Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2011-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-562/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
2A-562/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
UAB „Kamesta“, Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne SP
Atsakovas
AB „Klaipėdos vanduo“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“, Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Malmberg Water AB
Advokatai
Osvaldas Martinkus, Valerija Gusakovskaja, Andrius Norkūnas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-562/2011Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne SP. z. o. o. atstovui advokatui Andriui Norkūnui,

atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ atstovams Leonui Makūnui, advokatui Osvaldui Martinkui, advokatei Valerijai Gusakovskajai, Jūratei Spudulienei ir Stasei Sudintienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1766-360/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, tretiesiems asmenims Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, Malmberg Water AB dėl atviro konkurso dalyvių pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. 2010 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“, prašydami įpareigoti atsakovą AB „Klaipėdos vanduo“ pripažinti, kad atviram konkursui „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522) pateiktame UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlyme nurodyta pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, ir įpareigoti atsakovą pareikalauti UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pagrįsti jų pasiūlyme nurodytą kainą; įpareigoti atsakovą pasamdyti nepriklausomą ekspertą vykdant atskiro konkurso „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522) procedūras UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pateikto apsiūlymo atitikimo konkurso pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams įvertinimui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. 2010 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“, prašydami pripažinti, kad atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ nepagrįstai nustatė, kad tiekėjai UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nurodytus atviro konkurso „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522) sąlygų 5 straipsnio 5.1.4 punkte; panaikinti atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimą dėl tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu atvirą konkursą „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522) ir įpareigoti atsakovą AB „Klaipėdos vanduo“ atmesti tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymą atviram konkursui kaip neatitinkantį minimalią kvalifikacijos reikalavimą, nustatytą konkurso sąlygų 5 straipsnio 5.1.4 punkte; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė sujungti minėtas civilines bylas.

Šalies argumentai

Ieškovai UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. 2010 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“, tretiesiems asmenims Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, UAB „Hidrostatyba“, Malmberg Water AB, prašydami pripažinti, kad atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522) komisijos protokolo Nr. 9 3.1 punkte priimtas sprendimas, jog tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas pateiktas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymo pateikimo reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir jį panaikinti; pripažinti, kad atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522) komisijos protokolo Nr. 9 3.2 punkte priimtas sprendimas pripažinti, kad tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB kvalifikacija atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir jį panaikinti; pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimus: dėl preliminarios eilės sudarymo kainų didėjimo tvarka dalyje, kurioje tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas įrašytas pirmuoju, dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo dalyje, kurioje tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas įrašytas pirmuoju, ir dalyje dėl tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu atvirą konkursą „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“; įpareigoti atsakovą UAB „Klaipėdos vanduo“ atmesti tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymą atviram konkursui „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ (pirkimo Nr. 71522); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasirašyta jungtinės veiklos sutartis nėra ir negali būti laikoma patvirtinta notaro t. y. sutartyje nėra notaro tvirtinamojo įrašo apie šios sutarties notarinį patvirtinimą. Ieškovų teigimu, tokia sutartis neatitinka pirkimo dokumentų 4.7.1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl to nenustatęs atsakovas pažeidė pirkimo dokumentų 26.1 (c) punktą ir nepagrįstai neatmetė tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo. Ieškovai taip pat nurodė, kad vienas tiekėjų jungtinės veiklos dalyvis – Malmberg Water AB – pateikė tik šios įmonės vadovo pasirašytą deklaraciją, patvirtinančią atitikimą pirkimo dokumentams 4.2.3-4.2.6 punktuose nustatytiems reikalavimams, tačiau Švedijos, kurioje konkurso dalyvis Malmberg Water AB registruotas, kompetentingos valstybės institucijos pažymos, patvirtinančios atitikimą pirkimo dokumentams 4.2.3 ir 4.2.6 punktuose nustatytiems reikalavimams, nepateikė, nors pagal pirkimo dokumentų 4.3 punktą Malmberg Water AB privalėjo pateikti jam išduotą minėtą kompetentingos valstybės institucijos pažymą. Ieškovai pažymėjo, kad konkurso sąlygų 5 straipsnio 5.1.4 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 5 metus, jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, (ar nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs geriamojo vandens ruošimo įrenginių statybos/rekonstrukcijos rangos sutartis, kurios atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų, kuriomis buvo reikalaujama, kad konkurso dalyvis būtų sėkmingai atlikęs (t. y. sumontavęs) geriamojo vandens ruošimo įrenginį, skirtą ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras, tačiau atsakovas, vertindamas tiekėjų pasiūlymą, tinkamai netaikė minimalaus kvalifikacijos reikalavimo, neįvertino Petrašiūnų vandens gerinimo įrenginių paskirties. Ieškovų teigimu, trečiųjų asmenų su pasiūlymu pateikta Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių schema vienareikšmiškai įrodo, kad Kauno m. Petrašiūnų vandenvietėje sumontuoti geriamojo vandens ruošimo įrenginiai negalėjo būti skirti amonio rodiklio vandenyje gerinimui, nes tiekėjų sumontuotuose vandens gerinimo įrenginiuose nebuvo numatyta ir įdiegta amonio šalinimo technologija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; pripažinti, kad atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ komisijos protokolo Nr. 9 3.1 punkte priimtas sprendimas, kad tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas pateiktas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymo pateikimo reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir jį panaikinti; pripažinti, kad atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A Klaipėdoje“ komisijos protokolo Nr. 9 3.2 punkte priimtas sprendimas pripažinti, kad tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB kvalifikacija atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir jį panaikinti; pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimus dėl preliminarios eilės sudarymo kainų didėjimo tvarka dalies, kurioje tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas įrašytas pirmuoju, ir dėl dalies dėl tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu atvirą konkursą „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“; įpareigoti atsakovą AB „Klaipėdos vanduo“ vertinti iš naujo konkurse likusių dalyvių pasiūlymus atviram konkursui „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“; priteisti iš atsakovo UAB „Klaipėdos vanduo“ ieškovui UAB „Kamesta“ 524 Lt žyminio mokesčio ir 10 719,88 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad ieškovai ieškinį grindžia tuo, jog nebuvo laikomasi konkurso sąlygų 5.1.4 punkto, t. y. tretieji asmenys nebuvo sėkmingai atlikę ne mažiau kaip vieno geriamojo vandens ruošimo įrenginių, skirtų ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras, o atsakovas teigia, kad trečiųjų asmenų konkursui pateiktos valymo technologijos atitinka konkurso reikalavimus, Malmberg Water AB yra atlikusi Petrašiūnų vandenvietėje vandens gerinimo darbus, rezultatai rodo, kad yra gerinamas ir amonio valymas vandenyje.

Teismas nurodė, kad konkurso sąlygose buvo nustatytas reikalavimas, jog pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 5 metus, jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, (ar nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs geriamojo vandens ruošimo įrenginių statybos/rekonstrukcijos rangos sutartis, kurios atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų: a) sėkmingai atlikti ne mažiau kaip vieni (1) geriamojo vandens ruošimo įrenginiai, skirti ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras, kurių našumas ne mažesnis nei 400 m /h; b) sėkmingai atlikti vieni ar keli geriamojo vandens ruošimo įrenginiai, skirti ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras; sukaupta bendra darbų vertė privalo būti ne mažiau kaip 27 mln. Lt.

Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2010 m. balandžio 16 d. raštas Nr. (10-08.17) 8-1223 patvirtina, kad UAB „Kauno vandenys“ gamybos direktorius V. M. D. nurodo, kad vykdant Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybą buvo reikalaujama sumažinti tik geležies ir mangano koncentraciją. Teismas pažymėjo kad 2010 m. birželio 23 d. rašte Nr. (10-08.05) 8-2045 ir 2010 m. liepos 8 d. rašte Nr. (10-08.36) 8-2154 gamybos direktorius V. M. D. nurodė, kad Petrašiūnų vandenvietėje amoniako šalinimui iš vandens nebuvo naudojama jokia speciali amoniako šalinimo įranga ar taikoma technologija. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad tretieji asmenys neatliko geriamojo vandens ruošimo įrenginio, skirto amonio ar fluoro rodiklių gerinimui, statybos darbų.

Teismas konstatavo, kad konkurso sąlygose kategoriškai nurodyti specifiniai reikalavimai, jog konkurso dalyviai būtų atlikę geriamojo vandens ruošimo įrenginius, skirtus ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras, o iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad darbai, kuriuos trečiasis asmuo Malmberg Water AB 2005 m. atliko Kauno m. Petrašiūnų vandenvietėje, buvo skirti geležies ir mangano pašalinimui, todėl tiekėjų atlikti įrenginiai nebuvo skirti ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras, kaip to reikalauja konkurso sąlygų 5 straipsnio 5.1.4 punktas. Teismo teigimu, atsakovas, neįvertinęs šių aplinkybių, pažeidė konkurso dokumentų 26.1 (b) punktą ir nepagrįstai neatmetė minėto tiekėjo pasiūlymo pagal pirkimo dokumentų 29.1.1 punktą ir Viešųjų pirkimo įstatymo (tekste – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes tiekėjai neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl atsakovo viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ komisijos protokolo Nr. 9 3.2 punkte priimtas sprendimas pripažinti, kad tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB kvalifikacija atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovai nurodo, jog minėtų tiekėjų pasiūlyme konkursui pateikta jungtinės veiklos sutartis neatitinka konkurso pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, t. y. jungtinė veiklos sutartis nepatvirtinta notaro pagal konkurso sąlygų 4.7.1 punktą, ir nepateikta pažyma pagal konkurso sąlygų 4.2.3 ir 4.2.6 punktus, o atsakovas teigia, kad tai tik formalios ieškovų pretenzijos siekiant, kad tretieji asmenys nelaimėtų konkurso.

Teismas nurodė, kad konkurso sąlygų 4.7.1 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad jungtinės veiklos sutartis privalo būti sudaryta pagal galiojančius teisės aktus ir patvirtinta notaro. Teismas konstatavo, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasirašyta jungtinės veiklos sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl tokia sutartis neatitinka pirkimo dokumentų 4.7.1 punkte nustatytų reikalavimų. Teismo teigimu, atsakovas, neįvertinęs šios aplinkybės, pažeidė konkurso dokumentų 26.1 (c) punktą ir nepagrįstai tenkino tiekėjų pasiūlymą. Teismas išaiškino, kad nustatytų konkurso sąlygų turi būti griežtai laikomasi, išlygos ar nuolaidos dėl sąlygų neįvykdymo ar nukrypimai nuo jų negalimi, be to, konkurso sąlygos anksčiau nebuvo ginčijamos.

Teismas nurodė, kad tretieji asmenys konkurso sąlygose nurodytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus grindė Petrašiūnų vandenvietės sumontavimu, tačiau, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad tai neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl pripažintina, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti ir tenkintini. Teismas atkreipė dėmesį, kad buvo ydingai pateikti dokumentai, t. y. nepatvirtinta notaro jungtinė veiklos sutartis bei netinkamai pateikti dokumentai pagal konkurso sąlygų 4.3 punktą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė civilinio proceso normas dėl įrodymų įvertinimo, neišaiškino ir neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė įstatymų normas. Teismo sprendimas prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo prasmei ir paskirčiai, neatitinka CK normų reikalavimų, pažeidžia CPK nuostatas bei viešąjį interesą. Teismas, panaikindamas priimtus viešojo pirkimo komisijos sprendimus ir įpareigodamas atsakovą vertinti iš naujo konkurse likusių dalyvių pasiūlymus atviram konkursui, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, visiškai neįvertino atsakovo argumentų, pagristų imperatyviomis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, taip pat neįvertino kitų atsakovo argumentų, nurodytų atsiliepime ir palaikytų teisme.

2. Teismas neįvertino, kad priimto teismo sprendimo pasėkoje, konkurse nebeliks nei vieno dalyvio, kadangi tiekėjai UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB bus pašalintas dėl teismo priimtų sprendimų, o ieškovai bus pašalinti VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir pirkimo dokumentų 29.1.3 punkto pagrindu. Tokiu būdu Klaipėdos miestui, visuomenei ir valstybei svarbus projektas, kurio vykdymas jau pradėtas, gali likti neįgyvendintas dėl finansavimo nutraukimo, o tai pažeis viešąjį interesą.

3. Teismas sprendimą grindė netinkamais argumentais. Teismas ne tik neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, bet ir buvo vienašališkai nusiteikęs ieškovų naudai, t. y. nebuvo objektyvus, kadangi neanalizavo, neįvertino ir nepaminėjo sprendime svarbių įrodymų, paneigiančių ieškovų argumentus ir pagrindžiančių atsakovo poziciją. Be to, teismo išvada, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasirašyta jungtinės veiklos sutartis neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų ir tai sudaro pagrindą atmesti nurodytų tiekėjų pasiūlymą, nepagrįsta įstatymu, yra neteisinga ir neteisėta.

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo UAB „Hidrostatyba“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK nuostatas, kadangi neobjektyviai, vienpusiškai įvertino ieškovų poziciją, neatsižvelgė į atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktus argumentus, įrodymus, nepasisakė, kodėl atsakovo ir trečiųjų asmenų pozicija yra teismui nepriimtina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovų veiksmai nukreipti sutrukdyti vandenvietės statybą, nes ieškovai žino, jog net ir panaikinus konkurso rezultatus, dėl jų pasiūlytos nepagrįstai didelės kainos jie negalės būti pripažinti šio konkurso nugalėtojais. Be to, teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų principų.

2. Iš byloje esančių dokumentų neginčijamai įrodyta, kad Malmberg Water AB Petrašiūnų vandenvietėje įdiegė konkurso reikalavimus atitinkančią technologiją bei įrengimus, kurie pašalino amonį ir išvalė bei valo vandenį iki labai gero vandens kokybės, t. y. įrodyta, jog tiekėjai atitinka konkurso sąlygų 5 straipsnio 5.1.4 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

3. Teismas nepagrįstai skyrė esminį dėmesį jungtinės veiklos sutarties klausimui, nors tai nieko bendro neturi su ieškovų reikalavimais. Ar ši sutartis priimtina, sprendžia tik konkurso rengėjas, t. y. atsakovas.

Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovai UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ ir trečiojo asmens UAB „Hidrostatyba“ apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų nuomone, apeliantų argumentas, kad ieškovai neturi teisės laimėti konkursą dėl jų pasiūlytos per didelės kainos ir dėl to neturi teisės pareikšti ieškinio, yra atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovai taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu dėl viešojo intereso pažeidimo. Ieškovų teigimu, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių Malmberg Water AB Petrašiūnų vandenvietėje atliktų darbų pobūdį, buvo nusiteikęs ieškovų naudai, neobjektyvus. Ieškovai nurodė, kad nepagrįstas apeliantų argumentas, kad atsakovas neprivalo atmesti UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo pagal pirkimo dokumentų 29.1.5 punktą, jeigu bus pripažinta, kad jungtinės veiklos sutartis nepatvirtinta notaro. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas imperatyviai nustato, kad atsakovas turi atmesti pasiūlymą, kuris neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepime į apeliacinius skundus tretysis asmuo Malmberg Water AB nurodo, kad sutinka ir palaiko apeliantų reikalavimą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo konstatavimas ir išvada

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliaciniai skundai tenkintini, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.

