Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovės atstovei Ingai Navickei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl palikimo priėmimo ir daiktinių teisių įregistravimo pagal ieškovės UAB „Varėnos šiluma“ netiesioginį ieškinį atsakovui A. J., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir E. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal LR CK 5.50, 5.60 str. nuostatas įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 str. 2 d. nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus.

Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (LAT 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2007, 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2008). Nerealizuodamas savo teisių į minėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovės interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-311/2012), Šiuo atveju atsakovas ieškovei iki 2015-09-01 yra skolingas 13067,26 Eur už suteiktas paslaugas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad A. J. savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). L. J. gim. (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Pagal 2013-07-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šis butas asmeninės nuosavybės teise priklausė L. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), kuri 2004-03-07 mirė. Sutuoktinis A. J. yra įpėdinis pagal įstatymą, kuris po palikėjos mirties iki šiol gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir naudojasi UAB „Varėnos šiluma" teikiamomis paslaugomis. Pagal Testamentų registro išrašą po L. J. mirties palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų nėra įregistruota (b. l. 14).

Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-03 nutartimi vykdomajame procese, mirusi skolininkė L. J. pakeista į skolininką A. J. (b. l. 15). Byloje pateikti Varėnos rajono apylinkės teismo procesiniai dokumentai: 2005-05-30, 2010-11-05, 2011-09-16, 2012-04-10, 2014-05-27 teismo įsakymai bei 2010-03-29, 2013-10-25 sprendimai už akių, kuriais patvirtinama, kad iš atsakovo A. J. ieškovės UAB „Varėnos šiluma“ naudai priteistos piniginės sumos.

2008 m. birželio 4 d. antstolės Audronės Muzikevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu patvirtinama, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena vienas A. J. (b. l. 23). A. J. 2008-06-04 paaiškinime nurodęs, kad jis gyvena šiame bute, bet paveldėjimo dokumentų nesitvarko, nes neturi pinigų (b. l. 24). 2016-02-05 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Matuizų seniūnijos pranešimu Nr. SR4 (1.4)-41(b. l. 62) patvirtinama, kad bute esančiame (duomenys neskelbtini), iki L. J. mirties gyveno ji ir A. J., o po jos mirties ir iki šiol bute gyvena A. J..

LR CK 5.50 str. 2 d. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.

LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A. J. po palikėjos L. J. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. iki L. J. mirties ir po to liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po L. J. mirties per tris mėnesius atliko mokėjimus ieškovei UAB “Varėnos šiluma” už suteiktas paslaugas - 2004-04-23 50 Lt ir 2004-05-20 50 Lt.

CK 5.11 str. nurodoma, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai. CK 5.13 str. yra apibrėžta sutuoktinių paveldėjimo teisė, kur nurodoma, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Byloje nustatyta, kad palikėjos dukra, gyvena kitame mieste, per įstatymo nustatytą terminą ji į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių tokios teisės įgyvendinimą.

Tad byloje neginčijamai yra nustatyta, kad A. J. gyveno su sutuoktine L. J. daugiau nei vienerius metus iki jos mirties ir po mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, tad neabejotinai jis priėmė palikimą, naudodamasis visu likusiu turtu. CK 5.50 str. 1 d. nurodoma, kad negalima priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tad konstatavus, kad įpėdinis priėmė palikimą, jis laikomas priėmęs visą palikimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad A. J. aktyvūs veiksmai (mokesčių mokėjimas) po L. J. mirties, nuolatinis, ilgalaikis naudojimasis likusius turtu vienareikšmiškai patvirtina įpėdinio valią naudotis turtu kaip savo. Susiklosčiusios aplinkybės, kad A. J. neturi pinigų ir negalėjo tinkamai realizuoti šios savo teisės, nepaneigia jo faktinio palikimo priėmimo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Šiuo teismo sprendimu yra priverstinai įgyvendinama atsakovo paveldėjimo teisė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio 1 dalį. Šis sprendimas, po jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, sukels tas pačias pasekmes kaip palikimo priėmimas ir paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41 euro žyminio mokesčio bei 10,35 euro pašto išlaidų valstybei priteistinos iš atsakovo CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d. numatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti.

Leisti ieškovei UAB „Varėnos šiluma“, į. k. 184827583, es. Basanavičiaus g. 56, Varėna, butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Varėnos šiluma“, į. k. 184827583, es. Varėna, J. Basanavičiaus g. 56 naudai 41 Eur (keturiasdešimt vieną euro) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 10,35 Eur (dešimt euro 35 euro centus) pašto išlaidų valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.