- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- A2.11.-2914-907/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02235-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2012 m. spalio 30 d. 8.20 val., būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini), atsisakė vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio G. D. ir vyr. patrulio V. J., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėto policijos pareigūnų nurodymo – reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą ATP protokolo surašymui dėl KET pažeidimo bei įžeidžiančiais žodžiais išplūdo tuos pačius pareigūnus, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą.
R. K. teisme kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, jog kai pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, jis miegojo. Atėjo mama ir pasakė, kad atvažiavo policija. Jis tuo metu buvo išgėręs. Neprisiminė, ar jam policijos pareigūnai sakė, dėl ko atvažiavo. Jie jį čiupo už rankos, ėmė tempti ir dėti antrankius. Jis paklausė jų, ką jie daro, pasakė, kad eitų iš garažo. Nevartojo įžeidžiančių žodžių, nurodytų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Tokių žodžių jo žodyne nėra iš viso. Jis tik juos "pasiuntė toliau", kad nesitampytų ir eitų toliau iš garažo. Pats sakė policijos pareigūnams, kad gali eiti iki automobilio, tačiau jie vis tiek uždėjo antrankius ir pradėjo jį tampyti. Jis tik pripažino tai, kad policijos pareigūnus "pasiuntė toliau". Teismo prašė nebausti, nes yra bedarbis ir nekaltas.
Liudytoja D. K. parodė, jog tikslios datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2012-10-30 ryte, atvažiavo du policininkai, kurie prisistatė ir jos paklausė, kur sūnus R. Dar pasakė, kad jei slėps, jie vis tiek jį suras. Dėl ko reikėjo jiems R., nepasakė. Ji sūnų pakvietė. Policijos pareigūnai R. liepė apsirengti, nes jis miegojo. Kol rengėsi, buvo viskas ramu. Kai apsirengė, policininkai pasakė, kad dabar važiuos su jais. Vaikinas atsistojo ir pasakė, kad niekur nevažiuos, kad jie neturi jokios teisės jo vežtis. Tada įvyko susistumdymas, policijos pareigūnai R. uždėjo antrankius ir išvedė į mašiną. Ji į lauką nėjo, todėl įžeidžiančių žodžių negirdėjo.
Liudytojas G. D. parodė, kad 2012-10-30 dirbo su kolega V. J., gavo pranešimą, kad turi nuvykti adresu- (duomenys neskelbtini), ir sulaikyti jaunuolį, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jį turėjo pristatyti į miesto PK. Nuvažiavus, išėjo du vyriškiai, kaip suprato, jo tėvas ir brolis, tačiau jie nebesikišo ir nuėjo dirbti savo darbus. Po to išėjo mama. Jie mamai paaiškino, kad buvo eismo įvykis, kad jos sūnus galimai iš jo pasišalino, kad reikia nuvažiuoti išsiaiškinti dėl to eismo įvykio į policijos komisariatą. Jaunuolis miegojo, jį pažadino mama, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Iš pradžių jaunuolis nuėjo apsirengti. Kai apsirengė, atsisakė važiuoti. Tada garaže jie pradėjo ristis. Buvo panaudota fizinė jėga, uždėjo spec. priemones- antrankius, nuvedė į tarnybinį automobilį. Vežant automobiliu, jų atžvilgiu buvo vartojami įžeidžiantys žodžiai iš pažeidėjo pusės.
Liudytojas V. J. parodė, kad 2012-10-30 dirbo su kolega G. D., gavo pranešimą, kad turi nuvykti adresu- (duomenys neskelbtini), ir pristatyti jaunuolį į miesto PK. Nuvažiavus, išėjo pažeidėjo mama. Jie mamai paaiškino, dėl ko jos sūnus turi su jais vykti į miesto PK, nes jis galimai pasišalino iš eismo įvykio vietos ir dėl telefono vagystės. Jaunuolis miegojo, jį pažadino mama, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Iš pradžių jaunuolis nuėjo apsirengti. Kai apsirengė, tada atsisakė važiuoti. Buvo panaudota fizinė jėga, uždėjo spec. priemones- antrankius, nuvedė į tarnybinį automobilį. Tiek garaže, tiek vedant į tarnybinį automobilį, tiek vežant automobiliu, jų atžvilgiu buvo vartojami įžeidžiantys žodžiai iš pažeidėjo pusės, kokie, jis neprisiminė, sakė, kad jie nurodyti tarnybiniame pranešime. Nurodė, jog R. K. nevykdė jų teisėto reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą ir juos įžeidinėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino bylos nagrinėjimo metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K., liudytojų D. K., G. D. ir V. J. parodymus, kitą bylos medžiagą. Iš Šiaulių apskrities VPK PR I- osios kuopos I- ojo būrio vyresniojo patrulio V. J. ir patrulio G. D. tarnybinių pranešimų (3, 4 b. l.) matyti, kad policijos pareigūnai pagal gautą pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolo už KET pažeidimą surašymui galimai pasišalinusį iš eismo įvykio vietos R. K. Juos pasitiko R. K. motina D. K., kuriai buvo išaiškinta, dėl ko jie atvyko. Ji pažadino tuo metu miegojusį sūnų R. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jam taip pat buvo išaiškinta, dėl ko jie atvyko, tačiau jis į policijos komisariatą gera valia atsisakė vykti, todėl buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir spec. priemonė- uždėti antrankiai, jis nuvestas į tarnybinį automobilį, kur, nereaguodamas į įspėjimus, policijos pareigūnus išvadino jų garbę ir orumą įžeidžiančiais žodžiais. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 9) matyti, kad R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012 m. spalio 30 d. 8.20 val., būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini), atsisakė vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio G. D. ir vyr. patrulio V. J., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėto policijos pareigūnų nurodymo – reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą ATP protokolo surašymui dėl KET pažeidimo bei įžeidžiančiais žodžiais išplūdo tuos pačius pareigūnus, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą, t.y. pagal LR ATPK 187 str. 2 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. teisme kaltu prisipažino iš dalies, t.y. kaltu prisipažino dėl to, kad policijos pareigūnus "pasiuntė toliau", o dėl to, kad nevykdė teisėto policijos pareigūnų nurodymo- reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą bei kad įžeidinėjo policijos pareigūnus,- kaltu neprisipažino.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalis numato, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.
R. K. nesutiko su tuo, kad nevykdė policijos pareigūnų- Šiaulių apskrities VPK PR pareigūnų G. D. ir V. J. teisėto nurodymo – reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą. Jis teigė, kad neprisimena, ar policijos pareigūnai pasakė jam, dėl ko reikia vykti į policijos įstaigą, nes buvo išgėręs, bet ne toks girtas, kad neprisimintų, jie čiupo už rankos ir ėmė jį tempti, jis nesipriešino policijos pareigūnams, tik nenorėjo, kad jį temptų, sakė, kad pats eis į automobilį, bet vis tiek jam buvo uždėti antrankiai. Įžeidžiančių žodžių policijos pareigūnų atžvilgiu jis nevartojo, nes tokių žodžių jo žodyne nėra, tik juos "pasiuntė toliau". Liudytoja D. K. parodė, jog policininkai prisistatė, tačiau nepasakė, dėl ko sulaiko jos sūnų, kol sūnus rengėsi, buvo viskas ramu, kai jis apsirengė ir policijos pareigūnai pasakė, kad jis važiuos su jais, jis atsistojo ir pasakė, kad niekur nevažiuos, tada įvyko susistumdymas, R. K. buvo uždėti antrankiai ir jis išvestas. Toliau į lauką ji nėjo, todėl negirdėjo, ar sūnus vartojo įžeidžiančius žodžius. Liudytojas G. D. parodė, kad R. K. buvo pasakyta, dėl ko jis yra sulaikomas ir sodinamas į automobilį, nes pasišalino iš įvykio vietos ir turi būti nuvežtas į policijos komisariatą dėl aplinkybių išsiaiškinimo, tačiau jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir, kai apsirengė, atsisakė su jais vykti, priešinosi sulaikymui, aktyviai vengė įsodinimo į automobilį, todėl jis su kolega dviese uždėjo jam antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Tačiau jis ir toliau nenusiramino ir juos išvadino įžeidžiančiais žodžiais, nors buvo ne kartą dėl to įspėtas. Tas pačias aplinkybes parodė ir liudytojas V. J., tai patvirtina Šiaulių apskrities VPK PR I- osios kuopos I- ojo būrio vyresniojo patrulio V. J. ir patrulio G. D. tarnybiniai pranešimai (3, 4 b. l.). Nors teismo posėdžio metu R. K. sakė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau akivaizdu, kad jis savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigia. Jis nurodė, jog neprisimena, ar jam policijos pareigūnai pasakė dėl ko jį sulaiko, tačiau jis pats būtų ėjęs, jeigu policijos pareigūnai nebūtų pradėję jo tampyti ir dėti antrankius. Tačiau tokius jo žodžius paneigia liudytojų G. D. ir V. J. parodymai, kurie nurodė, kad pažeidėjui buvo paaiškinta, dėl ko jis turi vykti į policijos komisariatą, jis nuėjo rengtis, tačiau kai apsirengė, atsisakė eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą. Tą aplinkybę, kad R. K. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo vykti į policijos komisariatą, patvirtino ir liudytoja D. K., kuri teismo posėdžio metu parodė, jog apsirengęs vaikinas atsistojo ir pasakė, jog niekur nevažiuos. Nors liudytoja D. K. tvirtino, jog policijos pareigūnai nepasakė, dėl ko sulaiko jos sūnų, tačiau jos tokį teiginį paneigia paties R. K. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kuriame jis nebuvo toks tikras ir kategoriškas, nurodydamas, jog neprisimena, ar jam policijos pareigūnai sakė, dėl ko atvažiavo. R. K. taip pat teigė, jog jis policijos pareigūnų neįžeidinėjo, kad jo žodyne tokių žodžių nėra, tik juos "pasiuntė toliau", tačiau vertinant tai, kad jis buvo neblaivus ir ne viską prisimena, bei tai, kad teigia vykdęs teisėtą policijos pareigūnų reikalavimą sėsti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą, nors bylos medžiaga, liudytojų G. D., V. J. ir net D. K. parodymai tam prieštarauja, R. K. teiginys, jog jis policijos pareigūnų neįžeidinėjo, vertintinas kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė versija, ir atmestinas. Akcentuotina, kad R. K. išsakytais žeminančiais žodžiais ne tik įžeidė savo pareigas einančių policijos pareigūnų G. D. ir V. J. garbę ir orumą, tačiau taip pat demonstravo neigiamą požiūrį į policijos pareigūnus, jų veiklą, minėti žodžiai kenkia policijos pareigūnų G. D. ir V. J. moraliniam prestižui, policijos, kaip valstybės institucijos, užtikrinančios visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, įvaizdžiui. Be to, minėti įžeidžiantys žodžiai įžeistų ne tik policijos