Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturis kartus, paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą, ir BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose nustatytas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2022 m. liepos 23 d., apie 0.30 val., būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 1,55 promilių girtumas), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. K., tai yra tyčia, priėjęs jai iš už nugaros, suėmė jos veidą rankomis ir spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, t. y. jis 2022 m. liepos 23 d., apie 0.30 val., būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 1,55 promilių girtumas), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, prie laiptų, asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį – sūnų V. K., tai yra tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veido kairės pusės žandą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Parodė, kad konfliktas tarp jo ir žmonos prasidėjo dar išvakarėse, t. y. 2022 m. liepos 22 d. Jie konfliktavo dėl to, kad V. K. vartojo alkoholį. Žmona kvietė policijos pareigūnus, tačiau pastariesiems atvažiavus, jie nusprendė, kad vienas kitam pretenzijų neturi, nes konfliktas buvo tik žodinis. Tuo metu į namus atvažiavo jų sūnus, V. K., kuris liko su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja po to, kai policijos pareigūnai išvažiavo. Tam, kad būtų išvengta tolesnių konfliktų, sutarė, kad kaltinamasis V. K. pasiliks pirmame aukšte, o jo sutuoktinė bus antrame jų gyvenamojo namo aukšte. Vėliau, nakties metu, kaltinamajam kilo noras pasiaiškinti. Jis užlipo į antrą aukštą, užėjo į kambarį, kuriame tuo metu buvo D. K., sėdėjusi fotelyje, ir, priėjęs jai iš už nugaros bei suėmęs delnais jos veidą, pradėjo jį spausti, patraukdamas žmonos galvą. Dėl ko taip pasielgė paaiškinti negali. Tuo metu prie jo pribėgo jų sūnus V., kuris jį pargriovė ant grindų ir pradėjo spausti jam kaklą, siekdamas sudrausminti ir užtikrinti, kad kaltinamasis nepadarytų nieko blogo savo žmonai. Jam gulint ant grindų, pribėgo D. K. ir pradėjo spardyti jam koją, tačiau kaltinamajam neskaudėjo. Sūnus jam pasiūlė nusileisti į namo pirmą aukštą ir ramiai pasikalbėti. Jis sutiko. Nusileidus į apačią, jam pasidarė skaudu, kad sūnus, jį drausmino, pargriovęs ant grindų. V. K. pasijuto pažemintas, todėl dešinės rankos kumščiu trenkė sūnui vieną kartą į veidą. Dėl to sūnus jo žmonai liepė iškviesti policiją. Dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Žmonos ir sūnaus atsiprašė, jie jam atleido. Dėl tokio savo poelgio jaučia gėdą. Pasižada daugiau taip nedaryti, mano, kad tokiam poelgiui turėjo įtakos alkoholis. Dabar alkoholio nevartoja ir pažada nevartoti ateityje, sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Kaip teigia kaltinamasis, jam anksčiau paskirtą baudą jis yra sumokėjęs, bet šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų neturi. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 148?151, 154?157).

Kaltinamojo V. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2022 m. liepos 23 d., 3.47 val., kaltinamajam V. K. buvo nustatytas 1.55 prom. girtumas ( el. b. l. 85–86).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad tuo metu, kai jos vyras smurtavo prieš ją, ji kartu su savo sūnumi V. K. buvo antrame namo aukšte, kambaryje, sėdėjo fotelyje. Nukentėjusioji išgirdo kaip vyras lipo laiptais į antrą aukštą garsiai rėkdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius. Jos vyrui pakilus į antrą aukštą, jis staigiai priėjo prie jos iš nugaros, abiejų rankų delnais paėmė už veido abiejų pusių ir pradėjo spausti. Ji pajuto fizinį skausmą, bet skaudėjo apie porą sekundžių, jokio paraudimo nebuvo, jokių žymių neliko. Skausmą 10 balų sistemoje įvertino 1 balu, jai nestipriai skaudėjo ir tik kelias sekundes, vaistų jokių dėl to nevartojo. Kai vyras jai spaudė veidą, sūnus greitai atsikėlė nuo fotelio ir nustūmė vyrą nuo jos į šoną bei paguldė jį ant grindų. Vėliau sūnus vyrą paleido ir nusivedė į pirmą namo aukštą. Kas ten vyko, nukentėjusioji pasakyti negali. 2022 m. liepos 22 d., apie 21.00 val., su vyru jau buvo kilęs konfliktas, bet tik žodinis. Jo metu nukentėjusioji vyrui papurškė ašarinių dujų ir kvietė policiją. Kadangi buvo žodinis konfliktas, jie paaiškino policijai, kad nieko tokio neįvyko ir policija išvažiavo, o tada ji pasikvietė sūnų. Nukentėjusioji paaiškino, kad vyras jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Prašo, esant galimybei, ikiteisminį nutraukti arba užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir vyrui skirti apribojimus, uždraudžiant vartoti alkoholį (el. b. l. 26?29).

2022 m. liepos 23 d. nukentėjusiosios pareiškimu nustatyta, kad D. K., pranešdama apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, jog 2022 m. liepos 23 d., apie 0.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis, V. K., panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. priėjo D. K. iš už nugaros, abejomis rankomis griebė jai už kaklo ir pradėjo stipriai spausti, taip sukeldamas fizinį skausmą (el. b. l. 1?8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d., apie 0.30 val., jam būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte su savo mama D. K., išgirdo kaip laiptais į antrą aukštą pradėjo lipti jo tėvas V. K.. Užlipęs į antrą aukštą, tėvas staiga sugriebė jo mamą už veido ir pradėjo spausti. Tai pastebėjęs, jis iškarto atsikėlė nuo fotelio ir, pribėgęs prie tėčio, jį apkabino, kad jis neskriaustų mamos. Apkabinęs tėtį, jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant grindų. Gulėdamas, pasakė tėčiui, kad jiems reikia nusileisti į pirmą aukštą ir ten pasikalbėti. Jie kartu su tėčiu nusileido į pirmą aukštą ir pradėjo bendrauti apie auklėjimą. Pokalbio metu tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu tėtis jam dešine ranka bandė trenkti į veidą, bet jam pavyko išvengti vieno smūgio, tačiau kai antrą kartą bandė smogti į veidą, jam išvengti smūgio nepavyko ir tėvas jam pataikė tiesiai į veidą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Skausmas buvo momentinis, skaudėjo kelias sekundes, 10 balų sistemoje skausmą įvertino 3 balais . Tada jis mamai sušuko , kad ji kviestų policiją. Buvo pas teismo medikus, bet jokių kūno sužalojimų jam nenustatyta. Ant mamos veido jokių žymių, po to kai tėvas spaudė jai veidą, jis nematė, bet suprato, kad jai skaudėjo. Tai jis suprato iš jos veido išraiškos. Su tėvu jie su mama susitaikė, tėvas jų atsiprašė (el. b. l. 30?33).

2022 m. liepos 23 d. pareiškimu nustatyta, kad V. K., pranešdamas apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, jog 2022 m. liepos 23 d., apie 0.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jo tėvas, V. K., panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. dešine ranka sudavė jam į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (el. b. l. 31?39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2354/2022(01) patvirtina, kad, apžiūrėjus V. K. po įvykio, jam objektyvių kūno sužalojimų nustatyta nebuvo (el. b. l. 200).

2022 m. liepos 26 d. apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašą ID92037632212, nustatyta, kad į BPC kreipėsi moteris, kuri nurodė, kad pakartotinai kviečia policiją, nes jos vyras sumušė sūnų, nurodė, kad greitosios medicininės pagalbos jiems nereikia.(el. b. l. 13–15).

2022 m. liepos 23 d. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), darytomis fotonuotraukomis nustatyta, kad namo durys yra medinės, tamsios spalvos. Užėjus pro duris matomas koridorius, kurio dešinėje pusėje yra praėjimas į prieškambarį. Prieškambario dešinėje pusėje yra šviesios spalvos mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą. Laiptais užlipus į antrą aukštą matomas svetainės kambarys, kurio dešinėje pusėje stovi pilkos spalvos sofa, priešais sofą stovi spintelė, sekcija. Iš dešinės pusės matomos durys į miegamąjį kambarį (el. b. l. 75?84).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V. Bracevičienės 2022 m. spalio 14 d. nutarimu, patvirtintu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo, D. K. ir V. K. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo V. K., nutraukti (e. b. l. 81?98).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be paties V. K. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kur jie nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino jautę kaltinamojo netesėtais veiksmais sukeltą fizinį skausmą, jų pareiškimuose apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytos aplinkybės, BPC garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios D. K. pranešimas, kuomet ji nurodo, kad jos vyras sumušė sūnų, kiti bylos duomenys. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia sukėlė nukentėjusiesiems D. K. ir V. K. fizinį skausmą.

Vadovaujantis BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse pateiktu artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokų išaiškinimu, konstatuotina, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei, ir pas jį į namus atvažiavusiam, bet kartu su juo negyvenančiam, savo artimajam giminaičiui ? sūnui.

V. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo audžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 191–196).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas V. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tarp jų ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (el. b. l. 63–69), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (el. b. l. 195–196). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog V. K. jo paskutinio stacionarinio gydymo metu, be kita ko, buvo nustatytas alkoholio vartojimo sąlygotas psichozinis sutrikimas su santykio, pavydo kliedesiais žmonos atžvilgiu, jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, kaltinamajam tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (el. b. l. 41?42). Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-38/2023 nustatyta, kad pagal savo psichikos būklę V. K. nusikalstamų veikų padarymo metu, 2022 m. liepos 23 d., galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei šiuo metu gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ? laisvės apribojimo bausmes be intensyviosios priežiūros, kurių dydis, atsižvelgiant į tai, kad V. K. praeityje net tris kartus buvo teistas už nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą, parenkamas didesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant V. K. už fizinio skausmo sukėlimą D. K. ir V. K. atitinkamai 1 metų 2 mėnesių ir 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmes. Kartu su laisvės apribojimo bausmėmis kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 4, 5 (esant kaltinamojo sutikimui) nustatyti įpareigojimai ir BK 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktuose nustatyti draudimai.

Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, probuojamasis privalo pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, analogiškas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu minimas įpareigojimas, V. K. papildomai neskirtinas.

Kaltinamajam taip pat neskirtinas prokurorės nurodomas draudimas lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kitus V. K. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtinus draudimus ir įpareigojimą (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), pirmiau nurodyto draudimo skyrimas būtų perteklinis. Paskyrus V. K. tokio pobūdžio draudimą, jis, be išlygų, negalėtų lankytis jokiose kavinėse ir (ar) kitose maitinimo įstaigose, kuriose būtų prekiaujama alkoholiu, taip pernelyg suvaržant ir neproporcingai apribojant kaltinamojo teises.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtinos bausmės tarpusavyje bendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo su pirmiau nurodytais įpareigojimais ir draudimais) iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo su pirmiau nurodytais įpareigojimais ir draudimais) ir paskiriant kaltinamajam V. K. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 4, 5 (esant kaltinamojo sutikimui) nustatytus įpareigojimus ir BK 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktuose nustatytus draudimus. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį (šiuo atveju 8 mėnesius), teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai D. K. sukelto fizinio skausmo padarymo aplinkybes, V. K. neteisėtų veiksmų pobūdį ir jų intensyvumą (kaltinamasis suėmė nukentėjusiąją už veido ir spaudė).

Prokurorės prašomas taikyti bausmių bendrinimo būdas, nustatytas BK 63 straipsnio 5 dalyje, nagrinėjamu atveju netaikytinas, tam nesant įstatyme nustatytų sąlygų.

V. K. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė su pirmiau nurodytais įpareigojimais ir draudimais mažintina vienu trečdaliu, paskiriant V. K. galutinę 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir, esant kaltinamojo sutikimui, gydytis nuo alkoholizmo bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir juos vartoti.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. skirtina bausmė nebendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme ? 60 MGL (3 000 Eur) bauda, teismui neturint tikslių duomenų apie šią dieną iš kaltinamojo išieškotos jam paskirtos baudos dydį. Teismui pateiktais duomenimis nustatyta tik tai, kad buvo pradėtas priverstinis minėtos baudos išieškojimo iš kaltinamojo procesas, perduodant vykdomąjį raštą Lietuvos antstolių rūmams. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats V. K. nurodė visiškai sumokėjęs pirmiau nurodytą jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės, taigi ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

V. K. įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę D. K., ir artimąjį giminaitį – sūnų V. K.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 23 d. 1.10 val. iki 2022 m. liepos 24 d. 16.22 val. (dvi dienos) (el. b. l. 55–57,170–172). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai bei BPC garso įrašas, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą prieš V. K.), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti V. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir, esant V. K. sutikimui, gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Uždrausti V. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir juos vartoti (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą prieš D. K.), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti V. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir, esant V. K. sutikimui, gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Uždrausti V. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir juos vartoti (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. K. paskirtas bausmes subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti V. K. subendrintą bausmę 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 4, 5 nustatytus įpareigojimus ir BK 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktuose nustatytus draudimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti V. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir, esant V. K. sutikimui, gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Uždrausti V. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir juos vartoti (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 23 d. 1.10 val. iki 2022 m. liepos 24 d. 16.22 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašus bei BPC garso įrašą, palikti saugoti prie bylos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.