- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 1-127-850/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-1-00016-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Civilinis ieškovas
- A. D.
- Kaltinamasis
- V. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. M., 2013 m. sausio 19 d., apie 16³⁰ val., sav., daugiabučio namo laiptinėje, būdamas neblaivus, rankomis sugriebė mažamečiui R. D., gim. 1999-07-20, už kaklo bei pečių ir tyčia savo galva trenkė R. D. į nosį, tuo R. D. padarydamas nosies audinių patinimą su melsva poodine kraujosruva, odos įdrėskimą kaklo dešinėje pusėje, t.y. mažamečiui R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013-01-19 išėjo iš buto, nes trečio aukšto laiptinės aikštelėje triukšmavo vaikai, jų buvo keturi. Jiems pasakė kad eitų į lauką. Jie sakė „seni eik miegoti“, o R. K. išbėgo į lauką ir iš ten šaukė „pydare išeik lauk, pasimušim“. Tuo metu jis persisvėrė per laiptus, prisitraukė nukentėjusįjį, prispaudė prie turėklo, abiem rankomis suėmė už pečių ir su savo galva smogė jam į veidą, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Visi vaikai nubėgo, o jis nuėjo į namus. Supranta, kad nereikėjo vaiko skriausti, tačiau jis buvo provokuojamas, buvo išgėręs keturis butelius alaus, tai ir turėjo įtakos tam, kad jis sumušė nukentėjusįjį. Griebiant nukentėjusįjį nuo jo striukės atplyšo geras gabalas kapišono, todėl jis pripažįsta padaręs 300 litų turtinę žalą, o dėl neturtinės žalos mano, kad prašoma 2000 litų suma yra per didelė – teisingas būtų 1500 litų neturtinės žalos priteisimas.
Motyvuojamoji dalis
Be V. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei patvirtintais įrodymais:
Nukentėjusysis R. D. paaiškino, kad 2013-01-19 su draugais atėjo į namo laiptinę ir laukė, kol draugas pavalgys. Visi ten ramiai sėdėjo, jis žaidė telefonu. Išėjęs kaltinamasis, jam einant į lauką, griebė jam už striukės kapišono, jis nuplyšo, po to striukė buvo nebetinkama naudoti. Jis pasakė, kad tai pasakys tėčiui, tuomet kaltinamasis suėmė jį abiejomis rankomis – viena už kaklo, nuo ko buvo perbrėžtas kaklas, o kita už peties, ir trenkė savo galva jam į nosį. Nežino kodėl taip padarė kaltinamasis, jis negirdėjo, bet gal ką negero ir pasakė. Po smūgio dėl streso skausmo nejuto, tačiau jam iš nosies bėgo kraujas, po to skaudėjo galvą, vieną dieną net negalėjo eiti į mokyklą, buvo ištinusi nosis, dėl sužalojimo turėjo vykti pas medikus į ligoninę, kurį laiką prisilietus prie nosies ji skaudėjo, netgi nuo smūgio yra šiek tiek paėjusi į šoną. Šiuo metu pas medikus nesilanko.
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė A. D. paaiškino, kad sūnui kelias dienas skaudėjo nosį, ji buvo sutinusi, buvo atsiradusi nedidelė mėlynė, sūnus buvo šoko būsenoje, jam skaudėjo ir truputį svaigo galva, negalėjo eiti į mokyklą. Nors nosis nebuvo lūžusi, tačiau gydytoja sakė, kad jam yra pasisukusi nosies kremzlė. Dėl sužalojimo reikėjo vieną kartą vykti pas gydytoją, vėliau lankėsi pas šeimos gydytoją. Nuo mokyklos lankymo dėl šio sužalojimo sūnus atleistas nebuvo.
Nepilnametis liudytojas V. M. parodė, kad 2013-01-19 sėdėjo koridoriuje, ten būna dažnai. I. V., jis sakė kad jie šiukšlina, prirūko, apspjaudo gėles, tačiau iš tikrųjų jie taip nedaro. R. K. jam negražiai pasakė, s supyko. pabėgo, o likę visi gavo, jis gavo neskaudžiai per sprandą. V. R. trenkė iš galvos vieną kartą į nosį, nors jis nebuvo kaltas. buvo nestipriai išgėręs.
