Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui „Ushkov V.A.“ dėl nuostolių priteisimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui adresuoti Kauno apylinkės teismo 2013-12-17 nutartis, ieškinio ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia rašytiniais įrodymais: sprendimu dėl draudimo išmokos, krovinių draudimo liudijimu, pranešimu apie įvykį, raštu dėl žalos, kokybės aktu, CMR važtaraščiu, UAB „Senukų prekybos centras" aktu, duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracija, pranešimu apie nuostolių atlyginimą, sąskaitos išrašu dėl vertimo, mokėjimo nurodymu, kuris patvirtina draudimo išmokos sumokėjimo faktą, mokėjimo pavedimu dėl žyminio mokesčio.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Krovinio vežėjas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo pervežimo sutarties įvykdymo jeigu neįrodo, kad sutartis netinkamai įvykdyta (sugadintas arba prarastas krovinys) ne dėl vežėjo kaltės (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau CMR konvencija) 17 str. 1 d.). CMR konvencijos 17 ir 18 straipsniai yra skirti vežėjo atsakomybei už krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėluotą jo pristatymą. Jie nėra skirti vežėjo atsakomybei dėl kitų aplinkybių (17 str. 1 p.). Taigi vežėjas yra visiškai atsakingas dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, nebent jis įrodytų, kad buvo bent viena iš aplinkybių, nurodytų 17 str. 2 p. ir/ar 4 p. Pagal Konvencijos 17 str. 1 p. vežėjas yra atsakingas už prekių praradimą ar sužalojimą, atsiradusį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Krovinio praradimą ar sugadinimą privalo įrodyti ieškovas. Vežėjas negali vadovautis CMR Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo tyčios, ar didelio neatsargumo (CMR konvencijos 29 straipsnis). Šiuo atveju vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimą ir iš jo išieškomi visi galimi nuostoliai. Vežėjui, kaip savo srities profesionalui (CK 6.256 str. 3 d., 4 d.) vykdant pervežimo paslaugas kyla pareiga būti ypatingai atsargiu ir atidžiu. Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą reiškia vežėjo neatsargumą prilygintą tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos bent prielaidos krovinio praradimui, vežėjui kyla ir tam tikri teisiniai padariniai - jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Taigi sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą nustatytina, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias kliūtis neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui. Jei vežėjas yra atsakingas dėl krovinio sugadinimo, ekspeditoriaus draudikui pereina reikalavimo teisė vežėjui ir jo draudikui (CK 6.112, 6.114 straipsniai).

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą, todėl priimtinas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 14424,19 Lt (4177,53 Eur) nuostolių atlyginimas, taip pat 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencija 8 str., 17 str. 1 d., 18 str., 27 str., 31 str., CK 6.112, 6.114, 6.1015 str., 6.256 str. 3 d., 4 d., LR CK 6.59, CK 6.210 str.).

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 433,00 Lt (125,41 Eur) žyminio mokesčio ir 980,34 Lt (283,93 Eur) vertimo išlaidų priteistina iš atsakovo ieškovui (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad 2013-11-08 mokėjimo dokumentu ieškovas sumokėjo 448,00 Lt žyminį mokestį, t.y. sumokėjo daugiau, nei numato įstatymas, todėl 15,00 Lt (4,34 Eur) žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo „Ushkov V.A.“, įm.k. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a.s Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, 14424,19 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt keturis litus 19 ct) (4177,53 Eur) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 14424,19 Lt (4177,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 433,00 Lt (keturis šimtus trisdešimt tris litus 00 ct) (125,41 Eur) žyminio mokesčio ir 980,34 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt litų 34 ct) (283,93 Eur) vertimo išlaidų.

Grąžinti AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a.s Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, 15,00 Lt (penkiolika litų 00 ct) (4,34 Eur) 2013-11-08 mokėjimo dokumentu, mokėjimo pavedimo Nr. 96564, daugiau sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.