- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-392-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-191-91/2007 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei J. K. , trečiajam asmeniui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. K. ieškiniu prašė pripažinti, kad D. K. , gim. (duomenys neskelbtini) , gimimo liudijime nurodyti tėvo duomenys - K. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra neteisingi ir ieškovas nėra D. K. biologinis tėvas. Nurodė, kad apie tai, jog jis nėra dukros D. biologinis tėvas, jis sužinojo tik 2006 m. rugsėjo 17 d., kalbant su J. K. telefonu. Visa tai atsakovė telefonu pasikartojo ir ieškovo motinai R. K. . Jis prisiminė, kad jo atsakovė nelankė ištisus 1994 m., todėl jis negali būti biologinis dukters tėvas. Su atsakove jie susituokė 1992-01-17, bausmės atlikimo vietoje, kadangi tuo metu ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Bausmę atliko nuo 1990-06-22 iki 1996-08-13. Po santuokos įregistravimo atsakovė ieškovą lankydavo. Ieškovui atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1994-12-27 žmonai gimė dukra D. K. , o grįžus iš įkalinimo įstaigos 1997-05-21 gimė dukra A. K. . Grįžęs iš įkalinimo įstaigos ieškovas su žmona gyveno šeimoje, tačiau praėjus kuriam laikui santykiai su atsakove pašlijo, atsakovė reikalaudavo uždirbti daugiau pinigų. Tuo laiku jie gyveno Lakštučių kaime pas atsakovės tėvus. Atsakovė 1998 m. iš ieškovo prisiteisė išlaikymą abiejų dukrų išlaikymui. Kadangi su atsakove ieškovas nesutarė ir tapo nebeįmanoma gyventi šeimoje, po kurio laiko, jis išvyko gyventi pas savo motiną į Kauną. Priteisto išlaikymo dukroms ieškovas savalaikiai nemokėjo ir šiuo metru yra susidaręs įsiskolinimas. Tėvystei nustatyti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-03-20 nutartimi buvo paskirta genetinė – daktiloskopinė ekspertizė, jis su atsakove buvo nuvykęs, bet nebuvo atvykusi dukra D. K.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad santuoka buvo įregistruota 1992-01-17, ieškovui atliekant paskirtą bausmę (nuo 1990-01-22 iki 1996-08-13) Marijampolės pataisos namuose (b. l. 9). Po santuokos įregistravimo šalims 1994-12-27 gimė dukra D. K. (b. l. 20). Dukros D. K. gimimo liudijime tėvu įrašytas ieškovas (b. l. 20). Ieškovui 1996-08-13 sugrįžus iš įkalinimo įstaigos šalys gyveno bendrai (duomenys neskelbtini) , pas atsakovės tėvus ir vedė bendrą ūkį. Gyvenant santuokoje bendrai (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. K. . Ieškovas K. K. su ieškiniu kreipėsi į teismą nuginčyti tėvystę praėjus po dukros gimimo praėjus trylikai metų. (b. l. 20). Ieškovas nurodė, kad jam atliekant bausmę, 1994 m. atsakovė jo nelankė ir jis negali būti dukros D. tėvu, tačiau šių aplinkybių nepagrindė įrodymais bei nepateikė kitų duomenų, kad jis negali būti D. K. biologinis tėvas. Ieškovas teismo posėdyje parodė, kad grįžęs iš pataisos namų gyveno kartu šeimoje su dukromis ir žmona, jas mylėjo, jomis rūpinosi, taip pat paaiškino, kad 2001 m. atvažiavus aplankyti dukrų neiškilo abejonių, kad D. yra ne jo dukra. Atsakovė pateikė teismui nuotraukas iš kurių matyti, kad ieškovas rūpinosi savo dukromis, dalyvavo suteikiant krikšto sakramentą, vežiojosi jas po Kauno miestą (b. l. 68). Abi dukros priprato prie tėvo, jį mylėjo, juo džiaugdavosi. Ieškovo prašymu teismo 2007-03-20 buvo paskirta genetinė-daktiloskopinė ekspertizė, tėvystei patvirtinti, ar nuginčyti (b. l. 40). Į paskirtą ekspertizę 2007-03-28, serologijos ir DNR laboratoriją, nuvyko ieškovas ir atsakovė, bet neatvyko D. K. , todėl ekspertizė nebuvo atlikta. (b. l. 53). 2007-06-21 teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad dukra yra trylikos metų, į viską turi savo požiūrį ir ji negali priversti ją vykti į ekspertizę bei pasakyti, kad tėtis nori ja atsikratyti, nes nenori dukros traumuoti. Mergaitė ir dabar mokykloje slepia, kad auga be tėčio (b. l. 69-70). Antrą kartą atlikti ekspertizės atsakovė su dukra taip pat neatvyko (b. l. 86). Teismas sprendė, kad ekspertizės atlikimas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių patvirtinti ar paneigti tėvystę. Liudytoja V. A. parodė, kad D. tvirtai žino kas yra jos tėtis ir jai kito tėčio nereikia, taip pat nurodė, kad atsakovė neatkalbinėjo dukros, o priešingai nuolat ragino važiuoti kartu su ja į Vilniaus miestą, atlikti tėvystės nuginčijimo ekspertizę. Teismas nurodė, kad šios liudytojos parodymai nepaneigti kitais kokiais nors įrodymais ir jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Teismas sprendė, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad ieškovas negali būti vaiko tėvu, o nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad ne jis yra dukros D. tėvas bei nenurodė kas kitas galėtų būti dukros D. biologinis tėvas (CK 3.161). Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatytas vienerių metų terminas (CK 3.152 str.). Ieškovas nurodė, kad jis tik 2006-09-17 kalbantis telefonu, iš atsakovės sužinojo, jog D. yra ne ieškovo dukra, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad būtent tą dieną jis kalbėjo su atsakove, taip pat duomenų pagrindžiančių pokalbio telefonu turinį. Teismo posėdyje atsakovė neigė, kad būtų kam nors sakiusi, jog D. nėra ieškovo dukra, todėl teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo abejones dėl tėvystės sukėlė atsakovės pasakymas. Ieškovas taip pat nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad atsakovė jo nelankė įkalinimo įstaigoje ištisus 1994 m. Teismas sprendė, kad nenustatyta, jog ieškovas tik 2006-09-17 telefoninių pokalbių metu, sužinojo, kad dukra D. yra ne ieškovo vaikas, nes dukros D. gimimo liudijime ieškovas tėvu buvo įrašytas 1995-02-07 ir tą dieną jau žinojo, kad yra dukros D. K. tėvas (CK 3.152 str.). Ieškinį atmetus, iš ieškovo teismas priteisė atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, ruošiant procesinius dokumentus bei už atstovavimą teisme, taip pat išlaidas susijusias procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybei (CPK 96 str. 1 d., 83 str.1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pilnai patenkinant ieškinio reikalavimus. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Motyvuose nurodo, kad teismas vadovavosi tik atsakovės paskutinių teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, kurie buvo pasakyti teismo posėdyje jau po pirminės genetinės – daktiloskopinės ekspertizės skyrimo ir visiškai netyrė ankstesnių įrodymų. Pirmuose teismo posėdžiuose atsakovė aiškiai nurodė, kad prieštarauja ekspertizei ir nevyks su dukra jos atlikti, kad dukrai nieko nesakys. 2007-03-28 atsakovė į ekspertizę atvyko be dukros, į pakartotinai paskirta ekspertizę atsakovė su dukra taip pat neatvyko. Todėl atsakovės paaiškinimai, kad ji negali priversti dukros atlikti ekspertizės, turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovės dukrai tik 13 metų ir ji vykdo mamos valią, todėl laikytina, kad atsakovė atsisakydama įvykdyti teismo nutartį pripažino ieškinį. Liudytojos V. A. parodymai taip pat turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jai, kaip mokyklos socialinei darbuotojai, negalėjo būti žinoma, kad D. motina neatkalbinėja dukros dėl paskirtos ekspertizės atlikimo. Atsižvelgiant į LAT praktiką, tėvystės nuginčijimui ekspertizės išvada laikytina pagrindiniu ir patikimiausiu įrodymu, todėl teismas turėjo imtis visų priemonių bylos aplinkybėms nustatyti ir privalėjo įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus dėl vaiko kraujo grupės, bei vertinti atsakovės atsisakymą atlikti DNR ekspertizę. Teismas netaikė CK 3.148 str. 2 d. ir CPK 389 str. reglamentuojančių, atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę tėvystės nustatymo byloje vertinimą, ieškovo naudai, ir taip nukrypo nuo LAT praktikos (LAT nutartys c. b. Nr. 3K-3-546/199, Nr. 3K-3-748/2001, Nr. 3K-3-246/2003). Skundžiamas sprendimas pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir D. K. teises, jos interesus ir prieštarauja CK 3.161 str. Teismas taip pat nevertino ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2007-02-15 rašto bei atstovės paaiškinimų, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, ką atsakovė nori nuslėpti. Teismo motyvai, kad D. ieškovą laiko savo tėvu, negali būti pagrindas ieškinį atmesti (CPK 6 str.). Teismas taip pat neteisingai taikė CK 3.152 str. ir nukrypo nuo LAT praktikos (nutartis c. b. Nr. 3K-3-246/2003) bei nepagrįstai nustatė, kad