- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-263-177/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59822-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- M. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2018 m. rugsėjo 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. M. Š. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. lapkričio 13 d. apie 19 val. savo namų Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja R. G. metu tyčia, tempdamas ją už plaukų, pargriovė ant žemės ir, spirdamas mažiausiai du kartus į pilvą, padarė jai sužalojimus: nubrozdinimus dešiniame šone, kraujosruvas pilvo minkštuosiuose audiniuose, plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimus, tai komplikavosi pūlingu peritonitu, sepsiu, septiniu šoku, dėl to nukentėjusioji įvykio vietoje mirė. M. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. lapkričio 13 d. apie 19 val. savo namų Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po nukentėjusiojo A. Č. nurodymo nustoti mušti R. G. ir sugriebimo už abiejų jo rankų, siekiant atitraukti jį nuo R. G., tyčia stipriai rankomis į krūtinę pastūmė A. Č., dėl to jis, krisdamas ant kairio šono ir galvos kaire puse atsitrenkęs į virtuvėje esantį stalą, patyrė sužalojimus: odos ir poodžio žaizdą kaktos kairėje, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu nežymiai jį sužalojo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. Š. 2018 m. sausio 3 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam M. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paleisti kaltinamąjį iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes tokiu būdu nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Kaltinamasis M. Š. skunde prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad turi dvi mažametes dukras, kurias iki suėmimo išlaikė, taip pat finansinių įsipareigojimų bankui, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje. Jis inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, anksčiau nebuvo teistas. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti. Kaltinamojo M. Š. skundas atmetamas.Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam M. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, tačiau, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog byloje surinktų faktinių duomenų visuma – nukentėjusiojo A. Č. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, apžiūrų protokolai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinami byloje esantys duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai bus sprendžiami, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištyrus visus įrodymus. Kauno apygardos teismas kardomosios priemonės suėmimo terminą M. Š. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
9.1. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
9.2. M. Š. kaltinamas tyčia padaręs nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė, o gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys, vertinant pabėgimo pavojų. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas M. Š. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą, tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas įvertino kaltinamojo socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę. Pagal bylos duomenis M. Š. nesaisto tvirti socialiniai (šeiminiai ar ekonominiai) ryšiai, nes jis nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išsituokęs. Nors jis pakankamai jauno amžiaus, tačiau iki sulaikymo nedirbo (nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruotas darbo biržoje), be to, pagal bylos duomenis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Taigi apygardos teismas, konstatuodamas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje M. Š., suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis anksčiau neteistas, ieškojo darbo, turi finansinių įsipareigojimų, mokėjo alimentus dviem mažametėms dukroms, nors ir yra svarbios, sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo klausimą, tačiau nėra tiek reikšmingos, kad paneigtų tikimybę, jog būdamas laisvėje jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo.
Kaltinamajam M. Š. taikomos kardomosios priemonės suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Paskirta kardomoji priemonė yra adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui. Jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo kaltinamajam M. Š. termino pratęsimo. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje, tačiau teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti M. Š. dalyvavimą procese. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nemato galimybės paskirti švelnesnes kardomąsias priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, kad, nesaistomam tvirtų socialinių ryšių kaltinamajam padarius pavojingas nusikalstamas veikas, parinkus kurią nors švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, bus užtikrintas jo dalyvavimas procese. Įvertinusi šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminą, nepažeidė nei tarptautinių, nei nacionalinių teisės aktų nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo M. Š. skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam M. Š. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.