- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-421-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š., V. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys M. Š., V. Š., antstolė V. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. VMI kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininko V. Š. ir M. Š. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti V. Š. nuosavybės teisę į 1/2 dalį M. Š. turto – kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalųjį mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), areštuotą antstolės 2018-08-02 turto arešto aktu Nr. 0162/18/00725 5R-3105. Nukreipti išieškojimo į 2018-06-13 turto arešto aktu Nr. 162/18/600 5R-2395 areštuotą transporto priemonę „F. F.“ VMI atstovas teismo neprašė. Skolininko prašymą dėl baudų pakeitimo viešaisiais darbais prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Š. su VMI pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad V. Š. gyvendamas santuokoje su M. Š. jokio nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto neįgijo. Teigė, kad V. Š. sutuoktinė niekaip nesusijusi su jam paskirtomis baudomis, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga nukreipti išieškojimą į jos darbo užmokestį, kuris nėra didelis, ir taip ją įklampinti į skolas, kadangi tokiu atveju ji nebepajėgtų dengti paskolų bankams. M. Š. nori nutraukti santuoką su V. Š., jų pareiškimą atsisakyta priimti nepašalinus pareiškimo dėl kreditinių įsipareigojimų padalijimo trūkumų. V. Š. taip pat nurodė, kad jo vardu yra įregistruotas tik automobilis „F. F.“, tačiau šio automobilio registracija yra formali, jis nesukuria jokios vertės, kadangi šis automobilis yra patyręs avariją ir jis šiuo metu yra likviduotas. Teigė, kad skolininkas šiuo metu jokio nuolatinio darbo neturi, taip pat neturi materialiojo turto, todėl teismui pateikė prašymą atsižvelgiant į skolininko materialinę padėtį paskirtas administracines baudas pakeisti viešaisiais darbais. Taip pat baigiamųjų kalbų metu V. Š. pateikė teismui prašymą išdėstyti paskirtas baudas.
Šalies argumentai
3. Antstolė su pareiškėjos VMI pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Teigė, kad skolininkui yra žinoma apie jam paskirtas baudas, jų nustatytu terminu nesumokėjus, skolų išieškojimas perduotas vykdyti antstolei. Vykdant išieškojimą šiuo atveju raginimas sumokėti baudas geruoju skolininkui nėra siunčiamas, o visi skolininkui skirti dokumentai yra siunčiami vykdomuose nutarimuose nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu. Kadangi kito adreso antstolei skolininkas nėra nurodęs, todėl dokumentai laikomi įteiktais tinkamai. Pažymėjo, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties, turto nėra pasidaliję, skolininkas yra santuokoje su M. Š., todėl jam priklauso 1/2 dalis sutuoktinės gaunamų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos VMI prašymas atmestas. Teismas nutarė V. Š. prašymą dėl baudų pakeitimo viešaisiais darbais palikti nenagrinėtą, V. Š. prašymą dėl baudų išdėstymo atmesti.
5. Teismas pažymėjo, kad su skolininko asmeniniais administraciniais nusižengimais skolininko sutuoktinė nėra susijusi.
6. Teismas nurodė, kad šiuo metu skolininkas nėra suimtas, nori, kad paskirtos baudos būtų likviduotos, ketina jas dalimis sumokėti, prašo jų išdėstymo, taip pat teikia prašymą dėl jų pakeitimo viešaisiais darbais, pripažindamas, kad tai jo asmeninės prievolės, su sutuoktine ir bendrais šeimos poreikiais nėra susijusios. Skolininkas yra darbingo amžiaus, iki sulaikymo gaudavo pajamas iš darbo santykių.
7. Teismas nenustatė, kad skolininkas turi sveikatos problemų, trukdančių jam įsidarbinti, nenustatė, kad nebūtų jokių galimybių išieškoti skolas VMI ir vykdymo išlaidas antstolei nenukreipiant išieškojimo į skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas.
8. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir teisingumo bei sąžiningumo principais atmetė VMI prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jos prašymą tenkinti.
10. Apeliantė nurodo, jog nėra duomenų, kurie paneigtų skolininko ir jo sutuoktinės turto bendrumą ir lygių dalių prezumpciją arba leistų nukrypti nuo lygių dalių principo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/18/00600, pradėtą pagal 2018 m. birželio 8 d. VMI išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-55991 dėl 108,08 Eur skolos išieškojimo; vykdomąją bylą Nr. 0162/18/00724, pradėtą pagal 2018 m. liepos 20 d. VMI išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-69777 dėl 1100 Eur skolos išieškojimo, ir vykdomąją bylą Nr. 00162/18/00725, pradėtą pagal 2018 m. liepos 23 d. VMI išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-71743 dėl 11 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. išieškotojos VMI naudai. Vykdydama priverstinį skolos išieškojimą antstolė 2018 m. birželio 13 d. Turto arešto aktu Nr. 5R-2395 areštavo skolininkui V. Š. priklausančią transporto priemonę „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto arešto aktu Nr. 5R-3105 antstolė areštavo skolininkui priklausančią teisę į 1/2 dalį sutuoktinės M. Š. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumas, viršijančias MMA, nurodė jas saugoti AB „Klaipėdos baldai“ kasoje iki atskiro antstolės nurodymo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
15. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
16. Šiuo atveju vieno iš sutuoktinių – suinteresuoto asmens V. Š. kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko turto dalį jo ir sutuoktinės bendrojoje nuosavybėje taip, kad iš jos galima būtų išieškoti, konkrečiai – pripažinti skolininko V. Š. nuosavybe 1/2 dalį sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų.
17. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė tai aplinkybei, kad su skolininko asmeniniais administraciniais nusižengimais skolininko sutuoktinė nėra susijusi. Teismas pažymėjo, kad skolininkas nėra suimtas, nori, kad paskirtos baudos būtų likviduotos, ketina jas dalimis sumokėti, dėl to vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais atmetė VMI prašymą.
18. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).
19. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl skolininko turto dalies į teismą kreipėsi skolininkui ir M. Š. esant santuokoje. Nutarties priėmimo dieną nebuvo registruota juridinių faktų apie vedybų sutarties sudarymą, santuokos nutraukimą ar kitokį turto pasidalijimą. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Be to, buvo aiškiai nustatyta, kad skolininkas jokio realaus asmeninio išieškotino turto neturi, pajamų negauna, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos prašymo netenkino.
21. Dėl šių priežasčių atmestini argumentai dėl to, kad skolininkas darbingas, ketina sumokėti ir galbūt tai padarys ateityje. Kaip minėta, įstatymo nuostatos įsakmiai reglamentuoja, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles (dėl to ginčo nėra) nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
22. Spręstina, kad nors skolininko prievolė yra asmeninė, tačiau nesant duomenų, kurie paneigtų skolininko ir jo sutuoktinės turto bendrumą ir lygių dalių prezumpciją arba leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustačius, kad pareiškėjos reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo negali būti tenkinamas.
23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintini nepagrįstais nutarties argumentai dėl pagrindo atmesti pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nebuvimo.
24. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje naikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis). Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.
25. Akcentuotina, kad proceso šalims įgyvendinant savo teises būtina atsižvelgti į naujai po skundžiamos teismo nutarties nustatytą aplinkybę. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1516-1071/2019 nutraukta M. Š. ir V. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis joje nurodytomis sąlygomis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties dalį dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir išspręsti šį klausimą iš esmės – nustatyti skolininko V. Š. ir M. Š. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti V. Š. nuosavybės teisę į 1/2 dalį M. Š. turto – kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA).
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.