V. Byloje nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo atvirą konkursą „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49A, Klaipėdoje“, pirkimo Nr. 71522. Apie minėtą viešąjį pirkimą paskelbta 2008 m. gruodžio 10 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 94. Pagal konkurso sąlygų 1.3 punktą pirkimas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (tekste – VPĮ).

Ieškovai UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z o.o., veikdami kartu pagal jungtinės veiklos sutartį, pateikė bendrą pasiūlymą konkursui. Atsakovas 2010 m. kovo 20 d. raštu Nr. 2010/S.01-481 „Dėl pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49A, Klaipėdoje“ preliminarios pasiūlymų eilės“ pranešė, kad ieškovų pasiūlymas pripažintas tinkamu. Tuo pačiu raštu atsakovas informavo apie sudarytą preliminarią pasiūlymų eilę, pagal kurią geriausiu pasiūlymu buvo pripažintas trečiųjų asmenų bendras tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas, o ieškovų pasiūlymas liko antras.

2010 m. kovo 23 d. raštu Nr. 434 ieškovai VPĮ nustatyta tvarka pateikė pretenziją, kuria atsakovo paprašė išsamiai atsakyti į pateiktus klausimus arba pasamdyti nepriklausomą ekspertą, turintį patirties vandens gerinimo technologijoje, kuris įvertintų ar tiekėjų pasiūlymas tenkina visas pirkimo dokumentų I skyriuje „Konkurso sąlygos“ ir III skyriuje „Techninės specifikacijos /Užsakovo reikalavimai“ nustatytas sąlygas.

2010 m. kovo 30 d. ieškovui gavo atsakovo atsakymą į šią pretenziją. Atsakyme atsakovas ieškovams nurodė, kad tiekėjai „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus.

2010 m. balandžio 2 d. ieškovai pateikė naują pretenziją, kurioje pakartojo ankstesnėje pretenzijoje nurodytus savo reikalavimus bei nurodė argumentus dėl neįprastai mažos tiekėjų „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo kainos. Ieškovai pretenzijoje nurodė, jog ankstesnė pretenzija buvo pareikšta siekiant išsiaiškinti ar minėtų tiekėjų pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o dėl pačių tiekėjų kvalifikacijos atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams pretenzijos ieškovai iš vis nereiškė, todėl į pretenziją faktiškai nebuvo atsakyta.

2010 m. balandžio 8 d. UAB „Kamesta“ gavo atsakovo atsakymą į 2010 m. balandžio 2 d. pretenziją, kuriuo atsakovas nurodė, jog patikslina savo atsakymą į pretenziją nurodydamas, jog tiekėjų „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus.

2010 m. balandžio 16 d. ieškovai gavo AB „Klaipėdos vanduo“ 2010 m. balandžio 16 d. raštą Nr. 2010/S.01-685 „Dėl konkurso „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49A, Klaipėdoje“ laimėtojo“, kuriuo buvo informuoti, kad atsakovas patvirtino pasiūlymų eilę, pagal kurią tiekėjų „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas įrašytas pirmuoju, o ieškovų pasiūlymas liko antras. Tuo pačiu raštu atsakovas pranešė ieškovams, jog minėtų tiekėjų pasiūlymas yra pripažintas laimėjusiu konkursą. Nesutikdami su šiuo sprendimu, ieškovai 2010 m. balandžio 16 d. VPĮ nustatyta tvarka pateikė pretenzijas Nr. 579 ir 580, kuriomis prašė atsakovo panaikinti sprendimus dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir tiekėjų „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu. Išnagrinėjęs ieškovų pretenzijas, atsakovas jas atmetė 2010 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 210/S.01-737.

V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą apeliaciniais skundais skundžiamą netinkamai taikydamas CPK normas ir tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad, nagrinėjant bylas teismas privalo tinkamai taikyti įstatymus, nes proceso tikslas - ginti asmenų, kurių materialinės subjektyvinės teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami. Teismas teisingumą vykdo tik vadovaujantis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu (CPK 6, 17 str.), bylas nagrinėja rungtyniškumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principais, užtikrina, kad proceso dalyviai nepiktnaudžiautų teise, sąžiningai naudotųsi procesinėmis teisėmis (CPK 7, 12, 42 str.). CPK 176-178,135, 185 straipsniai nustato teisę ieškovui pateikti ieškinį ar kelis ieškinio reikalavimus bei pareigą - nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o teismui - įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. CK 1.5 straipsnis nurodo, kad teismas sprendžia civilinius teisinius santykius ir priima sprendimus, vadovaujantis ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais. CPK 263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos teismo posėdyje. CPK 265, 270 straipsniuose nurodyta, kad teismas įvertina visus įrodymus ir motyvuoja sprendimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytas CPK normas pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė, nes nevisapusiškai įvertino šalių poziciją bei argumentus, neatsižvelgė į atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktus argumentus, neteisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nepasisakė, kodėl atsakovo ir trečiųjų asmenų pozicija yra teismui nepriimtina.

Žemesnės instancijos teismas

Kiekvienas tiekėjas, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją, po to, kreiptis ieškiniu į teismą. Tačiau šią teisę tiekėjas privalo realizuoti sąžiningai ir nepažeisdamas valstybės bei visuomenės interesų, kitų tiekėjų teisių bei interesų, neveikti tyčia, siekiant, kad nebūtų pasiektas viešo pirkimo tikslas.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovai nepagrįstai teigia, kad tretieji asmenys UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB nepajėgūs įvykdyti konkurso užduoties, nes pagal ieškovus, vykdant Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybą, nebuvo sumontuota įrenginių šalinti amonį. Ieškovai iki bylos nagrinėjimo žinojo faktinius duomenis, kad Malmberg Water AB panaudoti technologinės sistemos ir technologinis procesas Petrašiūnų vandenvietėje išvalė vandenį iki „labai geros kokybės“ vandens pagal Lietuvos higienos normos HN24:1998 reikalavimus ir Mamlberg Water AB panaudotas technologinis procesas šalino amonį. Byloje nustatyta svarbi aplinkybė, kad ieškovų technologinis pasiūlymas Klaipėdoje yra toks pat, kokį amoniui šalinti naudojo tretieji asmenys UAB „Hidrostatyba“, Malmberg Water AB Petrašiūnų vandenvietėje ir kokį jie siūlo Klaipėdoje. Taigi, ieškovai, nepagrįstai teigdami, kad tretieji asmenys UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB negalėsiantys pašalinti amonio iš vandens, konkurso rengėjams pateikė technologinį amonio šalinimo pasiūlymą tokį pat, kokio technologiją siūlo ir Malmberg Water AB bei siūlė kiti tiekėjai.

