Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai V. L., kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. įvykdė smulkaus svetimo turto pagrobimą, o būtent: 2015-06-14, apie 11.15 val., UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“, esančioje Livonijos g. 3, Joniškyje, praėjo pro kasas nesusimokėjusi už kačių maistą „Friskies“, 2 vnt. po 0,30 EUR, kavos likerį „Moka“, 4,39 EUR ir sūrio lazdeles „Pik-Nik“, 2,31 EUR, viso padarydama 7,3 EUR žalą. Prekės nesugadintos ir grąžintos į prekybą.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje.

Kad V. L. padarė šį pažeidimą, nustatyta iš byloje surinktų įrodymų: administracinio teisės pažeidimo protokolo, UAB „Palink“ atstovo pareiškimo, parduotuvės darbuotojo paaiškinimo, pažymos/pakvitavimo, vaizdo įrašo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str., 32 str.).

Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 str.) pasiekti skirtina vidutinė straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos matyti, kad daiktai, kurių pagrobimu kaltinama V. L., buvo pagrobti ne tą pačią dieną, o 2015-06-10 ir 2015-06-14. Tačiau kaltinimas jai suformuluotas padarius vieną teisės pažeidimą 2015-06-10. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. pripažįsta tik 2015-06-14 įvykdytą vagystę, neigia kaltę dėl 2015-06-10 įvykdytos vagystės, laikytina, kad kaltinimas V. L. suformuluotas neaiškiai, taip suvaržant jos teisę į gynybą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis Nr. N62-552/2011).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla, dalyje dėl V. L. inkriminuojamo 2015-06-10, 15.05 val., padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tyrimui papildyti surašant atskirą administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai suformuluojant pažeidimo esmę, nustatyta tvarka apklausiant liudytojus ir surašant jų apklausos protokolus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287 straipsniais

nutarė:

pripažinti V. L. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje (2015-06-14 įvykdyta vagystė), ir paskirti jai 173,00 EUR (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Medžiagą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui tyrimui dėl 2015-06-10 padaryto pažeidimo papildyti surašant atskirą administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame aiškiai suformuluojant pažeidimo esmę, nustatyta tvarka apklausiant liudytojus ir surašant jų apklausos protokolus.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; kiekvienu atveju nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir mokėjimo paskirties kodą 1001.

Su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo asmuo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev