- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-988-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04180-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9092-1107/2021 pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: (duomenys neskelbtini) nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d. įmokėjęs 29,5-31 proc. tarifu valstybinius pensijų socialinio draudimo mokesčius, iš jų 24 proc. tarifu kenksmingumo nuo priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų pil. E. Z., kuris dirbo ypatingų sąlygų pobūdyje pagal Lietuvoje galiojantį, antrojo (2) sąrašo, skyriaus XXIII „Bendros profesijos“ nurodymą: „kodui 23200000-1754B priskirti visi darbuotojai, tiesiogiai atlikę darbus su 1-2-os grupės pavojingumo laipsnio mikroorganizmais“, TSRS Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 10 1991 m. sausio 16 d. ir pil. E. Z. faktiniais dvejais kalendoriniais metais valstybiniame socialinio draudimo pensijų staže yra įskaitomas su leptospiroze darbas vienų kalendorinių metų iki 1994 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvoje galiojantį TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įstatymo „Dėl pensijinio aprūpinimo piliečių TSRS“ Nr.1480-1 1990 m. gegužės 15 d. nurodymą 72 straipsnio toje apimtyje, kuri neįtraukta po 1994 m. gruodžio 31 d. į LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą Nr. 1-549.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. 2021 m. kovo 23 d. nutartimi teismas pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad:
2.1. nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, ar kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, ar kad jie neišlikę. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 29 d. prašymais kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kuris 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. (10.8)DV_S-67998 informavo apie tai, jog 2019 m. sausio 29 d. yra suformuota kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas byla Nr. 117327. 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus raštu Nr. (8.6E-45)SD-6454 pareiškėjui išsamiai išaiškinta, kokių veiksmų ir priemonių jis turi teisę imtis jo pateiktų prašymų dėl darbo stažo kontekste. Šiame rašte nurodyta informacija nesuteikia pagrindo pareiškėjui iš karto kreiptis į teismą, neatlikus veiksmų, dėl ko būtų pagrindas spręsti, kad yra įstatyme nustatytų sąlygų visuma asmeniui kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pareiškėjas teismui pateikė dokumentus, turinčius reikšmės dėl jo akcentuojamo darbo stažo atitinkamu laikotarpiu, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių ir ar jam aktualiu klausimu yra priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus sprendimas.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjui nesikreipus į kompetentingą valstybės instituciją dėl šioje byloje nurodytos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir stažo trukmės, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ar kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, ar kad jie neišlikę (CPK 445 straipsnis). Pareiškimą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti apelianto pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. teismas objektyviais duomenimis nepagrindė išvados, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas neturi dokumentų patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, ar kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kad jie neišlikę.
3.2. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 18 d. rašte Nr. DVT2-191 nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) kasmėnesinių valstybinio pensijų socialinio draudimo mokesčių apskaitos žiniaraščiai bei mokestinių pavedimų dokumentai (duomenys neskelbtini) archyvui neperduoti, jų kopijų už laikotarpį nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 31 d. išduoti negali. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2020 m. gruodžio 7 d. informaciniame rašte Nr.(8.6E-45)SD-6454 nurodė, kad prašomų pateikti duomenų Fondo valdyba neturi. Įstaigos, turėjusios pareigą saugoti 75-erius, po to saugoti tik 50-imt metų dokumentus, šiandien neturi šių dokumentų, atgaminti jų negali, jie nėra išlikę, jų neįmanoma pateikti į kompensacijos už ypatingų darbo sąlygų pobūdį bylą ir senatvės pensijos bylą.
3.3. Teismas nepagristai ir neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 2020 m. spalio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas Nr.(l 0.8)DVS-67989, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 7 d. raštas Nr.(8.6E- 45)SD-6454 patvirtina teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, neatskleidimą bylos esmės. Teismas nutartyje nepagristai ignoravo teismų praktiką dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų išaiškinimus, kad valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti teisme apelianto pareiškimą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo.
7. Apeliantas teismui pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: (duomenys neskelbtini) nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d. įmokėjęs 29,5-31 proc. tarifu valstybinius pensijų socialinio draudimo mokesčius, iš jų 24 proc. tarifu kenksmingumo nuo priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų pil. E. Z., kuris dirbo ypatingų sąlygų pobūdyje pagal Lietuvoje galiojantį, antrojo (2) sąrašo, skyriaus XXIII „Bendros profesijos“ nurodymą: „kodui 23200000-1754B priskirti visi darbuotojai, tiesiogiai atlikę darbus su 1-2-os grupės pavojingumo laipsnio mikroorganizmais“, TSRS Ministrų Tarybos nutarimo Nr.10 1991 m. sausio 16 d. ir pil. E. Z. faktiniais dvejais kalendoriniais metais valstybiniame socialinio draudimo pensijų staže yra įskaitomas su leptospiroze darbas vienų kalendorinių metų iki 1994 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvoje galiojantį TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įstatymo „Dėl pensijinio aprūpinimo piliečių TSRS“ Nr.1480-1 1990 m. gegužės 15 d. nurodymą 72 straipsnio toje apimtyje, kuri neįtraukta po 1994 m. gruodžio 31 d. į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą Nr. 1-549.