Pažymėtina, kad teismas neturi teisės keisti ieškinio pagrindo, bet turi teisę ieškinio pagrindą aiškinti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, nekeisdamas ieškinio dalyko, gali pakeisti pagrindą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir neturėdamas teisinio pagrindo priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą vertinti iš naujo konkurse likusių dalyvių pasiūlymus atviram konkursui. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nurodė atsakovui vertinti tik ieškovus, kadangi tik vieni ieškovai, teismo nuomone, atitinkantys pirkimo sąlygų minimalius kvalifikacinius reikalavimus, lieka dalyvauti konkurse.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pateikė konkursui vandens valymo technologijos reikalavimus, nustatytus konkurso sąlygose ir nurodymuose, atitinkantį pasiūlymą, nes Malmberg Water AB Petrašiūnų vandenvietėje atliko vandens gerinimo įrengimų darbus, kurių pagrindu įdiegė technologiją ir technologinius procesus, išvalant vandenį iki „labai geros kokybės“ vandens pagal Lietuvos higienos normos HN24:1998 reikalavimus, įskaitant amonio pašalinimą. Pateiktame į bylą Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrengimai“ pirkimo dokumentų techninės specifikacijos D dalies priede D2 „Išvalyto vandens kokybė“ nurodyta: „Rangovas turi užtikrinti, kad išvalytas vanduo iš vandens gerinimo įrengimų atitiktų Lietuvos normatyvo HN:1998 reikalavimus ir ypač „labai geros kokybės“ klasės reikalavimus“. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtinta higienos norma HN24:2003, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. rugpjūčio 15 d. ir pripažintas netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 684, kuriuo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN24:1998.

Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų

Pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškinį grindžiamas dviem argumentais: UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, nes jie neatliko geriamojo vandens ruošimo įrengimo, skirto amonio ir fluoro rodiklių gerinimui, kas buvo reikalaujama konkurse; UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, kadangi jų sudaryta jungtinės veiklos sutartis nėra patvirtinta notaro. Kitų argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendime nepateikta.

Dėl konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovų ieškinio teiginys, kad tretieji asmenys UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB neatitinka pirkimo dokumentų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, nustatytų konkurso sąlygų 5.1.4. punkte „Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“ (Konkurso sąlygos I skirsnis. Nurodymai dalyviams), yra nepagrįstas. Ieškovai ieškinyje teigia, kad vykdant Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybą buvo reikalaujama sumažinti tik geležies ir mangano koncentraciją, kad vandens kokybė atitiktų Lietuvos higienos normos HN 24:1998 reikalavimus „labai geros kokybės“ vandeniui ir kad vykdant šį projektą Malmberg Water AB nebuvo sumontavęs specialių įrenginių šalinti amonį.

UAB „Kauno vandenys“ 2009 m. vasario 6 d. pažymoje apie konsorciumo AB „Požeminiai darbai“ ir Malmberg Water AB įgyvendintą Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybos projektą Nr. (27-07.18) 8-290 nurodė: „patvirtiname, kad įgyvendinus šį projektą geriamo vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimus ir buvo pagerinti šie rodikliai: bendroji geležis - <8 mg/l, manganas - 39 mg/l, amonis - 0,01 mg/l“(t.2, b.l. 149). Šis dokumentas pateiktas kartu su pasiūlymu. Šio dokumento pirmosios instancijos teismas neįvertino tinkamai bei teisingai.

AB „Klaipėdos vanduo“ viešųjų pirkimų komisijos prašymu papildomai pateikta konkurso „Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai“ pirkimo dokumentų technines specifikacijos D dalies dokumentai (t.2, b.l. 143, 152-157). Pateiktas priedas D 2 „Išvalyto vandens kokybė“, kur nurodyta: „Rangovas turi užtikrinti, kad išvalytas vanduo iš vandens gerinimo įrenginių atitiktų Lietuvos normatyvo HN 24:1998 reikalavimus ir ypač „ labai geros kokybės“ klasės reikalavimus“. Pagal nurodytus reikalavimus leidžiamas amonio (amoniako) dydis vandenyje negali būti didesnis, nei 0,5 mgN/1 (Pagal Lietuvos higienos normos HN24:2003 4 lentelės „Geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai“ reikalavimus leidžiamas amonio (amoniako) dydis vandenyje negali būti didesnis, nei 0,5 mgN/l). Pateiktas priedas D 1 „Žalio vandens kokybė“, kur nurodyta, kad maksimalus amonio (amoniako) rodiklis Petrašiūnų gręžinių vandenyje sudaro 0,80 mgN/1. Pateiktos priedo D1 „Žalio vandens kokybė“ lentelė D1.2: Vandens kokybės skirtumai Petrašiūnų gręžiniuose 1997-1999 m. ir lentelė D 1.3: Vidutinė vandens kokybė Petrašiūnų gręžiniuose 2000-2002 m., kur nurodyta, kad amonio (amoniako) rodiklis sudarė: 1997 m. - 0,42-0,64 mgN/1,1998 m. - 0,6-0,8 mgN/1; 1999m. - 0,42-0,84 mgN/1; 2000 m. - 0,608 mgN/1; 2001 m. - 0,631 mgN/1; 2002 m. - 0,733 mgN/1.

Palyginama informacija, pateikta šiuose dokumentuose, patvirtina, kad Petrašiūnų gręžinių žaliame vandenyje amonio (amoniako) rodiklis viršijo leidžiamą amonio (amoniako) dydį „labai geros kokybės“ vandeniui pagal minėtos higienos normos reikalavimus, todėl akivaizdu, kad šis rodiklis buvo gerinamas.

Tokiu būdu pateiktais į bylą dokumentais įrodyta, kad Malmberg Water AB Petrašiūnų vandenvietėje įdiegė konkurso reikalavimus atitinkančią technologiją bei įrengė įrengimus, kurie pašalina amonį ir išvalė bei valo vandenį iki „labai geros kokybės“ pagal Lietuvos higienos normos HN24:1998 reikalavimus. Tai reiškia, kad dokumentais įrodyta, jog tretieji asmenys atitinka konkurso sąlygų 5 straipsnio „Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai dalyviams“ 5.1.4 punkte: a) sėkmingai atlikti ne mažiau kaip vieni (1) geriamojo vandens ruošimo įrenginiai, skirti ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras,...; b) sėkmingai atlikti vieni ar keli geriamojo vandens ruošimo įrenginiai, skirti ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras, nustatytiems reikalavimams.

Pažymėtina, kad ieškovai kartu su 2010 m. balandžio 16 d. pretenzija Nr. 580 pateikė tikrovės neatitinkančius, klaidinančius Kauno Petrašiūnų vandenvietės geriamojo vandens analičių rezultatus (t.2, b.l. 18). Su pretenzija buvo pateiktas UAB „Kauno vandenys“ 2010 m. balandžio 16 d. raštas Nr. (10-08.17)8-1223, pasirašytas gamybos direktoriaus V. M. D. , ir rašte nurodyta, kad vykdant Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybą buvo reikalaujama sumažinti tik geležies ir mangano koncentraciją, kad vandens kokybė atitiktų HN 24:1998 reikalavimus, keliamus „labai geros kokybės“ vandeniui (t. 2, b.l. 17). Klaidinančių duomenų pateikimas pasireiškia tuo, kad ieškovai, žinodami, kad Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių pirkimo dokumentuose buvo keliami reikalavimai pagerinti rodiklius iki pagal minėtos higienos normos tik „labai geros kokybės“ vandeniui keliamų reikalavimų, analičių rezultatuose pateikė reikalavimus, įvardindami „normos“ rodikliais, ir į rezultatus įrašydami Lietuvos higienos normos HN24:1998 kokybės klasės „prastos kokybės“ vandens normas (amonis – 2 mg/l ir pan.). Pagal minėtą higienos normą klasės „labai geros kokybės“ vandens rodiklis po išvalymo bus tada, kai amonis bus 0,5 mgNH3/l, chloras-25 mgCl/l, geležis-0,1 mgFe/l. Ieškovai analičių rezultatuose vandens rodiklius nurodo klasės „prastos kokybės“ vandens, t.y. amonis-2 mg/l, chloridai-350mg/l, fluoridai-l,5mg/l. Ieškovai neteisingai pateikdami duomenų rodiklius teigė, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB neatitiko pirkimo sąlygų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. UAB „Kauno vandenys“ 2009 m. vasario 6 d. raštas Nr. (27-07.18)8-290 patvirtina, kad konsorciumas AB „Požeminiai darbai“ ir Malmberg Water AB gerai įvykdė Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybos projektą, sėkmingai įrengė geriamo vandens ruošimo įrenginį, kuriuo šalinamas ir amonis. Bylos duomenys patvirtina, kad Petrašiūnų vandenvietėje po įrenginių statybos vanduo atitiko pagal Lietuvos higienos normą HN 24:1998 klasės „labai geros kokybės“ vandens rodiklius, amonio rodiklis buvo 0,01 mg/l. Nurodytus aplinkybės patvirtina ieškovų netinkamą teisių įgyvendinimą bei pareigų vykdymą pateikiant duomenis viešo pirkimo procese.

