- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-475-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00206-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- „Swedbank“
- Atsakovas
- R. C.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovei R. C. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. C. ieškovo naudai 3004,79 Lt skolos, 17,50 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 2677,02 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013-01-19 iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas ,,Hansabankas“) ir atsakovė R. C. 2012-03-29 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 12-015188-GV, remiantis kuria bankas atsakovui suteikė 3147,53 Lt sumos kreditą. Atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais. Atsakovė buvo įspėta apie kredito sutarties nevykdymo pasekmes banko raštais, tačiau kredito sutarties pažeidimų nepašalino. Atsakovės skola bankui pagal kredito sutartį skolos paskaičiavimo dieną yra 3004,79 Lt (2,677,02 Lt negrąžinto kredito; 268,02 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 48,01 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 11,74 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas). Taip pat nurodė, kad remiantis CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str., Lietuvos teismų praktika ir sutarčių teisės teorija, taip pat kredito sutarties sąlygomis atsakovė privalo mokėti bankui 17,50 proc. (kredito sutartyje pagrindinėse kredito sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos prašomos priteisti kredito sumos ir toliau skaičiuojamas nuo kitos dienos, einančios po skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (Kredito sutarties 5.1 punktas), bei kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė R. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-04-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės R. C. ieškovui „Swedbank“, AB 2 677,02 Lt negrąžinto kredito, 268,02 Lt palūkanų ir 59,75 Lt delspinigių, iš viso 3 004,79 Lt, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 3004,79 Lt sumą nuo 2013-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 90 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinio netenkino. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, pripažino, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl reikalavimus dėl skolos, taip pat dėl sutartyje numatytų palūkanų ir delspinigių priteisimo tenkino ir priteisė iš atsakovės R. C. 2 677,02 Lt negrąžinto kredito, 268,02 Lt palūkanų ir 59,75 Lt delspinigių (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.71 str., 6.256 str.). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pagal ieškinį nori atgauti ne tik skolą su sutartinėmis palūkanomis, bet ir papildomai gauti dvigubą naudą – naują sutarties formalų pratęsimą, nes prašo tų pačių sutartinių palūkanų iki bus grąžinta paskola už nenustatytą laikotarpį nuo 2013-01-19, kad nekompensuoti ieškovui už skolininko naudojimąsi pinigais, o dar papildomai uždirbti, ir be to dar papildomai 5 procentus įstatyminių palūkanų. Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 17,50 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra nesąžiningas ir neteisingas, iškreipia teisinius principus (CK 1.5 str.), sudaro negerą teisinę praktiką geros moralės, sąžiningumo ir teisingumo aspektu, kadangi tai yra elementarus kreditoriaus lupikavimo atvejis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas reikalavimo priteisti 17,50 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas „Swedbank“, AB prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimo dalį, kuria sumažinti „Swedbank“, AB ieškinio reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės R. C. 17,50 proc. sutartinių palūkanų už negrąžintą 2677,05 Lt kreditą, skaičiuojant nuo 2013-01-19 iki visiško kredito grąžinimo. Nurodo, kad vartojimo kredito sutartimi Nr. 12-015188-GV atsakovė įsipareigojo mokėti 17,50 proc. dydžio metines palūkanas. Sutartyje nėra išlygų dėl palūkanų nemokėjimo. Priešingai, sutartyje tiesiogiai nustatyta, kad sutartinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo „Swedbank“, AB dienos (sutarties 5.1. punktas). Atsakovės prievolė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-015188-GV galioja iki atsakovė įvykdys ieškovui visus savo įsipareigojimus pagal sutartį (sutarties 16.1. punktas), t. y. grąžins kreditą, sumokės palūkanas ir kitus sutartyse numatytus mokėjimus. Nurodo, kad pagal kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-015188-GV mokėtinų palūkanų dydis su atsakove buvo aptartas individualiai. Atsakovė laisva valia sutiko gauti prašomą kreditą mokėdama ieškovo pasiūlytas palūkanas. Ieškovo siūlytos palūkanos visiškai atitiko kredito sutarčių sudarymo metu buvusias rinkos sąlygas. Pažymi, jog skundžiama sprendimo dalimi sukuriama nepagrįsta teisinė padėtis, kai savo įsipareigojimus pažeidžiančiam asmeniui suteikiamas ekonominis pranašumas tiek prieš kreditorių, tiek prieš kitus tinkamai ir sąžiningai savo sutartines pareigas vykdančius kredito gavėjus. Jeigu atsakovė tinkamai vykdytų savo pareigas pagal sutartį, ji turėtų mokėti 17,50 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau atsakovei pažeidus sutartį skundžiamu sprendimu atsakovei leista mokėti žymiai mažesnes 5 proc. dydžio metines palūkanas ir būtent tokiu būdu pažeista kredito sutarčių šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei teisėti kreditoriaus interesai. Kadangi ieškiniu prašomos priteisti 17,50 proc. palūkanos buvo aptartos su atsakove individualiai, be to, šios kredito sutarties sąlygos apibrėžia kredito sutarties dalyką bei kainą, kredito sutarties sąlygos, nustačiusios šių palūkanų dydį nepažeidžia CK 6.188 str. 1 d. ir 2 d. sąžiningumo reikalavimų. Kadangi šių palūkanų mokėjimas yra sutartinė atsakovės pareiga, bet ne už sutarties pažeidimą atsakovei kilusi civilinė atsakomybė, jų atžvilgiu taip pat netaikomas CK 6.188 str. 2 d. 5 p.
Atsakovė R. C. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo reikalavimas priteisti 17,50 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 2677,02 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013-01-19 iki visiško kredito grąžinimo prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų mokėjimą, nepagrįstai ir neteisėtai sutapatino įstatyme ir sutartyje numatytas skirtingos paskirties palūkanas, todėl iš dalies priėmė neteisėtą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas šalių sutartyje numatytas 17,50 proc. palūkanas už kredito naudojimą nepagrįstai laikė kompensacinio pobūdžio palūkanomis, jas tapatino su 5 procentų procesinėmis palūkanomis ir tokiu būdu nepagrįstai sprendė, kad ieškovas yra nesąžiningas. Civilinės teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pagal palūkanų funkcijas ir paskirtį išskiriamos dviejų rūšių palūkanos: 1) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis); 2) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str.) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi, ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kaip tik prašė priteisti dviejų skirtingų rūšių palūkanas: 1) mokėjimo (pelno) palūkanas - 17,50 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 2677,02 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013-01-19 iki visiško kredito grąžinimo ir 2) 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Mokėjimo (pelno) palūkanas reglamentuoja CK 6.872 straipsnis, kuriame nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė taip ir susitarė, kad sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi kreditu bus skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos. Taigi ieškovo teisę reikalauti 17,50 proc. sutartinių palūkanų už negrąžintą 2677,02 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013-01-19 iki visiško kredito grąžinimo numato teisės normos ir šalių sudaryta sutartis, todėl toks reikalavimas laikytinas teisiškai pagrįstu.
Teismų praktikoje taip vadinamas procesines palūkanas, kurių pobūdis – kompensacinis, reglamentuoja CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnis. Jų funkcija ir paskirtis – kompensuoti nuostolius patiriamus dėl prievolės nevykdymo, t.y. yra visiškai kitokia nei pelno arba mokėjimo palūkanų. Todėl abi palūkanų rūšys negali būti tapatinamos ar paneigti viena kitą. CK 6.37 str. 2 dalyje numatyta kreditoriaus teisė reikalauti priteisti CK 6.210 straipsnyje numatytas kompensacinio pobūdžio palūkanas nepaneigia CK 6.872 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos jo teisės reikalauti ir sutartimi numatytų mokėjimo (pelno) palūkanų. Iš CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškiai matyti, kad, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip, kreditorius turi teisę reikalauti abiejų palūkanų tiek mokėjimo (peno) tiek kompensacinių. Nagrinėjamu atveju, šalys kitaip nebuvo susitarusios, ieškovo teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų numato sutartis, o teisę reikalauti procesinių palūkanų kaip kompensacinių palūkanų numato įstatymas. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai ir sprendimas nepriteisti mokėjimo (pelno) palūkanų tuo pagrindu, kad yra priteistos procesinės (kompensacinės) palūkanos, yra nepagrįsti, prieštarauja aukščiau nurodytoms teisės normoms ir teismų praktika (kasacinio teismo 2010-12-09 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 17,50 proc. sutartines palūkanos yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, nes ieškovas nepatirs nuostolių. Kaip minėta, 17,50 proc. palūkanų paskirtis yra pelnas, o ne nuostolių kompensavimas. Dėl šių palūkanų dydžio šalys susitarė ir jos turi būti mokamos iki kredito grąžinimo, nepriklausomai nuo to patiria ar nepatiria kreditorius kokius nors nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimo (pelno ) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 str. 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, o taikant sutarčių teisės normas (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo LAT praktikoje apžvalga, Nr. 37, psl. 444).
Teismas turi teisę mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vadovaudamasis CK 6.223 str., 6.228 str. nuostatomis, tačiau tam reikalingas kitos sutarties pusės ieškinys. Kadangi šioje byloje atsakovė, būdama tinkamai informuota apie procesą, užėmė pasyvią poziciją, bei procese galiojant rungimosi principui nereiškė priešieškinio dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ar bent atsiliepimo į ieškinį,- teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį ir panaikinant vieną iš jos sąlygų- galimybę apeliantui gauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Vis tik jei jau pirmosios instancijos teismas, gindamas ex officio vartotoją, siekė modifikuoti šalių sutartį, jis privalėjo analizuoti sutarties sąlygas, nustatyti reikšmingas aplinkybes sutarties keitimui ir tik savo sprendimą grįsdamas CK 6.233 str., 6.228 str. nuostatomis bei jas aiškindamas, galėjo keisti šalių sutartį. Tačiau to pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių neatliko, ir šiais pagrindais savo sprendimo negrindė bei nemotyvavo.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, ieškovui priteisiant 17,50 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 2677,02 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013-01-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Taigi, apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo apeliantui priteistinos jo patirtos 144 Lt išlaidos (žyminis mokestis) apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3, 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 17,50 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 2677,02 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013-01-19 iki visiško kredito grąžinimo.
Priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės R. C. ieškovo „Swedbank“, AB naudai 17,50 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 2677,02 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013-01-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš atsakovės R. C. ieškovo - „Swedbank“, AB naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.