taikytinas ieškinio senaties terminas. Ieškovui aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad jis nėra D. tėvas, paaiškėjo ieškinyje nurodytu metu ir šių aplinkybių atsakovė neginčijo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. K. prašo K. K. skundą atmesti, o 2007 m. gruodžio 18 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas nėra dukros D. biologinis tėvas. Atsakovė neatsisakė atlikti DNR ekspertizės, tačiau dukra D. pati nesutiko vykti ją atlikti, šį faktą patvirtina ir liudytojos V. A. parodymai. Dukra yra paauglė ir atsakovė, išskyrus dukters įtikinėjimą, kitomis priemonėmis negalėjo įvykdyti teismo nutarties. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių apie pokalbį telefonu, iš kurio, kaip nurodė ieškovas, jis sužinojo, kad D. nėra jo dukra. Taip pat ieškovas nenurodė jokių duomenų, kodėl atsakovė visą laiką jį lankė, o tik 1994 m. nelankė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. 1 d. yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės santuokoje, ieškovas yra įrašytas vaiko tėvu vaiko gimimo liudijime. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su kitu asmeniu. Ieškovas taip pat neįrodė aplinkybių, jog jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, iškovė ištisus 1994 m. jo įkalinimo vietoje nelankė, t. y. nepateikė įrodymų, jog jis negalėjo būti dukros D. tėvu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2005; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp dukters D. ir ieškovo susiklostę tėviški santykiai, duktė savo gyvenime ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą ir tokiu jį laiko iki šiol. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugybę objektyvių faktorių, taip pat ir tėvo ketinimus (pavyzdžiui, ar tėvas dalyvauja auklėjant vaiką, ar teikia išlaikymą, kaip pasikeitė jo santykiai su vaiku po skyrybų su vaiko motina, ar galima teigti, kad jis save laiko ir pripažįsta vaiko tėvu, ar tretiesiems asmenimis prisistato kaip vaiko tėvas ir pan.) Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad ieškovas atlikęs bausmę gyveno su atsakove ir dukromis, jas mylėjo, jomis rūpinosi, po santuokos nutraukimo (1999-12-21) ieškovas 2001 m. buvo atvažiavęs aplankyti dukrų, taip pat iš atsakovės teismui pateiktų nuotraukų ir paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas rūpinosi savo dukromis, dalyvavo suteikiant krikšto sakramentą, vežiojosi jas po Kauno miestą bei teikia joms išlaikymą (b. l. 68). Nustačius šiuos faktus dėl vaiko tėvystės, teisėjų kolegija sprendžia, kad iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas, todėl šalių nepilnametės dukros D. neatvykimas atlikti DNR ekspertizės, negali būti vertinamas kaip tėvystės paneigimo įrodymas.
Kaip jau aukščiau nurodyta, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tokiose bylose yra ypač aktualus ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimas. CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties termino momento nelaikė 2006 m. rugsėjo 17 d. ieškovo su atsakove pokalbio telefonu, kurio metu, kaip nurodė ieškovas, jis sužinojo, kad jis nėra dukros D. biologinis tėvas, o ieškinio senaties termino taikymą vertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovo kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo būtų buvęs nulemtas kitų aplinkybių nei ieškovo abejonių, ar jis yra tikrasis vaiko tėvas, kad 2006 m. rugsėjo 17 d. pokalbį telefonu būtų galima laikyti ieškinio senaties termino pradžia. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes apie šalių pokalbį telefonu, pažymėtina, kad ieškovo nurodytų aplinkybių atsakovė taip pat nepatvirtino, priešingai atsakovė paneigė, jog kada nors būtų ieškovui pareiškusi, kad D. nėra jo dukra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dvylika metų ieškovas, visą laiką turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Be to, nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, todėl įvertinus per dvylika metų susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą D. K. tėvystei nuginčyti (CK 3.151 str. 3 d., 3.152 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinės bei procesines teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.