Dėl UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams dėl geriamojo vandens ruošimo įrenginių, ne mažiau kaip dviejų rodiklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras, įrengimo

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB įrengti įrenginiai nebuvo skirti ne mažiau kaip dviejų vandens rodyklių gerinimui, iš kurių vienas turi būti amonis arba fluoras, pagrindė sekančiai: „Iš byloje esančio 2010 m. balandžio 16 d. rašto Nr. (10-08.17) 8-1223 matyti, kad UAB „Kauno vandenys“ gamybos direktorius V. M. D. nurodė, kad vykdant Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybą buvo reikalaujama sumažinti tik geležies ir mangano koncentraciją. Be to, 2010 m. birželio 23 d. rašte Nr. (10-08.05) 8-2045 ir 2010 m. liepos 8 d. rašte Nr. (10-08.36) 8-2154 gamybos direktorius V. M. D. nurodo, kad Petrašiūnų vandenvietėje amoniako šalinimui iš vandens nebuvo naudojama jokia speciali amoniako šalinimo įranga ar taikoma technologija“. Kitų įrodymų tokiai išvadai pagrįsti pirmosios instancijos teismas nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų trijų raštų, pasirašytų vieno asmens, nepakankama tokiai svarbiai išvadai, lemiančiai teismo sprendimą byloje, kurioje yra viešasis interesas.

UAB „Kauno vandenys“ gamybos direktorius V. M. D. pasirašytais minėtais raštais patvirtino faktą įmonės vardu. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bendrovės vardu veikia bendrovės vadovas. Gamybos direktorius nėra bendrovės vadovas, todėl jo pasirašytas bendrovės vardu raštas, patvirtinantis faktus apie bendrovėje atliktus darbus yra ydingas dokumentas, o rašte nurodyti faktai reikalavo patikrinimo. Nurodyti raštai prieštarauja kitiems byloje esantiems dokumentams. Paminėti UAB „Kauno vandenys“ gamybos direktoriaus V. M. D. raštai prieštarauja jo paties anksčiau pasirašytai 2009 m. vasario 6 d. pažymai Nr. (27-07.18)8-290 bei pirminiams dokumentams, patvirtinantiems Petrašiūnų vandenvietėje reikalaujamų ir atliktų darbų pobūdį.

UAB „Kauno vandenys“ gamybos direktorius V. M. D. pasirašė kelis skirtingo turinio dokumentus apie Petrašiūnų vandenvietėje atliktus darbus. UAB „Kauno vandenys“ gamybos direktorius V. M. D. išdavė akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“ 2009 m. vasario 6 d. pažymą Nr.(27-07.18) 8-290 (t. 2, b. 1. 149), kurioje apie Petrašiūnų vandenvietėje atliktus darbus nurodė: „patvirtiname, kad įgyvendinus šį projektą geriamo vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimus ir buvo pagerinti šie rodikliai: bendroji geležis - <8 mgA, manganas - 39 mg/l, amonis - 0,01 mg/l“. Todėl V. M. D. teikiama informacija apie Petrašiūnų vandenvietėje atliktus darbus yra aiškiai prieštaringa. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepaaiškinta, kodėl teismas pasirėmė V. M. D. 2010 m. balandžio 16 d., 2010 m. birželio 23 d. ir 2010 m. liepos 8 d. raštais, o ne V. M. D. anksčiau išduota 2009 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (27-07.18) 8-290 (t. 2, b. 1. 149).

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytuose UAB „Kauno vandenys“ gamybos direktoriaus V. M. D. raštuose nurodyta informacija yra prieštaringa. Atsakydamas į UAB „Kamesta“ paklausimą 2010 m. balandžio 16 d. (10-08.11)-8-1223 rašte (t. 2, b. l 17) V. M. D. tvirtina, kad Petrašiūnų vandenvietėje buvo reikalaujama sumažinti tik geležies ir mangano koncentraciją, tačiau nurodo, kad vandens kokybė turėjo atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:1998 reikalavimus, keliamus „labai geros kokybės“ vandeniui. V. M. D. 2010 m. liepos 8 d. rašte (10-08.36) 8-2154 ( t. 3, b. 1. 30) konkrečiai nurodė: „amoniako koncentracija Petrašiūnų vandenvietės vandenyje buvo: 2000 m. - 0,608 mgN/l; 2001 m. - 0,631 mgN/l; 2002 m. - 0,733 mgN/l; higienos normoje HN 24:1998 nurodyta, kad amoniako koncentracija „labai geros kokybės“ vandenyje negali viršyti 0,5 mgNH3/l. Pateiktuose į bylą „Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai“ pirkimo dokumentuose nurodyta, kad iš Petrašiūnų vandenvietės tiekiamas vanduo po gerinimo turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:1998 keliamiems „labai geros kokybės“ vandens reikalavimams. Tai patvirtina, kad amonio koncentracija Petrašiūnų vandenvietės vandenyje buvo sumažinta nuo 0,733 mgN/l prieš darbų atlikimą iki mažiau kaip 0,5 mgN/l po darbų atlikimo. Todėl iš UAB „Kauno vanduo“ gamybos direktoriaus V. M. D. raštuose pateiktos informacijos nėra pagrindo daryti išvados, jog Petrašiūnų vandenvietės vandenyje nebuvo pagerintas amonio rodiklis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrindė sprendimą byloje vieno asmens, t.y. V. M. D. , pareikšta nuomone ir jo pateikta informacija, kuri yra prieštaringa.

Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių pirkimo dokumentuose buvo reikalaujama pagerinti amonio rodiklį ir kad tas rodiklis buvo pagerintas. Tai patvirtina „Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai“ pirkimo dokumentų technines specifikacijos D dalies dokumentai (t. 2, b. 1. 73-76, 152-155, 162-164 ).

Priede D 2 „Išvalyto vandens kokybė“ nurodyta : „Rangovas turi užtikrinti, kad išvalytas vanduo iš vandens gerinimo įrenginių atitiktų Lietuvos normatyvo HN 24:1998 reikalavimus ir ypač „labai geros kokybės“ klasės reikalavimus“. Pagal nurodytus reikalavimus leidžiamas amonio (amoniako) dydis negali būti didesnis, nei 0,5 mgNH3/l.

Priedo D 1 „Žalio vandens kokybė“ lentelėje D 1.1 Petrašiūnų gręžinių vanduo 1988-1998 m. nurodyta, kad maksimalus amonio (amoniako) rodiklis Petrašiūnų gręžinių vandenyje sudaro 0,80 mgN/l.

Priedo D1 „Žalio vandens kokybė“ lentelėje D 1.3: Vidutinė vandens kokybė Petrašiūnų gręžiniuose 2000-2002 m. nurodyta, kad amonio (amoniako) rodiklis sudarė: 2000 m. - 0,608 gN/l; 2001 m. - 0,631 mgN/l; 2002 m. - 0,733 mgN/l.

Nurodyti pirkimo dokumentai patvirtina faktines aplinkybes, kad prieš atliekant minėtų įrenginių darbus Petrašiūnų vandenvietėje amonio rodiklis vandenyje buvo 0,733 mgN/l, o turėjo būti ne daugiau V. M. D. V. M. D. 0,5 mgN/1. Po vandens gerinimo įrenginių įrengimo šis lygis, t.y. amonio rodiklis 0,5 mgN/1, buvo pasiektas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas ieškovų argumentas, jog Petrašiūnų vandenvietėje vandens gerinimo įrengimuose amonio rodiklio pagerinimui vandenyje nebuvo taikoma speciali amonio šalinimo įranga ar technologija. Tam, kad atsakyti į klausimą, kokia yra amonio šalinimo įranga ir technologija, reikia specialių žinių. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Stasė Sudintienė, kuri yra specialistė vandens teikimo srityje, turinti didelį darbo stažą pagal šią specialybę, parodė, kad plačiausiai taikomas amonio šalinimo iš vandens būdas yra biologiniai filtrai. Tokį amonio šalinimo būdą, kaip efektyviausią ir ekonomiškiausią, AB „Klaipėdos vanduo“ pagal pilotinių bandymų rezultatus pasirinko ir rekomendavo konkurso „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49A, Klaipėdoje“ dalyviams. Visi šio konkurso dalyviai, įskaitant UAB „Kamesta“ kartu su Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o.o. bei UAB „Hidrostatyba“ kartu su Malmberg Water AB savo pasiūlymuose pirkimui amonio šalinimui nurodė būtent dviejų laipsnių biologinius filtrus. Bylos duomenys patvirtina, kad Petrašiūnų vandenvietės vandens ruošykloje taip pat buvo suprojektuoti dviejų laipsnių biologiniai filtrai, todėl akivaizdu, kad šiame Petrašiūnų vandens gerinimo įrenginiuose yra įdiegta amonio šalinimo technologija, kuri yra efektyviausia, todėl plačiausia naudojama technologija.

Į bylą pateiktas UAB „Projektų ekspertizes“ 2003 m. rugpjūčio 2 d. bendrosios ekspertizės aktas Nr. 173-2003-1 (t. 2, b. 1. 172-173), kuriame aiškiai nurodyti projekto rodikliai, tarp kurių amonio kiekis nevalytame vandenyje sudaro 0,60-0,80 mg/l, o valytame vandenyje jo turi būti ne daugiau kaip 0,50 mg/l. Minėtas aktas patvirtina, kad projektas „Petrašiūnų vandens gerinimo įrenginiai“ yra skirtas ne tik geležies ir mangano, bet ir amonio gerinimui.

Dėl jungtinės veiklos sutarties

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymą reglamentuoja CK 6 knygos LI skyriaus normos. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sutarčiai keliamas reikalavimas, jog turi būti sudaryta rašytinė sutartis, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos. Tokiu būdu įstatymas nenustatė, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB privalėjo sudaryti notaro patvirtintą sutartį. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis privalo būti sudaryta pagal galiojančius įstatymus, patvirtinta notaro. Tretieji asmenys UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB sudarė minėtos formos sutartį, kuri atitinka galiojančius įstatymus (CK 6.969 str. 4 d.). Kadangi konkurso rengėjas nurodė, jog sudaryta sutartis tvirtintina notaro, tai tretieji asmenys sutartį pasirašiusių asmenų parašus patvirtino pas notarą. Atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešųjų pirkimų komisija konstatavo, kad trečiųjų asmenų jungtinės veiklos sutartis savo turiniu ir esme atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir yra patvirtinta notaro.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešųjų pirkimų komisijos padarytos išvados ir sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, priimti atsižvelgiant į lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir abipusio pripažinimo principus (VPĮ 3 str. 1 d.). Atsakovas nustatė minimalius kvalifikacinius reikalavimus, vadovaujantis VPĮ 24, 32, 35 ir kitais šios įstatymo straipsniais pagrįstai pripažino trečiųjų asmenų pasiūlymą pagrįstu ir priimtu.

Dėl UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB atitikimo konkurso sąlygų reikalavimų dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta: „teismas konstatuoja, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasirašyta jungtinės veiklos sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl tokia sutartis neatitinka pirkimo dokumentų 4.7.1 punkte nustatytų reikalavimų. Atsakovas neįvertinęs šios aplinkybės pažeidė konkurso dokumentų 26.1 (c) punktą ir nepagrįstai tenkino tiekėjų pasiūlymą“.

Ieškinio dalykas yra ieškovų pažeistų teisių gynyba atvirame konkurse. Nei ieškovai, nei teismas sprendime nenurodė, kad yra priežastinis ryšys tarp fakto, kad notarė patvirtino tik jungtinės veiklos sutarties pasirašiusių šalių atstovų parašus, o ne sutartį, ir ieškovių teisių konkurse užtikrinimo, ir koks jis yra. Šis motyvas yra išimtiniai formalaus pobūdžio. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovų teisės atvirame konkurse nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Įstatymas viešojo pirkimo dalyviams suteikia teisę ginti savo teises, jeigu teisės buvo pažeistos.

UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasirašyta jungtinės veiklos sutartis nepažeidžia kitų viešojo pirkimo dalyvių teisių. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, ir tik įstatymo numatytais atvejais turi būti notarinės formos. VPĮ, kiti įstatymai nenustato, kad dalyvaujant viešuose pirkimuose jungtinė ūkio subjektų grupė privalo pateikti notarinės formos dokumentą. Pirkimo dokumentuose negali būti sąlygų, neprivalomų pagal įstatymą ir nepagrįstai apsunkinančių dalyvavimą konkurse. Pakankamas notaro dokumento patvirtinimas ta prasme, kad dokumentą sudarė įgalioti asmenys.

Pirkimo dokumentų sąlygų 4 straipsnio „Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai dalyviams ir dalyvio kvalifikaciją įrodantys dokumentai“ 4.7.2- 4.7.5 punktuose nustatyti reikalavimai, keliami jungtinės veiklos sutarties turiniui. Perkančioji organizacija pati tikrina, ar jungtinės veiklos sutarties turinys atitinka konkurso pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o ne suteikia tokią teisę notarui. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, VPĮ bei kitus įstatymus notaras nurodytu atveju neprivalo tikrinti ir užtikrinti jungtinės veiklos sutarties turinio atitikimą tam tikriems reikalavimams. Jungtinės veiklos sutarties atitikimas teisės aktų reikalavimams reiškia be viso kito ir tai, kad dalyviams negali būti keliami įstatymu nepagrįsti reikalavimai. Reikalavimas notarui vertinti jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir tvirtinti šios sutarties turinio atitikimą įstatymui pažeistų minėtas CK ir VPĮ normas, nes ten nenumatytas toks reikalavimas jungtinės veiklos sutartims. VPĮ draudžia perkančiajai organizacijai dirbtinai riboti konkurenciją (VPĮ 32 str. 2 d.) ir suteikia dalyviams teisę pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ir informaciją (VPĮ 32 str. 4 d.). Todėl darytina išvada, kad notaro atliktas šalių atstovų asmenų patikrinimas ir jų parašų patvirtinimas, visiškai užtikrina konkurso reikalavimą dėl jungtinės veiklos sutarties notarinio patvirtinimo, atitinka įstatymų normas ir nepažeidžia konkurso dalyvių teisių. Notarinis patvirtinimas, nustatytas konkurso sąlygose, gali reikšti kaip sutarties patvirtinimą, taip ir šalių atstovų parašų tikrumo patvirtinimą. Konkurso dalyvis turi teisę rinktis, ar notaras tikrina ir tvirtina sutartį, ar notaras tikrina ir tvirtina parašų tikrumą sutartyje, o perkančioji organizacija turi teisę spręsti, ar pateiktas dokumentai yra jai priimtinas (VPĮ 32 str. 4 d.).

Aplinkybė, kad jungtinės veiklos sutartis nepatvirtina notaro, nei pagal įstatymą, nei pagal pirkimo dokumentus nėra priežastis, dėl kurios nurodytų tiekėjų pasiūlymas privalo būti atmestas. Konkurso dokumentų 29.1.5 punkte konkrečiai nurodyti atvejai, kada pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Šis sąrašas nėra galutinis, t.y. jis gali būti išplėstas. Bet jis negali būti išplėstas taip, kad pasiūlymo atmetimo priežastis prieštarautų įstatymo reikalavimams ir viešojo pirkimo tikslui - parinkti tinkamą vykdytoją ir naudingiausią pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad reikalavimas patvirtinti jungtinės veiklos sutartis notaro nepagrįstas įstatymu. Taip pat konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti šią sutartį negaliojančia, nes tai pažeistų CK 6.969 straipsnio 4 dalies nuostatas. Jeigu sutartis galioja, jos turinys atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, sutartis pasirašyta tinkamai įgaliotomis asmenimis, kurių parašus patvirtino notaras, tai pagal įstatymą perkančioji organizacija neturi teisės atsisakyti priimti toki dokumentą, tuo labiau, dėl šio dokumento pateikimo atmesti tiekėjo pasiūlymą atviram konkursui - tai nenumatyta nei įstatyme, nei konkurso dokumentuose.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasirašyta jungtinės veiklos sutartis neatitinka konkurso pirkimo dokumentų reikalavimų ir tai sudaro pagrindą atmesti nurodytų tiekėjų pasiūlymą, nepagrįsta įstatymu ir yra neteisinga.

Dėl kitų konkurso sąlygų

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad tiekėjai UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB atitinka konkurso sąlygų 1 skirsnio 4.2.3., 4.2.6 punktų reikalavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pateikiant minėtų tiekėjų pasiūlymą konkursui nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti pagrindiniai pirkimų principai, įskaitant lygiateisiškumo principą, nebuvo pažeistos kitų konkurso dalyvių teisės.

Galimi formalūs pasiūlymo konkursui trūkumai negali pakeisti ir nepakeičia pasiūlymo esmės bei atitikimo konkurso reikalavimams.

Dėl viešojo intereso ir imperatyvių teisės normų

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas dėl įrodymų įvertinimo, neišaiškino ir neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Panaikindamas priimtus atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimus ir įpareigodamas atsakovą vertinti iš naujo konkurse likusių dalyvių pasiūlymus atviram konkursui, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo argumentų, pagristų imperatyviomis įstatymo nuostatomis. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymą, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Šio konkurso dalyviai šiuo metu yra tretieji asmenys UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB bei ieškovai UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z o.o. Ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centram Ekologiczne Sp. z o.o. pasiūlyme nurodyta darbų kaina yra 31 900 721 Lt. Ieškovų pasiūlyta kaina net 8 954 710 Lt (be PVM) arba 39,03 proc. viršija atsakovo viešųjų pirkimo komisijos sprendimu laimėtoju pripažinto tiekėjų UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymo kainą.

Pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų atsakovo argumentų, pateiktų atsiliepime ir palaikytų teisme. Ieškovų pasiūlymas gali būti atmestas imperatyvios įstatymo normos, t.y. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šios pasekmės buvo žinomos pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu.

Teismas nagrinėdamas bylą turi atsižvelgti į viešąjį interesą.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“ ir viešojo pirkimo „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A Klaipėdoje“ tikslas yra Europos sąjungos fondų lėšomis, kurios sudaro apie 79,45 proc. projekto vertės sumos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, kurios sudaro apie 9,34 proc. projekto vertės sumos, ir Klaipėdos savivaldybės lėšomis, kurios sudaro 11,23 proc. projekto vertės, pastatyti Klaipėdoje pirmos vandenvietės vandens ruošyklą (projekto finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.3 punktai (t. 1, b. 1. 47-63, 124-140). Būtinybė statyti šį objektą atsirado dėl to, kad Klaipėdos pirmojoje vandenvietėje ruošiamas vanduo neatitinka sanitarinių normų reikalavimų. Šiuo metu geriamasis vanduo iš pirmosios vandenvietės, kurio faktiškas toksinio rodiklio fluorido dydis viršija Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 nustatytą rodiklio vertę, teikiamas išimtine tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje. Šioje normoje numatyta kad išimtiniais atvejais, jeigu nėra kitokių būdų aprūpinti gyvenamąją vietovę ar jos dalį kokybišku geriamuoju vandeniu, savivaldybės meras, pranešęs maisto kontrolės institucijai, gali leisti ribotą laiką viešai tiekti geriamąjį vandeni kurio toksiniai rodikliai viršija teisės aktuose nustatytuosius. Šio įstatymo nustatyta tvarka vanduo iš Klaipėdos pirmosios vandenvietės tiekiamas Išlygos geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei taikymo sąlygos Nr. 1 pagrindu. Išlygos buvo išduotos 2007 m. sausio 10 d. ir galiojo iki 2010 m. sausio 9 d., po to buvo dar trims metams pratęstos (t. 1, b. 1. 73-75, 76-78, 79-80). Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad projekto įgyvendinimas yra itin svarbus Klaipėdos miestui. Jis turi viešąjį interesą ne tik Klaipėdos miesto mastu, bet ir visos Lietuvos Respublikos mastu, kadangi sąlygoja ir kartu parodo valstybės galimybes pasinaudoti Lietuvos gyventojų naudai skiriamomis ES fondų piniginėmis lėšomis. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato teismo pareigą užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias jį pažeisti.

