Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1381-657/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-09
Bylos Nr.
2S-1381-657/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22700-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Aurelijus Gruodis
Civilinė byla Nr. 2S-1381-657/2015Proceso Nr. 2-69-3-22700-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 99.5.; 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovaujamos advokato Aurelijaus Gruodžio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4580-945/2015, kuria nutraukta civilinė byla ieškovei atsisakius ieškinio. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. V. B. 1.793,59 Lt skolos, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 302,50 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 17-19). Ieškovė 2015-03-26 teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriuo atsisakė ieškinio, nes atsakovas skolą ieškovei sumokėjo, prašė bylą nutraukti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 81-82).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi prašymą dėl atsisakymo tenkino – priėmė ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; priteisė iš atsakovo A. V. B. ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai 36,00 Eur atstovavimo išlaidų, bei 5,06 Eur valstybei žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 88-90). Teismas konstatavo, kad kad ieškovės ieškinio atsisakymas viešajam interesui neprieštarauja, kitų asmenų teisių nepažeidžia. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir apmokėjo skolos dydžiui lygią sumą per terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo priimti, jis nepateikė teismui jokių su apmokėjimu susijusių duomenų, tačiau pareiškė prieštaravimą dėl viso teismo įsakymo, kas neatitiko CPK 439 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo. Teismo nuomone atsakovo elgesio nepagrįstumą patvirtina ir faktas, jog atsakovas, reiškęs prieštaravimus dėl teismo įsakymo būdamas įvykdęs jo dalį, po ieškinio teismui pateikimo, įvykdė ir tą reikalavimo dalį, kurios pradiniu mokėjimu nebuvo apmokėjęs. Jeigu atsakovas ir šią dalį būtų sumokėjęs iki prieštaravimų pareiškimo, ieškovė nebūtų reikėję teikti teismui reikalavimus dėl likusios neapmokėtos sumos priteisimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad gavusi iš teismo informaciją apie prieštaravimų priėmimą ir termino ieškiniui pateikti nustatymą, ieškovė pareiškė ieškinį teismui nurodydama, jog liko neapmokėtos ne ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bet skolos dalis. Tokia ieškovės pozicija akivaizdžiai neatitiko CK 6.54 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsakovui išreiškus valią apmokėti pagrindinės skolos sumą, ieškovė turėjo teisę arba šią sumą įskaityti ir reikšti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, arba atsisakyti priimti gautą sumą, kaip sumokėtą nesilaikant CK 6.54 straipsnyje nustatyto eiliškumo, ir reikalauti visos sumos priteisimo. Kadangi ieškovė nepasinaudojo teise atsisakyti priimti įmoką, teismas sprendė, kad jos veiksmai pareiškiant ieškinį dėl dalies pagrindinės skolos priteisimo pripažintini nepagrįstais. Ieškovė turėjo informuoti teismą apie teismo įsakymo dalies dėl pagrindinės skolos išieškojimo įvykdymą ir teikti teismui prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį teismas būtų išsprendęs nutartimi. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalus teisininko, todėl privalėjo pasirinkti procesiškai paprasčiausią ir ekonomiškiausią proceso tąsos variantą, o jo nepasirinkdama prisiėmė su tuo susijusių pasekmių atsiradimo riziką. Ieškovė pati pripažino, kad priežastimi ieškiniui pareikšti nebuvo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo neįvykdymas, atsisakydama šio reikalavimo nurodė, kad laiko jį neesminiu, mažareikšmiu. Teismas akcentavo, kad ieškovės atstovas prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį sieja ir su prašymo dėl ieškinio atsisakymo parengimu ir dalyvavimu parengiamajame teismo posėdyje. Teismo nuomone dviejų identiškų savo kuriamomis pasekmėmis veiksmų atlikimas vertintinas kaip dirbtinis siekis pateisinti papildomų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nors