8. Apeliantas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. (10.8)DV_S-67998 apeliantą informavo apie tai, jog 2019 m. sausio 29 d. yra suformuota kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas byla Nr. 117327. Teismas konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus raštu Nr. (8.6E-45)SD-6454 apeliantui išsamiai išaiškinta, kokių veiksmų ir priemonių jis turi teisę imtis jo pateiktų prašymų dėl darbo stažo kontekste. Šiame rašte nurodyta informacija apie duomenų, įrodančių asmens įgytą stažą ir gautas draudžiamąsias pajamas iki 1993 m. gruodžio 31 d. <...> gali būti nustatomi teismine tvarka nesuteikia pagrindo pareiškėjui iš karto kreiptis į teismą, prieš tai neatlikus veiksmų, dėl ko būtų pagrindas spręsti, kad yra įstatyme nustatytų sąlygų visuma asmeniui kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog apelianto pareiškimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena grindė šių rašytinių įrodymų analize. Sprendė, kad apeliantui nesikreipus į kompetentingą valstybės instituciją dėl šioje byloje nurodytos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir stažo trukmės, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ar kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, ar kad jie neišlikę. Teismas konstatavo, jog, nusprendęs atsisakyti priimti pareiškimą, nevertina pareiškimo formos ir turinio atitikties civilinio proceso kodekso normų reikalavimams, keliamiems tokiam procesiniam dokumentui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
9. 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus raštu Nr. (8.6E-45)SD-6454 apeliantas buvo informuotas apie tai, kad kiekvienas besikreipiantis dėl pensijos asmuo pats privalo pateikti dokumentus, įrodančius jo darbo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir draudžiamąsias pajamas. Minėtu laikotarpiu gautos draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavio išduotomis pažymomis. Jei darbo knygelėse įrašai apie darbo laikotarpį nėra tinkamai įforminti, tokie darbo laikotarpiai gali būti įrodomi darbo stažo pažymomis, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, išrašais ar kitais Nuostatų 6.4 papunktyje nustatytais dokumentais. Jeigu yra neįmanoma pateikti dokumentų, įrodančių asmens įgytą stažą ir gautas draudžiamąsias pajamas iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ar kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, ar kad jie neišlikę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada buvo skubota. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme klausimą, turėjo pareigą įsitikinti, kad tokių duomenų tikrai nėra, šiai aplinkybei išsiaiškinti panaudojant trūkumų šalinimo institutą.
11. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė terminą, per kurį pasiūlė apeliantui pateikti rašytinius įrodymus apie tai, ar jis pasinaudojo galimybe juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančius dokumentus gauti kitomis priemonėmis, paminėtomis 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Administravimo departamento Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus rašte Nr. (8.6E-45)SD-6454. O būtent, ar kreipėsi į valstybinės archyvų sistemos įstaigą ar savivaldybės archyvą. Teismas konstatavo, kad apeliantas nesikreipė į kompetentingą valstybės instituciją dėl byloje nurodytos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir stažo trukmės, tačiau neįvardijo tokios įstaigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti teisme nagrinėti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl to, kad pareiškėjas gali kitais būdais, ne teismo tvarka, gauti trūkstamus dokumentus, turi įvardinti, į kokią instituciją jam reikalinga kreiptis. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nepriimti teisme nagrinėti pareiškimo nepasisakė, kokiais kitais socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4 papunktyje nustatytais dokumentais gali būti patvirtintas apelianto prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Apibendrinant pasakytina, jog, nagrinėjamu atveju, tik nustačius terminą galimiems pareiškimo trūkumams pašalinti teismas galėjo konstatuoti, jog nėra sąlygų teisme pareikštą reikalavimą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškimo formos ir turinio atitikties civilinio proceso kodekso normų reikalavimams, keliamiems tokiam procesiniam dokumentui. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalyje XXV ir XXVI skyriuose nustatytas taisykles. Nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Vertinant pareiškimo formos ir turinio atitiktį teisės aktų reikalavimams tuo pačiu įvertinama, ar pareiškimas gali būti nagrinėjamas teisme.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kompetencija spręsti pareiškimo priėmimo klausimą priskirta pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. Z. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.