Minėto viešo pirkimo dokumentų 1 skyriaus 1 skirsnio 27.2 punkte nurodyta: „vertindama pasiūlymus, komisija patikrina kiekvieną pasiūlymą, nustatydama... (e) ar nebuvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos, kainos, viršijančios turimą biudžetą“. Atsakovas teigia, kad ieškovai pasiūlė būtent tokią per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, viršijančią turimą biudžetą. Taigi, pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, kaip ir pagal VPĮ normas, gali būti konstatuota, kad ieškovų pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose keliamiems reikalavimams ir ieškovų pasiūlymas gali būti atmestas. Tokio pasiūlymo atmetimo procedūra reglamentuojama VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei reglamentuojama pirkimo dokumentų 29.1.3 punkte, kuriame nurodyta, kad komisija atmeta konkurso dalyvio pasiūlymą, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumento, kad ieškinio tenkinimo pasėkoje, konkurse nebeliks nei vieno dalyvio, kadangi tiekėjas UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB bus pašalintas dėl teismo priimto sprendimo ieškinį tenkinti, o ieškovai bus pašalinti VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir pirkimo dokumentų 29.1.3 punkto pagrindu. Perkančioji organizacija tam, kad įvykdytų projektą, privalės rengti naują konkursą. Tokiu atveju perkančioji organizacija neturės galimybių įvykdyti projektą, nes neturės pakankamai laiko konkurso rengimui, vykdymui ir darbų atlikimui. Šio projekto finansavimo sutartyje numatyta projekto finansavimo pabaiga 2013 m. vasario 30 d. (finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 punktas). Perkančioji organizacija vykdė konkursą pagal grafiką, kol neatsirado teisminių ginčų. Pagal projekto veiklų įgyvendinimo grafiką viso projekto įgyvendinimo trukmė yra 42 mėnesiai nuo 2009 m. birželio 30 d., o projekto dalies „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49 A, Klaipėdoje“ įgyvendinimui, skirtas 30 mėnesių terminas. Pagal bylos duomenis pusę termino, skirto projekto įgyvendinimui vyko ir vyksta teisminiai ginčai, kurie sustabdė konkurso vykdymą. Akivaizdu, kad per likusį iki projekto finansavimo pabaigos laikotarpį labai sudėtinga organizuoti kitą konkursą, jį įvykdyti bei atlikti darbus, t.y. pastatyti objektą. Tokiu būdu Klaipėdos miestui, visuomenei ir valstybei svarbus projektas, kurio vykdymas jau pradėtas, gali likti neįgyvendintas dėl finansavimo nutraukimo. Valstybė praras galimybę pasinaudoti jau skirtomis ES lėšomis Klaipėdos miesto geriamojo vandens pagerinimui, siekiant tikslo, kad gyventojams teikiamas vanduo atitiktų higienos normas. Bus pažeisti atsakovo, kitų asmenų taip pat visuomenės interesai, nes projektas turi Klaipėdos miesto ir valstybės lygio svarbumą, o viešasis interesas reikalauja itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras ir pagaliau pradėti įgyvendinti šį svarbų Klaipėdos gyventojams projektą.

Dėl reikšmingų bylai aplinkybių

Teisėjų kolegijos nuomone, AB „Klaipėdos vanduo“ viešųjų pirkimų komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ ir „Malmberg Water AB“ kvalifikacija atitinka konkurso sąlygų minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovas įrodinėjo faktą, jog jungtinės veiklos dalyvis Malmberg Water AB, įgyvendindamas projektą „Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai“, buvo sėkmingai atlikęs geriamojo vandens ruošimo įrenginių, skirtų ne mažiau kaip dviejų vandens rodiklių gerinimui, iš kurių vienas buvo amonis. Šiam tikslui atsakovas pateikė į bylą projekto „Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai“ pirkimo dokumentų technines specifikacijos D dalies dokumentus: Priedą D 1 „Žalio vandens kokybė“, Priedą D 2 „Išvalyto vandens kokybė“, Priedo D1 „Žalio vandens kokybė“ lentelę D 1.3: Vidutinė vandens kokybė Petrašiūnų gręžiniuose 2000-2002 m., kurie patvirtina, jog tiesiogiai prieš projekto įgyvendinimą amonio rodiklis vandenyje buvo 0,733 mgN/1, o po vandens gerinimo įrenginių įrengimo amonio rodiklis vandenyje tapo mažiau kaip 0,5 mgN/1. Į bylą pateiktas UAB „Projektų ekspertizes“ 2003 m. rugpjūčio 2 d. bendrosios ekspertizės aktas Nr. 173-2003-1 (t. 2, b. 1. 172-173), kuriame aiškiai pasakyta, kad Petrašiūnų vandenvietės vandenyje iki minėtų įrenginių įrengimo amonis sudarė 0,60-0,80 mg/l, o įgyvendinamu projektu turi būti pasiekta, kad amonis vandenyje sudarytų ne daugiau kaip 0,50 mg/l. Šie dokumentai objektyviai rodo, kad projektas „Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai“ yra skirtas ne tik geležies ir mangano, bet ir amonio šalinimui.

Bylos duomenys rodo, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų atsakovas 2010 m. spalio 8 d. kreipėsi į Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių projektuotoją ir paprašė pateikti papildomus dokumentus dėl projekto „Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai“ ir jo įgyvendinimo. Pateiktas apeliacinės instancijos teismui ir į bylą minėtas projektas, kurį paruošė JacobsGIBB Ltd. (Anglija) ir UAB „EVIKTA“ (Lietuva) specialistai, bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais. Projekto Aiškinamajame rašte nurodyta, jog Petrašiūnų vandenvietės vandenyje buvo rasta vidutiniškai amonio 0,6-0,8 mg/l, o Lietuvos higienos norma HN24:1998 reikalavo, kad „labai geros kokybės“ vandenyje būtų iki 0,5 mg/l amonio. Taip pat nurodyta, kad dviejų laipsnių vandens kokybės gerinimo principas (kuris buvo įgyvendintas Petrašiūnų vandenvietėje) užtikrina, kad pirmo laipsnio koštuvuose pašalinama beveik visa geležis ir dalis mangano bei amonis. Projekto „Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai Techniniai rodikliai“ taip pat patvirtina nurodytą informaciją. Tokia pat informacija yra ir projekto „Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai“ techninės specifikacijos dalies D „Technologinės projekto dalies techninės specifikacijos“, kurios 2.3 punkto 4 pastraipoje nurodyta, kad Petrašiūnų projekte įrengtas filtravimas per pirmo laipsnio atvirus koštuvus, kuriuose yra iki 2-5 mm susmulkinto grafito, skirto geležies pašalinimui ir amonio oksidavimui (amonio oksidavimas yra amonio pašalinimo iš vandens būdas). Minėti dokumentai patvirtina faktą, kad Petrašiūnų vandenvietėje įrengtais įrengimais vandenyje buvo sumažintas amonio kiekis iki higienos normos reikalavimų ir kad tokie įrenginiai buvo skirti taip pat amonio šalinimui iš vandens.

Pateiktame į bylą Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedros vedėjo doc.dr. D. M. 2010 m. spalio 15 d. rašte nurodyta, kad apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją daroma išvada: šalinant geležį ir manganą, amonio šalinimui reikia sudaryti specialias sąlygas, kad vyktų nitrifikacijos procesas (t. 5, b.l. 91).

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, nei kiekvienas iš jų atskirai, nei visumoje nesuteikia pagrindo pripažinti, kad tiekėjo UAB „Hidrostatyba“ ir Malmberg Water AB pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, kad šie tiekėjai neatitinka konkurso sąlygų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir šiuo pagrindu naikinti viešajame pirkime atsakovo priimtus sprendimus bei įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo vertinti konkurse likusių dalyvių pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, įpareigojančias visapusiškai ir objektyviai įvertinti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo ir CK normas. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kas suteikia apeliacinės instancijos eismui galimybę nustatyti bylos aplinkybes ir priimti naują sprendimą. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai pagrįsti ir tenkintini, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovų po 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“ ir po 3 025 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Hidrostatyba“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš ieškovų po 266 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“ ir po 266 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Hidrostatyba“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovų po 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“ ir po 3 025 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Hidrostatyba“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovų po 2,27 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n usprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. po 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“.

Priteisti iš ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. po 3 025 Lt (tris tūkstančius dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Hidrostatyba“.

Priteisti iš ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. po 266 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“.

Priteisti iš ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. po 266 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Hidrostatyba“.

Priteisti iš ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. po 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“.

Priteisti iš ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. po 3 025 Lt (tris tūkstančius dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Hidrostatyba“.

Priteisti iš ieškovų UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. po 2,27 Lt (du litus dvidešimt septynis litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėKazys Kailiūnas