ši suma ir neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, įvertinus po prieštaravimų pateikimo susiklosčiusią teisinę situaciją, ši suma vertintina kaip neadekvati. Todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 36,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad su iki 2015 m. kovo 20 d. galiojusiose rekomendacijose nurodytais dydžiais pagrįstomis pripažintinos atstovavimo išlaidos siejamos atsižvelgiant į tai, jog būtent nepagrįsti ieškovės veiksmai lėmė, kad procesas užsitęsė. Teismas sprendė, kad nurodytas išlaidų dydis vertintinas kaip atitinkantis tiek atliktų procesinių veiksmų sudėtingumą, tiek ir jų atlikimo metu egzistavusio ieškovės reikalavimo atsakovo atžvilgiu dydį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atstovaujama advokato Aurelijaus Gruodžio prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir padidinti ieškovei iš atsakovo A. V. B. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 205,70 Eur (b.l. 92-97). Apeliantės nuomone, teismas netinkamai išaiškino ir taikė Civilinio kodekso 6.54 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo, atitinkama atsakovo įmoka turėjo būti paskirstyta CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovei padavus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo, o taip pat reikalaujant išlaidų už advokato pagalbą surašant pareiškimą teismui, o atsakovui pervedus sumą, lygią pagrindinei skolai, ir mokėjimo paskirtyje nurodžius, kad apmokami mokesčiai bendrijai, ieškovė gautą įmoką pirmiausia užskaitė advokato išlaidų padengimui ir tik likutį pagrindinės skolos apmokėjimui. Atsakovo įmoka buvo pervesta į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, todėl ieškovė neturėjo galimybių pervedamą sumą atsisakyti priimti. Šiuo atveju ieškovės procesinį elgesį nulėmė materialinė teisė. Ieškovė užskaitė įmoką taip, kaip numato įstatymas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji pasirinko netinkamą procesinį elgesį.

Be to, teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovės procesinis elgesys buvo visiškai tinkamas, skirtingai nei atsakovo, dėl ko teismas negalėjo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai vertino ir kaip nepagrįstą išlaidų didinimą ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje ir tuo pačiu atsisakymo nuo ieškinio parengimą. Atstovo dalyvavimas teismo posėdyje ir pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio parengimas nedidino išlaidų, nes už atstovavimą teismo posėdyje trumpiau kaip 0,5 val. išlaidos nepriteisiamos. Nors prašomos priteisti išlaidos yra gerokai didesnės nei ieškinio suma, tačiau ieškovė atitinkamas išlaidas patyrė dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų. Ieškovė sąžiningai pirmiausia kreipėsi dėl skolos priteisimo supaprastinta tvarka, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus ieškovė buvo priversta reikšti ieškinį dėl likusios skolos priteisimo. Taigi, šios išlaidos buvo būtinos norint išsiieškoti skolą iš atsakovo.

Atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, pasisakytina tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei atsisakius ieškinio. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai sumažintos.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 1.793,59 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų bendrai 316,50 Lt sumai priteisimo (b.l. 3). Šio pareiškimo pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas, tačiau atsakovas A. V. B. pareiškė prieštaravimus (b.l. 13). 2015-01-08 ieškovė (duomenys neskelbtini) DNSB teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, nurodydamas, kad atsakovas 1.793,59 Lt skolos sumokėjo, kurią ieškovė paskirstė taip – 1.491,09 Lt skolai apmokėti ir 302,50 Lt advokato išlaidoms apmokėti, ir prašė priteisti iš atsakovo A. V. B. 87,61 Eur (302,50 Lt) skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 17-19). 2015-03-26 teismo posėdžio metu ieškovė teismui pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų, kadangi skola ieškovei buvo sumokėta ir prašė priteisti 205,70 Eur bylinėjimosi išlaidas (už ieškinio atsisakymo pareiškimo parengimą ir dalyvavimą parengiamajame posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą sumą iki 36,00 Eur, konstatavo, jog ieškovė priimdama atsakovo įmoką, kurioje nurodyta „Bendrijos mokesčiai, Žiemių 4-36, A.V. B.“ nepasinaudojo teise atsisakyti priimti įmoką, todėl jos veiksmai pareiškiant ieškinį dėl dalies pagrindinės skolos priteisimo pripažintini nepagrįstais, o advokato veiksmai rašant procesinius dokumentus ir atliekant kitus veiksmus nebuvo tikslingi, reikalingi ir nepagrįstai didino bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė CK 6.54 straipsnio nuostatas dėl gautos įmokos paskirstymo ir tai buvo kreditoriaus teisė, nes šalys nebuvo sudarę jokio papildomo susitarimo dėl atsakovo įmokos paskirstymo.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas neteisingai aiškina CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymą. Pagal šios straipsnio 1 dalį, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu. Pagal šio straipsnio formuluotę, tokiomis išlaidomis galėtų būti pripažintos išlaidos patirtos ikiteisminėje stadijoje, pvz. pretenzijos surašymo ir panašiai. Šiuo gi atveju, ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias numato Civilinio proceso kodeksas, t.y. pareiškimui dėl teismo įsakymo parengimui turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti 302,50 Lt (b.l. 5), prašymo dėl ieškinio atsisakymo parengimą ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje – 205,70 Eur (b.l. 83-85). Todėl ieškovė iš esmės neteisingai atsakovo sumokėtos 1.793,59 Lt įsiskolinimo už namo administravimo paslaugas už laikotarpį iki 2014 m. spalio 31 d. sumos dalį skyrė bylinėjimosi išlaidų padengimui ir tik likusią sumą užskaitė kaip skolos atlyginimą. Teismas pažymi ir tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti įsiskolinimą, nurodydama konkretų laikotarpį. Ieškovės pareiškimo pagrindu Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. priėmė teismo įsakymą (b.l. 8). Atsakovas A.V. B. 2014 m. gruodžio 11 d. sumokėjo įsiskolinimą bendrijai – 1.793,59 Lt ir pateikė teismui prieštaravimus, tačiau nepateikė įmoką patvirtinančio kvito. Sutinkamai su CPK CPK 439 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip jau pasisakyta, atsakovas įsiskolinimo sumą padengė jau gavęs procesinius dokumentus šioje byloje ir sumokėjo teismo įsakyme nurodytą įsiskolinimo sumą. Ieškovei šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau ji apie tai neinformavo teismo, neprašė nutartimi išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, bet pati atlikusi paskirsčiusi gautą įmoką, pareiškė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo 87,61 Eur skolos už namo administravimą už tą patį laikotarpį iki 2014 m. spalio 31 d. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo valia dėl įmokos priskyrimo buvo aiškiai išreikšta, o pateiktas teismui prieštaravimas dėl teismo įsakymo, patvirtino nesutikimą su likusių sumų priteisimu, todėl ieškovė neturėjo teisės kitaip paskirstyti gautos įmokos, o ieškovei nepasinaudojus teise atsisakyti priimti įmoką, jos veiksmai pareiškiant ieškinį dėl dalies pagrindinės skolos priteisimo pripažintini nepagrįstais.

Sprendžiant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, vertinamas šalių procesinis elgesys ir kitos aplinkybės (CPK 93 str. 4 d.). Pirmos instancijos teismas spręsdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog ieškovę procese atstovavo profesionalus teisininkas, todėl ieškovė privalėjo pasirinkti paprasčiausią ir ekonomiškiausią proceso tąsos variantą, o, jo nepasirinkdama, prisiėmė su tuo susijusių pasekmių atsiradimo riziką. Ieškovės atstovas prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį siejo ir su prašymo dėl ieškinio atsisakymo parengimu ir dalyvavimu parengiamajame teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės atstovo elgesys vertintino kaip dirbtinį atstovavimo išlaidų didinimą, nes 205,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už dviejų identiškų savo kuriamomis pasekmėmis veiksmų atlikimą nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neadekvati ginčo dėl 87,61 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl bylinėjimosi išlaidų sumos sumažinimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė