Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-01 · Civilinė byla Nr. 2S-332-555/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-01
Bylos Nr.
2S-332-555/2012
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00015-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
R. Z.
Civilinė byla Nr.2S-332-555/2012Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00015-2011-8
Pirmosios instancijos teismo teisėja Tatjana Butkienė
Procesinio sprendimo kategorija 101;114.12;121.6;122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Z. atstovo atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsakovės prašymas dėl baudos panaikinimo atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei R. Z., tretysis asmuo L. G., institucija, duodanti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, 2011 m. rugsėjo 16 d. protokoline nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie jos turimą turtą ir pajamas bei išlaidas tiek Airijoje, tiek Lietuvoje, o taip pat įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie mokymo bei lavinimo įstaigas, kurias lanko vaikai ir šeimos aplinką. Nurodė, kad šie duomenys reikalingi siekiant objektyviai nustatyti vaikų poreikius ir tėvų galimybę teikti išlaikymą vaikų išlaikymui bei nustatyti išlaikymo dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi nubaudė atsakovę R. Z. 1 000 Lt dydžio bauda. Nurodė, kad nei atsakovė, nei į teismo posėdį atvykęs atsakovės atstovas nurodytų rašytinių įrodymų nepateikė, atsakovės atstovas pareiškė, kad tokių rašytinių įrodymų neturi, o jei ir turėtų, nepateiktų, kadangi mano, jog tokie įrodymai gali pakenkti vaikų interesams, be to, teismas pats gali rinkti įrodymus, jei teismui reikia. Teismas priežastis dėl kurių neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus pripažino nesvarbiomis ir vertino kaip piktybinį ir cinišką teismo nurodymo nevykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodė, kad bauda atsakovei skirta nepagrįstai ir neteisėtai, kad teismas, net ir paprašytas, nevykdė jam tenkančios išaiškinimo pareigos, susijusios su jo 2011-09-16 protokolinėje nutartyje atsakovei numatytais įpareigojimais, teismas skyrė baudą visiškai neįsigilinęs į 2011-10-20 teismo posėdyje perskaitytas paaiškinime nurodytas priežastis, dėl kurių teismo reikalavimas pateikti duomenis buvo neįvykdytas, svarbumą. Be to nurodė, kad teismas absoliučiai nieko daugiau nėra padaręs, kad aplinkybes pagrindžiantys įrodymai būtų surinkti teisėtomis priemonėmis teismui naudojantis visomis jam suteiktomis teisėmis ir instrumentais. Pažymėjo, kad 1) teismo 2011-09-16 protokolinėje nutartyje nurodytus duomenis pagrindžiančių rašytinių įrodymų atsakovė neturėjo ir neturi, o įstatymas nesuteikia teisės teismui ją įpareigoti kreiptis į kokias nors institucijas dėl tokių įrodymų gavimo, 2) teismo reikalaujami pateikti duomenys gali būti panaudoti prieš jos ir jos vaikus, 3) tokius duomenis pagrindžiančius įrodymus gali rinkti pats ieškovas, kuriam tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga, arba juos gali išsireikalauti teismas iš tuos įrodymus galinčių išduoti institucijų, todėl, mano, kad atsakovė turėjo teisę atsisakyti vykdyti teismo įpareigojimą tiek dėl to, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, tiek dėl to, kad tie duomenys gali būti panaudoti prieš ją ir jos vaikus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė žinodama apie bylos sudėtingumą, jos apimtis, nesiėmė veiksmų, kad būtų tinkamai ir visapusiškai išnagrinėtas ginčas, be to atsakovei buvo suteiktas pakankamas terminas nurodytai informacijai pateikti. Teismas sprendė, kad atsakovė sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad nors teismas šeimos bylų kategorijose yra aktyvus (turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva), tačiau tai nereiškia, kad šalys yra atleidžiamos nuo jų, kaip įrodinėjimo subjektų, procesinių pareigų vykdymo – faktų nurodymo, įrodymų rinkimo ir pateikimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės R. Z. atstovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti. Nurodo, kad teismas įpareigojo pateikti duomenis apie jos turimą turtą ir pajamas bei išlaidas tiek Airijoje, tiek Lietuvoje, apie mokymo bei lavinimo įstaigas, kurias lanko vaikai ir šeimos aplinką, tačiau nenurodant konkrečių pateiktinų rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti teismo prašomus pateikti duomenis, todėl mano, kad teismas tinkamai nesuformulavo įpareigojimo, t.y. nenurodė kokius konkrečiai įrodymus pateikti, į kokias institucijas kreiptis dėl jų išdavimo. Taip pat nurodo, kad teismo nurodytus duomenis pagrindžiančių įrodymų atsakovė kad ir turėtų, tačiau neprivalo jų teikti pagal CPK 199 straipsnio 3 dalį, nes atsižvelgiant į ieškinio dalyką, jį patenkinus atsakovės ir jos vaikų interesai nukentės. Todėl mano, kad atsakovės atsisakymą teikti rašytinius įrodymus pagal CPK 199 straipsnio 3 dalį teismas turėjo pripažinti svarbia teismo reikalavimo pateikti rašytinį įrodymą neįvykdymo priežastimi. Mano, kad teismas nevertino teismo nustatyto įpareigojimo neįvykdymo priežasčių. Taip pat nurodo, kad teismas byloje netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles: atleido ieškovą nuo jam tenkančios pareigos įrodyti jo ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir tą pareigą perkėlė atsakovei, be to, ir pats teismas galėjo išsireikalauti įrodymus iš atitinkančių institucijų. Mano, kad teismo reikalavimo pateikti duomenis atsakovė neįvykdė dėl svarbių priežasčių, todėl teismo skirta bauda naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudų paskirtis – byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tinkamas procesinių pareigų įvykdymo užtikrinimas. Teismo bauda yra procesinė teisinė sankcija, išreikšta proceso įstatyme nustatyta suma.

Nagrinėjamu atveju teismas nepanaikino atsakovei už neįvykdymą teismo įpareigojimo pateikti raštinius įrodymus paskirtos baudos (CPK 199 straipsnio 6 dalis), nes sprendė, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsakovės atstovas su tokia teismo išvada nesutinka, mano, jog ginčijama teismo nutartis nepagrįsta, nes rašytinių įrodymų atsakovė nepateikė dėl svarbių priežasčių.

CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant baudos paskyrimo pagrįstumą yra svarbios konkrečios procesinės bylos aplinkybės bei veiksmų ar neveikimo, už kuriuos nubausta šalis, vertinimas pagal CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisės normas apylinkės teismas pritaikė tinkamai ir skundžiamą procesinę teisinę sankciją atsakovei paskyrė pagrįstai.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taip pat kasacinio teismo yra ne kartą nurodyta, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina užsienyje, jog ieškovas neturi informacijos apie jų lankomas ugdymo įstaigas bei poreikius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirstydamas įrodinėjimo naštą tarp šalių pagrįstai įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie kartu su ja gyvenančius vaikus, išlaidas jų poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas be pagrindo nepripažino įrodymų nepateikimo priežastis nesvarbiomis ir nepanaikino atsakovei paskirtos baudos. Kaip nurodyta aukščiau, teismas spręsdamas dėl baudos panaikinimo turi vadovautis universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis, 107 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pagal teismo nutarties, kuria paskirta atsakovei bauda, turinį spręstina, kad teismas įvertino įrodymų nepateikimo priežastis, pagal skundžiamos teismo nutarties turinį spręstina, kad teismas įvertino prašymo dėl baudos panaikinimo argumentus bei atsižvelgė į kitą bylos medžiagą, atsakovės procesinius veiksmus, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovė savo veiksmais piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nėra pagrindo panaikinti skirtą baudą.

Pažymėtina, kad pagal LITEKO duomenis Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovei pakartotinai paskyrė 1 000 Lt baudą. Teismas atsakovės duomenų nepateikimą įvertino kaip piktybinį ir cinišką teismo nurodymo nevykdymą, ir atsakovei neatvykus į teismo posėdį, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepateikus neatvykimo priežastis patvirtinančių įrodymų.

Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas tiek baudos paskyrimo tiek jos panaikinimo klausimus, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir universaliuosius teisės principus, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas