Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, trečiojo asmens šeimynos „Juredita“ vadovei E. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. K., trečiasis asmuo šeimyna „Juredita“, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo skyrimo,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors informuota tinkamai (91 b.l.), neatvykimo priežastys nežinomos. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) motina yra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (11 b.l.), duomenys apie tėvą įrašyti remiantis GRT duomenimis (t.y. tėvu įrašytas motinos sutuoktinis) (12 b.l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-01 sprendimu M. K. pripažintas nežinia kur esančiu (19 b.l.). 2012-05-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2018 M. K. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Vaikų gerovės centras „Pastogė“ (33 b. l.), 2012-11-15 įsakymu Nr. A-4262, M. K. laikinuoju globėju paskirta šeimyna „Juredita“ (24 b.l.). Mažametis M. K. iš A. K. šeimos per 4 metus buvo paimtas 3 kartus (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-27 įsakymu Nr. A-2699 ir 2010-08-17 įsakymu Nr. A-3572 mažamečiui nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta Vaiko raidos klinika „Lopšelis“ ). 1994-10-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu A. K. ir M. K. buvo atimtos motinystės ir tėvystės teisės į vaikus V. K., V. K., M. K. ir E. K. (13-14 b.l.). 2006-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu A. K. ir M. K. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia į vaikus: J. K., L. K., K. K., V. K. (15-18 b.l.). Atsakovė 2006-07-11 ir 2008-06-31 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimais bausta dėl motinos valdžios nepanaudojimo (61, 62-63 b.l.). Policijos registruojamų administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, atsakovė už administracinės teisės pažeidimus, susijusius su motinos valdžios panaudojimu buvo bausta 2003-12-23, 2006-03-06, 2006-05-16, 2006-07-11 (75-77 b.l.) Kauno apskrities priklausomybės ligų centro duomenimis atsakovė A. K. nuo 2008-09-15 įrašyta į priežiūros/dispanserinę grupę, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (74 b.l.). Atsakovė nedirba (73 b.l.), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi (72, 92 b.l.). Tai, kad atsakovė nevykdo pareigos rūpintis vaiku, patvirtina Vaikų gerovės centro „Pastogė“ aktai ir tarnybiniai pranešimai (21,22, 23, 28-30 b.l.), Vaiko globos (rūpybos) planai dėl vaiko globos (rūpybos) (25-27 b.l.), Atvejo peržiūros protokolai (34-36 b.l.), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma ( 40-44 b.l.), šeimos aplankymo aktai (47-51, 58-60 b.l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybiniai pranešimai (45-46, 56-57 b.l.) .šeimyna „Juredita“ sutinka tapti nuolatiniu M. K. globėju (20 b.l.).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystimuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Būtent šių pareigų atsakovė nevykdo.

CK 3.180 str. 1 d. numato, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus M. priežiūros, auklėjimo, bendravimo, išlaikymo. Iš byloje esančių Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus surašytų Vaiko globos (rūpybos) planų dėl vaiko globos (rūpybos) peržiūros matyti, jog atsakovės elgesys nesikeičia, ji gyvena atskirai nuo sūnaus, juo nesidomi, nedirba, nesigydo nuo alkoholizmo. Toks elgesys visiškai nepriimtinas, įrodo atsakovės abejingumą savo kaip motinos pareigoms. Jokių aktyvių, realių veiksmų, kad susigrąžintų vaiką, atsakovė nesiima ir nėra pagrindo tikėtis, kad jos elgesys ateityje pasikeistų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas LR Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Atsakovė sūnumi nesirūpina, neteikia jam išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu, taigi būtent dėl savo kaltės, o ne dėl objektyvių aplinkybių, neatlieka motinos pareigų - neaugina sūnaus M.. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas atsakovei apriboti motinos valdžią.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai - nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė visiškai nesidomi sūnumi, jo auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra, neteikia jokio išlaikymo. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus M. auginimo ir auklėjimo, tokiu savo elgesiu daro ypatingą žalą sūnui. Duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra. Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaikų interesus, o šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovės elgesys galėtų pasikeisti, todėl vaiko interesais A. K. apribotina motinos valdžia jos sūnaus M. K. atžvilgiu neterminuotai (CK 3.180 str., CPK 178, 185, 186, 197 str.).

Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pati (CK 3.181 str.).

Dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 str.). CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą ir nustato jo gyvenamąją vietą. Duomenys, kad M. K. yra M. K. tėvas, nėra nuginčyti. M. K. tėvas M. K. yra pripažintas nežinia kur esančiu, motinai neterminuotai apribota motinos valdžia, todėl berniukas į šeimą negali grįžti. CK 3.251 str. numato, kad globa yra nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o vaikams sulaukusiems 14 metų nustatoma rūpyba (CK 3.251 str. 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, M. K. nustatytina nuolatinė globa ir panaikintina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa (CK 3.255 str. 3 p., 3.256 str., 3.257 str. 2 ir 3 p.).

Kitų atsakovės vaikų globėjai A. S. ir D. S., G. P. galimybių globoti M. K. (31,32 b.l.). Ieškovas prašo paskirti šeimyną „Juredita“ nuolatiniu M. K. globėju. Šeimyna „Juredita“ sutinka būti paskirtas nuolatiniu M. K. globėju (20 b.l.). Bylos duomenys rodo, kad vaiko globėjas parinktas nepažeidžiant CK 3.268 str. ir 3.260 str. reikalavimų, todėl šeimyna „Juredita“ skirtina nuolatiniu M. K. globėju (CPK 407 str., CK 3.256 str., 3.261 str., 3.264 str. 1 d., 3.265 str. 1 d.).

Remiantis CPK 376 str. 3 d., šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Nors ieškovas tokio reikalavimo nereiškia, tačiau sprendžiant globos nustatymo klausimą, būtina išspręsti ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Berniukas šiuo metu gyvena šeimynoje „Juredita“, šeimyna „Juredita“ yra skiriama nuolatiniu M. K. globėju, todėl M. K. gyvenamoji vieta nustatoma globos vietoje (CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d., 2 d., 3.183 str. 4 d., 3.265 str.).

Globėjui išaiškintina, kad globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystimąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Apribojus atsakovei motinos valdžią neterminuotai, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra išlaikyti materialiai savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystimuisi sąlygas (CK 3.192 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.

Atsakovė yra darbingo amžiaus, jauna, galinti dirbti ir privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Remiantis CPK 376 str. 3 d., šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta. Teismo vertinimu, prašoma priteisti 200 Lt išlaikymo suma per mėnesį negali patenkinti net minimaliausių fiziologinių vaiko poreikių. Nors atsakovė nedirba, turto neturi, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė nedirba dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad išnaudojo visas galimybes dirbti ir gauti pajamas, iš kurių galėtų tenkinti savo nepilnamečių vaikų poreikius. Bylos duomenimis, atsakovė, be M. K., turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką J. K., kiti jos vaikai yra jau sulaukę pilnametystės, mirę arba įvaikinti. Iš atsakovės Kauno miesto apylinkės teismo 2006-06-30 sprendimu yra priteistas išlaikymas sūnui J. K., mokant po 100 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsižvelgiant į M. K. poreikius bei tai, kad atsakovė privalo teikti išlaikymą ir kitam savo nepilnamečiam vaikui, iš atsakovės A. K. priteistinas išlaikymas jos sūnui M. K. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-29 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant šeimyną „Juredita“ (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3.275 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 143 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, 126 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 11 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 280 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Panaikinti 2012-05-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2018 M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Paskirti M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju šeimyną „Juredita“, į.k. 302666178, buveinė Laimos g. 3, Kaunas.

Nustatyti M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globos vietoje - šeimynoje „Juredita“, į.k. 302666178, buveinė Laimos g. 3, Kaunas.

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt (trys šimtai penkiasdešimt Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-29 iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti šeimyną „Juredita“, į.k. 302666178, buveinė Laimos g. 3, Kaunas, M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 280 Lt (du šimtai aštuoniasdešimtLt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.