Nepilnametis liudytojas B. M. parodė, kad 2013-01-19 laiptinėje laukė draugo. Išėjo dėdis ir pradėjo juos smerkti, sakė kad jie prirūko, prispjaudo. Jie sakė, kad nieko tokio nedaro. Jo draugas R. K. pasakė kaltinamajam „debile, einam pasidaužyti“, jiems einant iš laiptinės kaltinamasis juos užsipuolė, jam griebė už kapišono, jį suplėšė, jį išlaisvino kaltinamojo žmona. Jam sakė, kad R. D. kaltinamasis sužalojo nosį su savo galva. Pats to nematė, nes jau buvo išėjęs. buvo girtas, tai suprato iš jo elgesio.
Iš specialisto išvados (b.l. 10) nustatyta, kad nukentėjusiajam R. D. padaryti sužalojimai: nosies audinių patinimas ir melsva poodinė kraujosruva, odos įdrėskimas kaklo dešinėje pusėje, t.y. jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 5-8) matyti, kad R. D., dalyvaujant jo įstatyminei atstovei, parodė vietą, kurioje buvo sumuštas V. M..
Iš visumos įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, t.y. jis nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam R. D., savo galva trenkdamas jam į nosį. Tai patvirtina tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis bei nepilnamečiai liudytojai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Kaltinamojo V. M. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes jis, sumušdamas mažametį nukentėjusįjį R. D., gim. 1999-07-20, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo trylika metų, jam nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais mažametį sužalos, ir to norėjo. Motyvai, dėl ko kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas (b.l. 28), administracine tvarka nebaustas (b.l. 29). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes, nors jis ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nesigaili, nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės neatsiprašė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), tai pripažino ir pats kaltinamasis.
Už nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui baudžiamajame įstatyme nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs aplinkybę, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nėra trauktas administracinėn atsakomybėn, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. M. bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - V. M. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
P. B. proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 300 litų turtinė žala patirta dėl to, kad kaltinamasis suplėšė nukentėjusiojo striukę, 200 litų vertės, t.y. nuplėšė kapišoną su visa medžiaga bei įplėšė striukės medžiagą ties kišene, dėl ko ji tapo netinkama naudoti, bei du kartus teko vykti į Tauragę – į ligoninę ir pas ekspertą, reikėjo mokėti už kurą, kurį įvertino 100 litų. Aplinkybę, kad suplėšė nukentėjusiojo striukę patvirtino ir kaltinamasis. Prašoma priteisti suma su sunaudotą kurą vykimui į ligoninę ir pas ekspertą yra reali, kaltimasis pripažįsta padaręs tokio dydžio turtinę žalą, todėl ji priteistina civilinei ieškovei iš kaltinamojo.
P. C. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Civilinė ieškovė neturtinę žalą įvardijo kaip labai didelį tiek jos, tiek nukentėjusiojo išgąstį dėl galimo nosies lūžimo, patirto skausmo, galimų sužalojimo pasekmių ateičiai, psichologinės įtampos dėl sužalojimo be jokios priežasties.
Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smūgio galva patyrė tam tikrus sužalojimus, kuriuos konstatavo teismo ekspertas specialisto išvadoje, taigi darytina išvada, kad dėl šių sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus. Mažametis nukentėjusysis nesiekė konflikto su kaltinamuoju, neturėjo tikslo elgtis pažeidžiant visuomenėje priimtų elgesio normų ir taip nesielgė, todėl be jokios priežasties sužalotas kaltinamojo neabejotinai patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, dėl ko jam kurį laiką skaudėjo galva, jis vieną dieną negalėjo lankyti mokyklos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai itin rimtų pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė – jis galėjo lankyti mokyklą, veido sužalojimai išnyko po neilgo laiko. Kaltinamasis nedirba (b.l. 57-58), jo vardu nėra registruota jokio turto (b.l. 59-60), todėl, įvertinant ribotas išieškojimo iš kaltinamojo galimybes nuosprendžio vykdymo procese ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo priteistina civilinei ieškovei 1500 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą (CPK 38 str. 4 d.), todėl A. D. yra tinkamas civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str. teismas
nusprendė:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 3 mėn. (trijų mėnesių) terminą nemokamiems darbams atlikti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - V. M. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – iš kaltinamojo V. M. priteisti civilinei ieškovei A. D. 300 Lt (tris šimtus litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu T. T. rajono apylinkės teismą.