Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1089-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-12
Bylos Nr.
2A-1089-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04265-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
D. P., J. P.
Trečiasis asmuo
J. Ž., V. B., K. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1089-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04265-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas), Loretos Lipnickienės, J. M., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms D. P., J. P., tretiesiems asmenims J. Ž., V. B., K. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pakeisti bendraturčių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką: paskirti ieškovui naudotis 95 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pridedamame plane pažymėtu geltona spalva ir “A” raide pagal taškus, pažymėtus 25-45-63-64-12-17-18-19-20-21-25; sklypu, turinčiu 171 kv.m. ploto, pridedamame plane , pažymėtu raidėmis “C” ir “D”, pagal taškus, pažymėtus 1-2-12-64-63-+28-30-29-10-1, paskirti naudotis J. P. kartu su V. B.; kitų bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nekeisti, paliekant galioti tą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri buvo nustatyta 2004 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte bei pažymėta kadastro žemėlapyje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad naudojimosi tvarką būtina pakeisti, kadangi dabar galiojanti naudojimosi sklypu tvarka yra netinkama, o atsakovės nesutinka su ieškovo projektu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškovas, reikalaudamas pakeisti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, nustatytą bendratutrčių susitarimu, privalo įrodyti, jog bendraturčių susitarimu nustatyta ir galiojanti naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, šiuo atveju, kad bendraturčiai trukdo ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausančią žamės sklypo dalį, bei ja naudotis. Tokio ieškinyje nurodyto naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindo ieškovas neįrodė (CPK 178 str.). Iš ieškovo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad sprendimo priėmimo dienai ieškovas gali naudotis ir realiai naudojasi žemės sklypo dalimi, kuri jam priskirta bendraturčių sutarimu, kad naudojasi jam priklausančia žemės sklypo dalimi pagal nusistovėjusią faktinio patekimo į skypą tvarką, kad sprendimo priėmimo dienai jokių tiesioginių kliuvinių (tvorų, atitvarų, atsakovių draudimų patekti ieškovui į jo sklypo dalį) nėra. Ieškovo argumentas apie ateityje galimus atsirasti kliuvinius trukdysiančius jam patekti į sklypą neįrodo ieškovo teisių pažeidimo fakto. Tai, kad ieškovui netrukdoma naudotis jo žemės sklypu patvirtino ir atsakovės J. P. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad ieškovas naudojasi jam priklausančia žemės sklypo dalimi, joje laiko statybines medžiagas. Vertinant ieškovo pateiktą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo planą matyti, kad pagal ieškovo naujai siūlomą naudojimosi tvarką jam priklausančio naudotis daugiabriaunio žemės sklypo dalis, įgyja papildomas briaunas, įgyja dar įvairesnę konfigūraciją, tampa iš šešiakampės devyniakampe. Šiuo metu galiojančiame žemės sklypo naudojimosi plane šoninė ieškovo žemės sklypo riba, žymima taškais 12-45 yra tiesi. Atitinkamai atsakovės J. P. ir trečiojo asmens V. B. naudojimosi sklypu riba, sutampanti su šia linija irgi yra tiesi. Vietoj tiesios linijos prašoma nustatyti naudojimosi ribą laužtine linija, atitinkamai atskirta taškais 12-34-63-45, daro tiek ieškovo, tiek ir atsakovės J. P. bei trečiojo asmens V. B. naudojamą sklypą sudėtingesnės formos. Sudėtingesnė dėl daugiabriaunių ribų forma akivaizdžiai daro naudojimą apsunkintu.

Teismas pripažino verta dėmesio aplinkybe tai, kad pagal ieškovo prašomą naudojimosi tvarkos pakeitimą, pakeitus šoninę ribą pažymėtą taškais 12-45 į laužtinę ribą, pažymėtą taškais 12-34-63-45 susiaurėja praėjimas prie žemės sklype esančių statinių ir konkrečiai kiemo statinio, kuris plane pažymėtas ”C” kaip priklausantis atsakovei J. P.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys liudija, kad gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) turi krosninio šildymo sistemą. Todėl esmines gyvenimo sąlygas užtikrina kuro sandėliavimui, patalpų apšiltinimui reikalingos priemonės, kuro šaltiniai ir jų sandėliavimas. Susiaurinus priėjimą prie tokiam ūkiškam tikslui naudojamų statinių atsakovės J. P. padėtis dėl susiaurėjusio ir dėl to sudėtingesnio praėjimo pablogėja. Ieškovas teismui neįrodė, jokių naujų dėmesio vertų, o ne ieškovo inicijuotų naujų faktų, kurie sąlygotų naudojimosi tvarkos pakeitimo reikalingumą. Todėl CPK 178 str. pagrindu, kaip neįrodytas ieškinys, pareikšto reikalavimo ribose teismo buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir tenkinti ieškinį. Paaiškina, kad iš žemės sklypo plano, kuriame nurodyta šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka, matyti, kad ieškovas iš bendro naudojimosi sklypo dalies niekaip negali patekti į savo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide „A“, kadangi ieškovas turi pereiti per atsakovei J. P. ir trečiajam asmeniui V. B. priklausančią sklypo dalį, plane pažymėtą raidėmis „C“ ir „D“. Atsakovė J. P. pereiti savo valdas ieškovui draudžia. Statybines medžiagas ieškovas į savo sklypo dalį atsigabeno tuo metu, kai tarp ieškovo ir atsakovės J. P. dar nebuvo iškilęs konfliktas. Po to atsakovė praėjimą užtvėrė. Tai turėtų būti matoma iš civilinės bylos Nr. 2-1616-608/08 medžiagos, kuri yra prijungta prie šios civilinės bylos. Ieškovas ir toliau lieka priklausomas nuo geros atsakovės valios, nes ji gali bet kada uždrausti ieškovui patekti į jam priklausančią sklypo dalį. Kadangi sudėtingesnės konfigūracijos tampa ieškovui priskirtina žemės sklypo dalis, tai nedaro jokios neigiamos įtakos atsakovės J. P. teisėms ir teisėtiems interesams, o atsakovės D. P. valdoma sklypo dalis apskritai nesiriboja su ginčytina teritorija. Naujų papildomų briaunų naudojamame žemės sklype atsiradimas savaime negali apsunkinti naudojimosi žemės sklypu. Be to, ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nustato bendrą ribą tarp ieškovo dalies ir bendro naudojimo dalies bei suteikia ieškovui galimybę patekti į savo sklypo dalį. Ieškovo siūlomas naujos naudojimosi tvarkos planas yra parengtas pagal mastelį 1:500. Nuo ieškovo prašomos nustatyti sklypo ribos, plane pažymėtos taškais 63-45, iki J. P. statinio pažymėto raide „C“ plane yra apie 0,4 cm, tokiu būdu realiai tai būtų apie 2 metrai. Visiškai nesuprantama kaip tokio atstumo nepakanka praeiti ir iš sandėliuko pasiimti malkų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp atsakovės J. P. priklausančio namo dalies, esančios tarp taškų, plane pažymėtų 34-37, ir ieškovo dalies, plane pažymėtos taškais 42-25, yra apie 0,2 ?m, kas realybėje sudaro apie 1 metrą, tačiau tai netrukdo atsakovei pro ten praeiti ir savo sandėliuke laikyti malkas ir kitus daiktus.

Atsiliepimas

Atsakovė D. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo metu nėra jokių kliūčių ieškovui patekti į savo žemės sklypą. Pats ieškovas tą patvirtino teismo posėdžio metu. Kompaktiški, turintys mažiau kampų, artimesni stačiakampio formai sklypai yra racionalesni ir patogesni naudoti. Iš ieškovo pateiktame plane suformuotos jo naudojimuisi skiriamos sklypo dalies formos matyti, kad ieškovas stengiasi suformuoti tokią jo naudojamo sklypo dalies formą, kad galėtų joje statyti priestatą prie savo namo dalies. Priestato statymas pablogintų atsakovės namo dalies būklę, iš dalies užstotų langus, pablogintų natūralų apšvietimą. Dėl to ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka padidintų nesutarimų ir konfliktų ateityje galimybes. Taip pat svarbu, kad tarp sklypo bendrasavininkų yra jau daug metų nusistovėjusi naudojimosi sklypu tvarka. Ieškovas nesant įstatyminių pagrindų (CK 6.223 str.) buvusių žemės sklypo bendrasavininkų 2004 m. vasario 23 d. susitarimo dėl naudojimosi tvarkos negali pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, t.y. apeliantui V. B. priklauso 110/1014 dalis, atsakovėms J. P. ir D. P. atitinkamai 171/1014 ir 248/1014 dalys tretiesiems asmenims J. Ž., V. B. ir K. B. atitinkamai 90/1014, 172/1014 ir 223/1014 dalys. 2004 m. ginčo žemės sklypo bendrasavininkai nustatė sklypo naudojimosi tvarką, išskiriant konkrečias sklypo dalis, kuriomis naudosis kiekvienas iš bendraturčių. Naudojimosi sklypu ribos įregistruotos VĮ „Registrų centre“ 2004 m. balandžio 8 d.

