- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- AS-908-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02896-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šalčininkų policijos komisariato, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šalčininkų policijos komisariato, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–11), kuris neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi (b. l. 13–14) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti (b. l. 120).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (b. l. 122) A. B. skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 30 d. gautas pareiškėjo, atstovaujamo advokato A. K., atskirasis skundas (b. l. 125–127), kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą dėl termino trūkumų šalinimui pratęsimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (b. l. 129–130) atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, paduotą ir pasirašytą advokato A. K.; nutarčiai įsiteisėjus, atskirąjį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 151 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 3 punktą, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį (atskirąjį) skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.
Advokatas A. K. su atskiruoju skundu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (1.7.)S-2979-3846-15, kuriame numatyta, kad tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą A. B. administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo: parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme (1 p.). Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, taip pat suteikiantis advokatui pareiškėjo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus, <...> teismo sprendimo ar nutarties paskundimą<...> (3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad apeliacinį skundą turi būti atsisakoma priimti ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto (redakcija galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) pagrindu tuo atveju, kai iš bylos duomenų yra aišku, jog apeliacinį skundą paduodantis atstovas neturi atitinkamų įgaliojimų (žr., pvz., 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-56/2009). Vis dėlto, jei iš bylos medžiagos nėra akivaizdu, kad skundas paduotas neturint įgaliojimų (pvz., byloje yra orderis, kuris nesuteikia teisės apskųsti teismo sprendimą), teismas turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti ar pasiūlyti atstovui pateikti papildomus duomenis apie jam suteiktus įgalinimus, o ne iš karto atsisakyti priimti atskirąjį skundą ar nutraukti apeliacinį procesą (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-382/2006). Įvertinus advokato įgaliojimus, kurie apirėžti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 21 d. sprendime, konstatuotina, kad jam nėra suteikti įgaliojimai apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, be to, jis įgaliotas atstovauti tik pirmojoje instancijoje (minėto sprendimo 1 p.), kai tuo tarpu, vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams taikomos apeliacinės instancijos taisyklės. Atitinkamai, konstatuotina, kad A. K. įgaliojimai aiškiai apibrėžti ir aiškiai apibrėžta, kad jis neturi teisės pasirašyti ir pateikti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 18 d. nutarties.
Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nėra įgaliotas veikti A. B. vardu, todėl atskirąjį skundą, pasirašytą A. K., atsisakytina priimti.
III.
Pareiškėjas A. B., atstovaujamas advokato A. K., atskiruoju skundu (b. l. 140–141) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo atstovo teigimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ) nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (1 str. 1 d.). Pagal VGTPĮ 2 straipsnio 1 dalį antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai, be kita ko, dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą. Pagal VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalį gynyba ir atstovavimas bylose – tai įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant, be kita ko, atstovaujamojo teises ir interesus administracinėse bylose. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo i ekonomiškumo principais (3 str. 1 ir 2 p.). VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 13 punktas nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalis nustato, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas; taip pat įstatymas nustato išsamų pagalbą teikiančio advokato pakeitimo pagrindų sąrašą bei tvarką.
Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d nutarimu Nr. 364 (toliau – ir Taisyklės), 7 punkte nustatyta, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse. ABTĮ išskiria, be kita ko, procesą pirmosios instancijos teisme ir bylų procesą apeliacinės instancijos teisme stadijas. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ numato eilę atvejų, kai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas priima nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Visų išvardytų nuostatų analizė leidžia vienareikšmiškai teigti, jog sprendime esantys žodžiai „išskyrus teismo sprendimo ar nutarties apskundimą“ reikėtų suprasti kaip tokios nutarties apskundimą, kuri prilyginama teisme sprendimui – teismo procesiniam dokumentui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir kuriuo pabaigiama tam tikra įstatymo numatyta proceso stadija. Priešingu atveju, t. y. jeigu manyti, kad kiekvieno įstatyme numatyto atskirojo skunde padavimui advokatui būtų reikalingas atskiras specialiai šią teisę aptariantis tarnybos sprendimas, tuomet veiksmingas advokato atstovavimas pareiškėjui, jo interesų gynyba tam tikros proceso stadijos ribose būtų neįmanomas, nepaisant to, kad atskirieji skundai, kaip numatyta ABTĮ 151 straipsnyje, nagrinėjami pagal procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančias taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, paduotą ir pasirašytą advokato A. K., teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad skundą atsisakyta priimti ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 138 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. jeigu apeliacinį (atskirąjį) skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.
Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. atskirąjį skundą pareiškėjo vardu pateikė advokatas A. K., kuris pareiškėją atstovauja pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (1.7.)S-2979-3846-15. Teismas nurodė, kad ABTĮ 151 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 21 d. sprendime Nr. (1.7.)S-2979-3846-15 pažymėta, jog advokatui nėra suteikta teisė apskųsti teismo sprendimą ar nutartį.
Patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo (ABTĮ 140, 152 str.).
Pritardama pirmosios instancijos teismo nutarčiai, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (1.7.)S-2979-3846-15, kuriuo pareiškėjui A. B. procesiniams dokumentams parengti bei atstovauti pirmosios instancijos teisme paskirtas advokatas A. K., 3 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog „Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, taip pat suteikiantis teisę advokatui pareiškėjo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus, bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai, visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą, skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą, skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko keitimą, taikos sutarties sudarymą, teismo sprendimo ar nutarties apskundimą, įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą), vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti, priteistų pinigų gavimą.“. Šių aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotų reikalavimų nepaneigia advokato A. K. pateiktame atskirajame skunde išdėstyti teiginiai apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtį ir esmę.
Be kita ko, pažymėtina, kad dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties (priimtos 2016 m. rugpjūčio 18 d.), kuria teismas nutarė A. B. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų nei iki 2016 m. rugpjūčio 2 d., nei iki jo prašyto pratęsti termino – 2016 m. rugpjūčio 9 d., nei iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos – 2016 m. rugpjūčio 18 d.
Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palieka nepakeistą, o pareiškėjo, atstovaujamo advokato A. K., pateiktą atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. B., atstovaujamo advokato A. K., atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.