Utenos apylinkės teismo nutartis

2015-12-11 · Byla Nr. PK-97-732/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
PK-97-732/2015
Teisminio proceso Nr.
1-30-3-00009-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Nukentėjusysis
L. Ž.
Baudžiamosios bylos Nr. PK-97-732/2015
Proceso Nr.1-30-3-00009-2015-4
(S)Procesinių sprendimų kategorijos.: 2.9.6.Molėtų rajono apylinkės teismasNUTART I S2015 m. gruodžio 11 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško,

susipažinęs su nukentėjusiojo L. Ž. pareiškimu ir jo priedais privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr.PK-97-732/2015, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

nukentėjusysis L. Ž. teismui pateikė skundą, prašydamas privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 166 str., 167 str., 168 str. patraukti baudžiamojon atsakomybėn K. P., kad jis 2015-11-03 apklausos metu, duodamas parodymus papildomos apklausos metu byloje Nr.01-1-32326-15, D. B. perdavė filmuotą vaizdo medžiagą ir nuotraukas apie L. Ž. šeimos narius. Mano, jog šią vaizdo medžiagą ir nuotraukas D. B. gavo iš K. P.. Nukentėjusysis L. Ž. nurodė, jog K. P. nusikalstamomis veikomis jam padaryta 5000 Eur neturtinė žala. Skundui pagrįsti prašo: „išreikalauti iš Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros, Maironio g. 16, Utena, ikiteisminio tyrimo medžiagą - bylą Nr.01-1-32326-15“

BPK 412 str. numatyta teismo pareiga patikrinti ar privataus kaltinimo skundo/pareiškimo turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Jame turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Tuo tarpu pareiškėjas teismui pateiktame skunde privataus kaltinimo tvarka nenurodo jokių objektyvių duomenų, kuriais grindžia K. P. pareikštus kaltinimus BK 166 str., 167 str., 168 str. pagrindu. Skundo turinys iš esmės patvirtina, kad kaltinimas paremtas D. B. duotais parodymais, bet nenurodo kam, kokiomis aplinkybėmis šie parodymai yra duoti. Akivaizdu, kad pareiškėjo nurodytas subjektyvus situacijos vertinimas, kuris neparemtas jokiais kitais objektyviais duomenimis, galinčiais patvirtinti skunde išdėstytas aplinkybes, negali būti vada inicijuoti baudžiamąjį procesą, esant esminiams įstatymo reikalavimų pažeidimams, numatytiems privataus kaltinimo pareiškimo turiniui.

Privataus kaltinimo kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas, kurio prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, pareiga, todėl ši pareiga turi būti vykdoma. Iš skundo turinio, kuris yra per daug abstraktus ir jame neatskleidžiama kaltinimo esmė, galima suprasti, jog L. Ž. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-32326-15 yra proceso dalyvis, nes jis galimai cituoja ikiteisminio tyrimo medžiagą. Sutinkamai su LR BPK 181 str. proceso dalyviai turi teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ir išrašus. Šiuos dokumentus L. Ž. turėjo pats pateikti. Todėl teismas neprivalo rinkti įrodymus- reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pan.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, kaltinimą palaiko privatus kaltintojas, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) bei teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis). BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (BPK 255 straipsnis).

Pats teismas formuluoti kaltinimo ir taip apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens, t.y. iš esmės atliktų kaltintojo vaidmenį ir dėl to teismas taptų akivaizdžiai šališkas.

Pažymėtina, jog procesinis dokumentas turi atitikti visus jam keliams reikalavimus, taip pat ir gramatinių klaidų prasme- skunde apstu gramatinių, stiliaus klaidų. Privataus kaltinimo skundas yra pagrindas teisėjui nustatyti nusikalstamos veikos požymius ir inkriminuoti kaltinamajam reikiamą baudžiamąjį įstatymą. Iš skundo formos, jame pateiktų teiginių, negalima suprasti kokia veika padaryta, bei kokiais duomenimis ji patvirtinama.

L. Ž. skundą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis LR BPK 412 str. 2 d., 3 d., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Ž. skundą atsisakyti priimti.

Nutartis per septynias dienas gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Liudvikas Myško