienos detalės. Šis principas taikytinas ir prekės reklamai. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, analizuodama reklamos poveikį vartotojui bei kaip vidutinis vartotojas šią reklamą suvokia, vertina bendrą reklamos visumą. Ant ŽŪB „Nematekas“ produkto „Virtos dešrelės“ (aukščiausia rūšis) pakuotės nurodyta: „Jokių pridėtinių E“, „Be fosfatų“, „Be nitritų“. Taip vartotojas pakuotėje nurodytą informaciją supranta, kad produkte esantys E priedai yra susidarę natūraliai, o ne naudojami gamybos metu. Tačiau pareiškėja į gaminius įdeda prieskonių mišinį PURE TASTE FRANKFURTER +AC, kuriame yra maisto priedų. Tai nėra ginčijama nei Tarnybos atliktu valstybiniu tyrimu (kuriame nustatyti itin dideli kiekiai nitratų), nei pačios bendrovės savikontrolės tyrimo metu nustatytais rezultatais, t. y. abiejuose tyrimuose minėtame prieskonių mišinyje nustatytas tam tikras nitratų kiekis, todėl pareiškėjos teiginys „Jokių pridėtinių E“ yra nepagrįstas ir galintis suklaidinti vartotoją.

Pareiškėja ant gaminių pakuočių taip pat naudoja ženklą/emblemą „Sveikesnė šeima“. Tarnyba pagrįstai nurodė, kad minėtas ženklas Lietuvos Respublikos patentų biure registruotas 2007-03-14, o minėtas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2006 L 404, p. 9) nustato pereinamąjį laikotarpį, jeigu ženklas registruotas iki 2005-01-01, bei nurodė, kad 2007-10-02 protokolu Nr. 12-51 buvo nustatyta, kad ŽŪB „Nematekas“ privalo atsisakyti šio ženklo naudojimo per 2 mėnesius po šio protokolo priėmimo datos. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja ženklą „Sveikesnė šeima“ ant gaminių pakuočių nurodo, neturėdama teisės jo naudoti bei taip vidutiniam vartotojui nepagrįstai leidžia identifikuoti šiuos gaminius kaip geresnius, be priedų, skirtus besirūpinantiems sveikesniu maistu. Tokia informacija besirūpinantiems sveikata bei ieškantiems sveikesnių produktų vartotojams išskiria šiuos gaminius iš plataus vartojimo prekių grupės bei lemia vidutinio vartotojo apsisprendimą įsigyti būtent tokį mėsos gaminį. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad bendrovė gaminio sudėtyje nenurodo tų priedų, kurie įeina į prieskonių mišinį „PURE TASTE FRANKFURTER +AC“, todėl vartotojai negali žinoti apie gaminyje esančius ne natūraliai susidariusius „E" priedus (šiuo atveju nitratus). ŽUB „Nematekas“ skleista informacija galėjo iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kadangi šis, perskaitęs informaciją apie mėsos gaminių ,,Jokių pridėtinių E“ savybes, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad šie mėsos gaminiai pasižymi tomis maisto savybėmis, kurių jie neturi, ir dėl šios priežasties būti suklaidintas.

Teismas daro išvadą, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, atsižvelgdama į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktų tyrimų protokolo Nr. 4701 Ch duomenis, kad prieskonių mišinyje PURE TASTE FRANKFURTER +AC nustatytas padidintas kiekis nitratų, bei į tai, kad šis prieskonių mišinys naudojamas ŽŪB „Nematekas“ produktuose, taip pat į pareiškėjos pateiktus tyrimų protokolus, kuriuose nurodyta, kad visuose produktuose nustatyti nitritų, fosfatų tam tikri kiekiai, pagrįstai konstatavo, kad ŽŪB „Nematekas“, ženklindama produktus teiginiu „Jokių pridėtinių E“, klaidina vidutinį vartotoją, kadangi jis teiginį „Jokių pridėtinių E“ suvokia kaip reiškiantį, kad produkte nėra nei nitritų, nei fosfatų, nei kitų „E“ raide žymimų priedų, ir, įsigydamas taip paženklintą gaminį, pagrįstai tikisi, kad jame iš viso nėra šių priedų.

Pareiškėja skunde teigia, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepagrįstai skyrė jai baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 22 straipsnio 5 dalį už šio įstatymo 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, 16 straipsniuose nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto. To paties straipsnio 10 dalyje yra išvardytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kuriomis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą: 1) savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, 2) padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, 3) atlygino nuostolius ar 4) pašalino padarytą žalą. O minėto straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad: 1) reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą 2) tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, 3) jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba 4) pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos administracinės nuobaudos paskyrimo.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, skirdama pareiškėjai baudą, atsižvelgė į tai, kad buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y.: 1) pareiškėja bendradarbiavo su tyrimą vykdžiusia institucija tyrimo metu, 2) protokole nėra nustatyta nukentėjusių asmenų. Be to, skiriant baudą buvo atsižvelgta ir į tai, kad nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių. Vertinant pažeidimo pobūdį, buvo atsižvelgta į tai, kad skleista reklama galėjo turėti įtakos vidutinio vartotojo apsisprendimui pirkti pareiškėjos mėsos gaminius „Jokių pridėtinių E“, nes vartotojas galėjo tikėtis, kad pareiškėjos gaminiai išsiskiria iš kitų panašių gaminių kaip natūralesni, sveikesni ir naudingesni vartotojui už kitus panašius gaminius, todėl galėjo suklaidinti dalį perkamąją galią turinčių vartotojų, ieškančių geriausios kokybės natūralių produktų. Vertinant pažeidimo mastą, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjos gaminiai yra platinami visuose didžiausiuose prekybos tinkluose, todėl informacija ant produkto pakuotės galėjo pasiekti vartotojus nacionaliniu mastu. Buvo atsižvelgta ir į tai, jog pareiškėja pažeidimą padarė pirmą kartą. Taigi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai skyrė pareiškėjai 10 000 Lt baudą.

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas atsakovės sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos ŽŪB ,,Nematekas“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėBronius JanuškaLiudmila Zaborovska