pareigūnų, bet ir bet kurio kito asmens garbę ir orumą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog jis vykdė policijos pareigūnų teisėtą reikalavimą sėsti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą, ir kad policijos pareigūnai nepagrįstai, be jokio pagrindo jį sulaikė ir sodino į tarnybinį automobilį bei vežė į policijos komisariatą, taip pat, kad jis jų neįžeidinėjo, nes tokių žodžių nevartoja, o minėtus žodžius sugalvojo patys policijos pareigūnai, paneigia visuma nuoseklių byloje esančių įrodymų, t.y. G. D. ir V. J. tarnybiniai pranešimai, liudytojų, apklaustų teismo posėdyje, G. D. ir V. J. parodymai, kurie yra vienodi, nuoseklūs, neprieštaringi ir atitinkantys bylos medžiagą, jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Akcentuotina, kad R. K. pažeidimo padarymo metu buvo nustatytas 1.98 promilių girtumas (b.l. 6), todėl dėl tokios būsenos jis ne visas įvykio aplinkybes galėjo gerai prisiminti. Pažymėtina, kad pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų G. D. ir V. J. parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais nėra. Šių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Joks šių policijos pareigūnų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai R. K. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Policijos pareigūnų G. D. ir V. J. parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs bei logiški, atitinkantys įvykių seką, t.y., jie gavę iš Šiaulių apskrities VPK nurodymą nuvykti adresu- Bačiūnų g. 58 B, Šiauliai, ir sulaikyti jaunuolį, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, nuvykę minėtu adresu, rado moterį, kuri nurodė, jog jos sūnus miega, jai prisistatė, paprašė, kad savo sūnų pažadintų, ir paaiškino, dėl ko jos sūnus yra sulaikomas, po to tą patį išaiškino R. K. ir paprašė jo eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą dėl galimai padaryto KET pažeidimo aplinkybių išsiaiškinimo, tačiau R. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, tai padaryti atsisakė, priešinosi, kad teko panaudoti specialiąsias priemones, t.y. antrankius, kuriuos su kolega abu uždėjo, nuvedė į tarnybinį automobilį, kuriame R. K. policijos pareigūnus vadino įžeidžiančiais žodžiais, nurodytais teismo posėdžio protokole (22-23 b. l.). Policijos pareigūnai R. K. nepažinojo, įvykio metu atliko savo tarnybinę užduotį, todėl jiems be jokios priežasties apkaltinti pažeidėją nebūto administracinio pažeidimo padarymu nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. G. D. ir V. J. yra policijos pareigūnai- valstybės tarnautojai, kurių vienas iš uždavinių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (Policijos veiklos įstatymo 2 str., 5 str.), o ne konfliktavimas su piliečiu, todėl netikėti jų parodymais teismui nėra jokio pagrindo. Taigi darytina išvada, kad policijos pareigūnų reikalavimas sėsti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą buvo teisėtas, todėl jo nevykdęs ir įžeidžiančiais žodžiais įžeidęs policijos pareigūnų garbę ir orumą R. K. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. R. K. inkriminuotas teisės pažeidimas visiškai įrodytas, pažeidėjo padaryta veika pagal teisme nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalį.
R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad teisės pažeidimą jis padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Skirdamas pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t.y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, R. K. asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad turi galiojančią administracinę nuobaudą (2012-03-19 pagal LR ATPK 174 str. 200 Lt bauda), todėl visa tai įvertinęs ir siekdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų tinkamo įgyvendinimo teismas skiria R. K. už padarytą pažeidimą administracinę nuobaudą – baudą, didesnę už straipsnio sankcijoje nurodytos administracinės nuobaudos baudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, teismas
nutarė:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį paskirti nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.