Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir atsakovo AB „LESTO“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178-79/2012 pagal ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovui AB „LESTO“ dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti permoką už elektros energiją už 2009 m. vasario ir kovo mėnesius atmesti ir šioje dalyje palikti sprendimą nepakeistą bei, įvertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, būtinumo ir protingumo kriterijus, sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas bei paskirstyti jas proporcingai pagal CPK 93 str. 2 d. reikalavimus. Nurodo, kad apelianto teiginys, jog konkreti kaina ir yra viršutinė yra visiškai niekuo nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, nes akivaizdu, jog ieškovas painioja konkrečios kainos ir tarifo sąvokas su viršutinės kainų ribos sąvoka. Priešingai nei teigia apeliantas, byla nebuvo labai sudėtinga ar didelės apimties, o medžiagos gausumą sąlygojo paties ieškovo prie ieškinio pridėtų dokumentų kiekis, kuris, vertinat ieškinio reikalavimo pagrindimo būtinumo kriterijumi, yra perteklinis. Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, jog ruošiant procesinius dokumentus buvo būtina išanalizuoti daug specialiųjų teisės aktų. Iš specialiųjų teisės aktų ieškinyje ir dublike buvo paminėti tik EĮ, EEĮ ir VKEKK nutarimas. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje. Tokiu būdu, ieškovo prašomos priteisti maksimalaus dydžio (3 800 Lt) išlaidos už teisines paslaugas parengiant du procesinius dokumentus yra neprotingai didelės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo AB „LESTO“ apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys 2004-02-24 sudarė sutartį Nr. 521-1066 dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai (t. 1, b. l. 38-39). Sutarties 6 p. buvo nustatyta, kad už suvartotą aktyviąją (kwh) bei generuojamą reaktyviąją (kVArh) energiją ieškovas atsiskaito su atsakovu nustatytais elektros energijos tarifais ir pagal jų taikymo tvarką, taip pat nustatyta, kad tarifų tipai, pagal kuriuos atsiskaitoma atskiruose objektuose, nurodyti sutarties 1 priedo 1 punkte. Šios sutarties 1 priedo 1 p. nurodyta leistinoji vartoti galia, taip pat tarifo tipas – diferencijuotas. Kaip nurodė ieškovas, 2010-08-24 buvo pakeistas elektros skaitiklis į vieno tarifo skaitiklį ir tik tada jam tapo žinoma, kad nuo 2004-05-25 jam buvo skaičiuojamas mokestis už elektrą netaikant diferencijuoto įkainio. Atsakovas dalį savo kaltės pripažino ir atlygino 50 proc. nuostolių (t. 1, b. l. 62b).

Dėl ieškinio senaties

Apeliantas AB „LESTO“ prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą ieškinio senatį. Pagal CK 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB „LESTO“ UAB „Tikroji vaivorykštė“ padidintas, t. y. nesilaikant sutarties, sąskaitas pradėjo teikti nuo 2004-04-23 ir jas teikė kiekvieną mėnesį iki 2010-08-27. Ieškovo teigimu, tik 2010-08-24 elektros skaitiklį pakeitus į vieno tarifo elektros skaitiklį jam tapo žinoma, kad nuo 2004-05-25 už elektros energiją jam buvo skaičiuojami ne diferencijuoti elektros energijos įkainiai, o nediferencijuotas elektros įkainis. Anksčiau ši aplinkybė ieškovui nebuvo žinoma. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2010-08-28 . Ieškinys teisme gautas 2011-09-19. Todėl sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurį tik apeliaciniame skunde prašo taikyti atsakovas, kreipimosi į teismą metu nebuvo suėjęs. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme, kaip ir negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str.). Atsakovo AB „LESTO“ argumentai dėl atsiradusios būtinybės apeliacinės instancijos teisme prašyti taikyti ieškinio senatį teisiškai nepagrįsti.

Dėl ieškovo kaltės dėl atsiradusių nuostolių

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip verslininkas, teikdamas atsakovui duomenis apie apskaitos prietaisų rodmenis, negalėjo nežinoti savo suvartotos elektros energijos kiekio, jos kainos ir negalėjo nepastebėti, kad apmokamose sąskaitose mokėtina suma yra apskaičiuota taikant vienkainį tarifą, t. y. buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus. Apelianto AB „LESTO“ manymu, kompensavus 50 procentų ieškovo nuostolių, žalos dydžio paskirstymas pagal abiejų šalių kaltės laipsnį buvo teisingas, todėl nepagrįstai teismo sprendimu priteista likusi sumos dalis – 3 341,10 Lt. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo taikyti kreditoriaus ir skolininko mišrios kaltės institutą.

Byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovas mokėjimus už elektros energiją skaičiavo ne pagal sutartyje numatytus diferencijuotus įkainius pagal tarifus T1, T2, T3 ir T4, bet pagal nediferencijuoto tarifo įkainius. Atsakovas pirmos instancijos teismo išvados, kad atsakovas apmokėjimą už elektros energiją skaičiavo nesilaikydamas šalių sudarytos sutarties sąlygų, neginčija. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė šalių pasirašytą sutartį, vienašališkai ją pažeidė, todėl ieškovui neatsirado prievolė mokėti už elektros energiją pagal nediferencijuotą tarifą jokiu pagrindu. Tai, kad ieškovas ne iš karto, o po kelerių metų pastebėjo, jog už elektros energiją moka daugiau, nei numatyta sutartyje, negali būti pagrindas atleisti AB „LESTO“ nuo atsakomybės grąžinti ieškovui jo sumokėtas didesnes, nei priklauso, sumas. Priešingas sprendimas šioje dalyje akivaizdžiai pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.). Šiuo atveju nenustatyta, kad dėl ieškovo veiksmų ar neveikimo būtų atsiradę ar padidėję atsakovo nuostoliai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė 1 378,79 Lt palūkanų pagal pateiktą ieškovo paskaičiavimą nuo kiekvieno mokėjimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos (b.l.43,44, CK 6.37 str., 6.210 str.)

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1 077,29 Lt permoką už elektros energiją

Ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ prašė priteisti iš atsakovo AB „LESTO“ 1 077,29 Lt kaip permoką už elektros energiją už 2009 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius. Atsakovas iškėlus bylą teisme su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies ir grąžino ieškovui 328 Lt permoką už sausio mėnesį. Apelianto (ieškovo) teigimu, už 2009 m. vasario mėnesį 343,18 Lt ir už 2009 m. kovo mėnesį 336,88 Lt, t. y. viso 680,06 Lt permokos teismas nepriteisė nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl permokos už elektros energiją vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-18 nutartimi administracinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ ir kt. v. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir kt. bylos Nr. A-858-1205/2010, kurioje teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau VKEKK) 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.03-219 3 p. toje dalyje, kuria šio nutarimo 3 p. nustatytų AB „Lietuvos dujų“ gamtinių dujų perdavimo, skirstymo kainų ir gamtinių dujų buitiniams vartotojams kainų galiojimas numatytas nuo 2009m. sausio 1 d. Teismas nusprendė, kad minėtos kainos taikytinos nuo 2009m. vasario 1 d., nes LR Energetikos įstatymo 15 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.

Pagrįstas apelianto (ieškovo) argumentas kad pirmos instancijos teismas vadovaudamasis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi neatkreipė dėmesio, kad teismas pasisakė ne dėl LR Elektros energetikos įstatymo, bet dėl LR Gamtinių dujų įstatymo. LR Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos. Tačiau LR Gamtinių dujų įstatymas ir LR Elektros energetikos įstatymas nustato skirtingus terminus. LR Gamtinių dujų įstatymas nenustato kitokios paskelbimo apie valstybės reguliuojamų kainų pakeitimo tvarkos, nei yra nustatyta LR Energetikos įstatymo 15 str.3 d., tačiau LR Elektros energetikos įstatymo 43 str.6 d. nustatyta, kad viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar perskaičiuota ne vėliau kaip likus trims mėnesiams, viršutinės skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribos – ne vėliau kaip likus dviems mėnesiams iki reguliavimo periodo arba atitinkamų reguliavimo periodo metų pradžios. Kainų įsigaliojimas ir jų paskelbimas yra netapačios teisinės sąvokos. LR Elektros energetikos įstatymo 43 str.6 d. yra speciali teisės norma, kuri reiškia, kad apie valstybės reguliuojamų elektros energijos perdavimo paslaugos kainų pasikeitimą turi būti paskelbta ne vėliau, kaip prieš tris mėnesius iki kainų pakeitimo ir taikoma nuo mėnesio pirmos dienos. Šis terminas, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, taikomas nepriklausomai nuo to, ar VKEKK nustato viršutinę perdavimo kainos ribą, ar elektros energijos tiekimo įmonei pačiai nenustačius kainų, nustato fiksuotą elektros energijos kainos ribą. Kadangi VKEKK 2008m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr.03-218 buvo paskelbtas 2008m. gruodžio 31 d., todėl aptartų įstatymo nuostatų pagrindu, naujos elektros energijos kainos turėjo būti taikomos tik nuo 2009m.balandžio 1 d. Tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį dėl 680,06 Lt permokos už elektros energiją (už 2009 m. vasario mėnesį 343,18 Lt ir už 2009 m. kovo mėnesį 336,88 Lt) priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai.

Dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ iš AB ,,LESTO“ 3 341,10 Lt skolos bei 1 378,79 Lt palūkanų pagal pateiktą ieškovo paskaičiavimą nuo kiekvieno mokėjimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos (b.l.43,44, CK 6.37 str., 6.210 str.), bet nepriteisė palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.2 d.)

Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Tokį reikalavimą ieškovas pareiškė ieškinyje bei palaikė viso proceso metu. CK 6.210 str. 2 d. numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str.1 d.). Taigi, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, numatytos CPK 88 str., gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB Tikroji vaivorykštė“ bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme realiai patyrė šias išlaidas: žyminis mokestis – 174 Lt, 3800 Lt už teisines paslaugas ( 2 400 Lt už ieškinio parengimą, 1400 Lt už dubliko surašymą). Ieškovui UAB Tikroji vaivorykštė“ teisinė pagalba buvo suteikta pagal ieškovo ir UAB „Vaivorykštė“ 2011-09-06 teisinių paslaugų sutartį (b.l. 37, 38 t-4). Ieškovo turėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas 3800 Lt sumai pagrindžia ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai 2011-09-16 PVM PVM sąskaita faktūra ser. CVA 0004011, 2011-0916 kasos pajamų orderio kvitas ser. CVA Nr.924, 2011-11-04 PVM sąskaita faktūra ser. CVA Nr. 0004066, 2011-11-04 kasos pajamų orderio kvitas CVA Nr.932 (b.l. 147, 187 t-3). Taip pat ieškovas UAB „Vaivorykštė“ už kopijavimo paslaugas pagal 2011-09-16 PVM sąskaitą faktūrą ser. CVA Nr.0004012, 2011-09-16 kasos pajamų orderio kvitas ser. CVA Nr.925, sumokėjo 335,78 Lt bei UAB „Masada“ pagal 2011-09-16 PVM sąskaitą faktūrą ser. MAS Nr. 8766, kasos pajamų orderio 2011-03-16 kvitas ser. MAS 0002172 už kopijavimo paslaugas sumokėjo 100,67 Lt (b.l. 149-152 t- 3 )

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo priteisti išlaidas už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą. LR CPK 98 str. reglamentuoja išlaidų advokato arba advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, tačiau ieškovas nesinaudojo nei advokato, nei advokato padėjėjo pagalba ( CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Ieškovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų ( CPK 88 str. 1 d. 9 p., 2011-10-01 įstatymo redakcija).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos ( nuo 2011-10-01 CPK 88 str. 1 d. 9 p.) yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis, kvitais ir kt.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr.A3-127). Teisinių paslaugų teikimas yra numatytas UAB „Vaivorykštė“ Įstatuose ( 2.2.215 – 2.2.219 punktai), šiai veiklai nereikalingas nei leidimas, nei licencija. Ieškovo turėtos išlaidos pagrįstos aukščiau nurodytais rašytiniais finansiniais dokumentais. Dėl realiai ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme 4410,45 Lt sumai ( 174 Lt žyminis mokestis, 3800 Lt už suteiktas teisines paslaugas, už kopijavimo paslaugas - 335,78 Lt bei 100,67 Lt) abejonių nekyla. Tačiau išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, ir šis klausimas spręstinas kartu atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Ieškovo prašoma priteisti 3 800 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių už ieškinio bei dubliko parengimą, bet yra maksimali. Teismas pripažįsta, kad civilinė byla yra pakankamai sudėtinga, ieškovui ruošiant ieškinį ir dubliką reikėjo skirti nemažai laiko LR Energetikos įstatymo bei specialių poįstatyminių aktų, reglamentuojančių elektros energijos tiekimą, kainų nustatymą analizei, susipažinimui su formuojama teismų praktika. Tačiau byla nėra didelės apimties, teisinės paslaugos pirmos instancijos teisme ieškovui buvo suteiktos tik už dviejų procesinių dokumentų paruošimą Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, bylos apimtį, ruošto teismui procesinių dokumentų skaičių (ieškinys ir dublikas), ieškinio sumą ( 5797,18 Lt) , konstatuoja, kad už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ieškovo prašoma priteisti suma 3800 Lt yra neprotingai didelė ir ji mažintina iki 2 800 Lt. Teismo nuomone, tokio dydžio išlaidų nustatymas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškovui priteisė 335,78 Lt išlaidų už kopijavimo paslaugas bei 100,67 Lt už dokumentų paiešką archyve. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos yra protingos ir būtinos ginčo byloje, pagrįstos minėtais rašytiniais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad PVM sąskaitoje faktūroje MAS Nr. 8766 numatyta vieno lapo kopijavimo kaina 0,80 Lt, t.y. per didelė. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyta 100,67 Lt suma yra už kopijavimo paslaugas, tačiau faktiškai šią sumą ieškovas sumokėjo už jam suteiktas UAB „Masada“ ne tik kopijavimo, bet ir kitas paslaugas - dokumentų paiešką archyve, surandant reikiamą dokumentą archyve ir padarant jo kopiją ( b.l.8, t-1, b.l.15, t-4). Nei archyvavimo, nei kopijavimo paslaugoms teikti valstybės institucijų leidimai ar licencijos nereikalingi, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad neaišku, ar UAB „Masada“ ir UAB „Vaivorykštė“ gali teikti kopijavimo paslaugas, ar jų įkainiai nustatyti ir ar pagrįstai nustatyti, teisinės reikšmės priteisiant bylinėjimosi išlaidas neturi. Tuo labiau, kad paslaugų kainos verslo praktikoje nustatomos šalių susitarimu. Ieškinį patenkinus ieškovo naudai iš atsakovo CPK 93 str. 1 d., 5 d. pagrindais priteistina 3410,45 Lt bylinėjimosi išlaidų ( 174+335,78+100,67+2 800).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė šias išlaidas: už apeliacinį skundą sumokėjo 70 Lt žyminį mokestį, už suteiktas teisines paslaugas pagal ieškovo ir UAB „Vaivorykštė“ 2011-09-06 teisinių paslaugų sutartį (b.l. 37, 38 t-4). sumokėjo UAB „Vaivorykštė“ 2797,90 Lt ( už apeliacinio skundo parengimą - 1600 Lt, už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą – 1197,90 Lt. Šias ieškovo turėtas išlaidas patvirtina 2012-02-01 PVM sąskaita faktūra ser. CVA Nr.0004155, 2012-02-01 kasos pajamų orderis Nr. 944, 2012-03-12 PVM sąskaita faktūra ser. CVA Nr.0004184, 2012-03-12 kasos pajamų orderio kvitas ser. CVA Nr.952 ( b. l. 9,10, 27,28, t-4 ). Ieškovo sumokėta bendrovei, suteikusiai teisines paslaugas suma už apeliacinio skundo parengimą (1600 Lt) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ( 2400 Lt), o suma už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (1197,90 Lt) iš esmės yra maksimali ( 1200 Lt). Ieškovo prašoma priteisti 2797,90 Lt suma ( 1600 + 1197,90 ) už suteiktas ieškovui teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, paruoštų procesinių dokumentų skaičių, ginčijamą sumą bei tai, kad ruošiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą teisines paslaugas suteikusi bendrovė sugaišo mažiau laiko nei ruošiantis bylai pirmos instancijos teisme, nes bylos esmė jau buvo gerai žinoma, kadangi ta pati bendrovė ieškovui teikė teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.) prašoma priteisti 2797,90 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 2000 Lt ir ieškovo apeliacinį skundą patenkinus priteistina iš atsakovo LR CPK 93 str. 1 d., 3 d., 5 d. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš AB „LESTO“, juridinio asmens kodas 302577612, 3341,10 Lt ( tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną litą dešimt centų) skolos, 1378,79 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus septyniasdešimt devynis centus) palūkanų, 680,06 Lt ( šešis šimtus aštuoniasdešimt litų šešis centus) permoką už elektros energiją, 6 (šešių ) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos ( 2011-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3410,45 Lt ( tris tūkstančius keturis šimtus dešimt litų keturiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų UAB „Tikroji vaivorykštė“, juridinio asmens kodas 145573817, naudai bei 11,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš AB „LESTO“, juridinio asmens kodas 302577612, 2070 Lt ( du tūkstančius septyniasdešimt litų ) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, UAB „Tikroji vaivorykštė“, juridinio asmens kodas 145573817, naudai