Ieškinyje pagrindu pakeisti esamą naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu pagal dabartinę žemės sklypo naudojimosi tvarką apeliantas negali patekti į jam priskirtą naudotis žemės sklypo dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra itin svarbi kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje suformuota bylų dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003). Pažymėtina, kad apelianto pozicija dėl to, ar jam yra trukdoma patekti į jam priklausančią sklypo dalį, ar ne, nėra visiškai nuosekli. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme apeliantas paaiškino, kad realių - objektyvių kliūčių naudotis jam priklausančia sklypo dalimi nėra: jam priklausančia sklypo dalimi naudojasi pagal nusistovėjusią faktinio patekimo į sklypą tvarka, sklypo bendraturčiai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai kliūčių naudotis sklypu netrukdo. Tą patvirtino ir teismo posėdyje apklausti ginčo sklypo bendraturčiai. Reikia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto reikalavimai yra grindžiami ne tiek konkrečiomis aplinkybėmis dėl trukdymo naudotis jam priskirta sklypo dalimi, kiek hipotetiniais apelianto pasvarstymais, jog atsakovė J. P. jam gali užtverti praėjimą į priskirtą sklypo dalį. Civilinės bylos Nr. 2-1616-608/08 medžiaga niekaip nepatvirtina apelianto reikalavimo dėl naudojimosi sklypu tvarkos pakeitimo pagrįstumo, kaip tik priešingai – poreikio keisti dar nuo 2004 metų galiojančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra pagrindo.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Iš apelianto V. B. pateikto naudojimosi sklypo tvarkos pakeitimo plano matyti, kad siūlomas naujas planas ne tik, kad objektyviai nėra būtinas, bet ir siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali, neefektyvi bei sudaro prielaidas ateityje kilti konfliktams tarp bendraturčių, o būtent tarp apelianto ir atsakovės J. P.. Kaip matyti iš apelianto siūlomo ginčo žemės sklypo tvarkos plano pakeitimo apeliantui priskirta sklypo dalis taptų dar sudėtingesne, t.y. iš šešiakampės taptų devyniakampe. Tuo pačiu sudėtingesnę formą įgytų ir atsakovės J. P. bei trečiajam asmeniui V. B. priskirtos žemės sklypo dalys. Sudėtingesnė žemės sklypo forma savaime prieštarauja sklypo racionalumo bei efektyvaus naudojimo kriterijams, kadangi tampa sudėtingiau praktiškai atskirti aiškias sklypo ribas, savininkui atskirti jam priskirtą sklypo dalį nuo kitų sklypų ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog dabartinė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta dar 2004 metais, preziumuotina, kad tarp bendraturčių jau yra nusistovėjusi stabili ir aiški naudojimo sklypu tvarka, nenustatyta, kad tarp bendratučių būtų kilę kokių nors konfliktų nuo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo momento, ar kad nors vienas iš bendraturčių negalėtų tinkamai naudotis jam priskirta žemės sklypo dalimi. Taigi nustačius apelianto siūlomos ginčo žemės sklypo tvarkos pakeitimus – naudojimosi tvarka tarp apelianto ir atsakovės J. P. bei trečiojo asmens V. B. taptų ne tik, kad apsunkinta, bet ir būtų suardyta per daugelį metų nusistovėjusi bei tinkamai funkcionuojanti ginčo žemės sklypo bendraturčių nustatyta naudojimo sklypu tvarka.

Pažymėtina, kad kiekvieną kartą siūloma naudojimosi bendru daiktu pakeitimo tvarka turi išlaikyti visų bendratučių interesų pusiausvyrą, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Apelianto teiginiai apie tai, kad jo siūlomi naudojimosi tvarkos sklypu pakeitimai netrukdytų atsakovei J. P. patekti į sandėliuką, nėra visiškai pagrįsti, kadangi iš pateikto pakeitimų plano matyti, kad J. P. padėtis dėl susiaurėjusio ir dėl to sudėtingesnio praėjimo iš esmės pablogėja. Kadangi šiuo metu galiojanti naudojimosi tvarka netrukdo apeliantui naudotis jam priskirta sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimas pagal apelianto siūlomą planą neproporcingai suvaržytų atsakovės J. P. teises, bendroje sumoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto pasiūlytą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo planą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų esamos situacijos vertinti kitaip nei skundžiamame sprendime tą padarė pirmosios instancijos teismas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o ginčijamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisLoreta LipnickienėJadvyga Mardosevič