Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1) 2016-06-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 3 d. ir BK 150 str. 3 d. – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

2) 2018-01-10 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. - 7 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016-06-06 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) metams 9 (devyneriems) mėnesiams, bausmę atliekant Nepilnamečių pataisos namuose. 2021-10-08 paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus, atlikus bausmę, teistumas išnykęs (BK 97 str. 3 d. 4 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024-05-31, apie 21.00 val. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas sugyventinei E. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 31 d., apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini), kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, tyčia kumščiais sudavė ne daugiau, kaip 15 smūgių savo šeimos narei – sugyventinei E. S. į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinio antakio srityje, smilkinio srityje, kairėje plaštakoje ir kairio dilbio srityje, tai yra, nežymiai sutrikdė E. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atlikus laisvės atėmimo bausmę, į laisvę buvo paleistas 2021 m. Nukentėjusi E. S. – sugyventinė, su ja bendrų vaikų neturi. Su ja susipažino, kai buvo paleistas į laisvę. Nurodė, kad kaip sugyventiniai gyveno virš metų laiko, vedė bendrą ūkį. 2024 m. gegužės 31 d. su sugyventine buvo išvykę pailsėti prie ežero, kur tik jis vienas išgėrinėjo, sugyventinė nevartojo alkoholio. Grįžus namo, apie 21 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nurodė, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gerai nepamena visų įvykio aplinkybių, nepamena ir dėl ko įvyko konfliktas. Konfliktas galimai įvyko dėl senų nuoskaudų, galimai jis pradėjo jai priekaištauti dėl jos praeities. Nurodė, kad jis negali pasakyti kiek smūgių kumščiu galėjo suduoti nukentėjusiajai į veidą, nes buvo stipriai girtas. Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Nurodė, kad su nukentėjusia jų santykiai geri, jie bendrauja. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Epizodiškai dirba pas žmones, ieškosi darbo. Kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sugyventinei padeda išlaikyti vaikus, jis pats savo vaikų neturi.

Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi E. S. parodė, kad M. S. – sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu kartu gyvena kaip sugyventiniai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kaltinamasis yra geras žmogus, padeda jai išlaikyti tris jos mažamečius vaikus, su kurių tėvu jos santuoka nutraukta. Nurodė, kad kaltinamasis jos vaikus myli, su jais pabūna, kai reikia. Kaltinamasis uždarbiauja pas žmones, taip pat epizodiškai dirba pagal kvitus. Po įvykio kaltinamasis atsiprašė ir jos, ir jos vaikų, ir visiškai nebevartoja alkoholio. Nurodė, kad ji pati alkoholio nevartoja. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 31 d. su sugyventiniu buvo išvykę pailsėti prie ežero, kur sugyventinis vartojo alkoholį. Narkotinių medžiagų jis nevartoja. Apie 21 val. su sugyventiniu apsipyko dėl senų klaidų, t. y. dėl jos buvusio sutuoktinio, o kai atsigulė su kaltinamuoju į lovą, prasidėjo smūgiai. Tiksliau kaltinamasis buvo užsnūdęs, gal jam kažkas pasirodė, gal susapnavo ir pradėjo ją, gulinčią lovoje, mušti. Sugyventinis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Buvo kumščiais suduota jai daug smūgių, bet ne daugiau 15 smūgių į veido sritį, dėl ko juto fizinį skausmą. Vaikų tuo metu namuose nebuvo, jie atostogavo pas jos tėvus. Nurodė, kad ji turi 4 mėn. amžiaus naujagimį, kurio tėvas yra jos buvęs sutuoktinis. Nurodė, kad ji prie ežero alkoholio nevartojo, nes vairavo automobilį. Nurodė, kad kaltinamajam atleido, jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Kaltinamasis jos atsiprašė, po įvykio pasitaisė, nebevartoja alkoholio, todėl jam skirti realią bausmę būtų netikslinga. Nurodė, kad po šio įvykio kaltinamasis daugiau nesmurtavo. Po įvykio savaitę laiko gyveno skyrium, po to vėl pradėjo gyventi kartu ir gyvena kartu iki šiol.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja R. S. parodė, kad ji gyvena savo asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o trečiame aukšte yra (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaimynė (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. Pastaroji gyvena su sugyventiniu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Jie kartu gyvena apie keturis mėnesius laiko. 2024-05-31 apie 21 val., ji buvo savo namuose, kai į jos butą atėjo verkdama kaimynė E., kuri pasakė, kad ją ką tik rankomis į galvą „sudaužė“ sugyventinis. E. visą laiką verkė, matė, kad jai virš dešinės akies buvo guzas, po dešine akimi ir virš jos buvo patinę, paraudę. Tada ji paskambino iš savo telefono 112 ir pranešė, kad pas ją atėjo sumušta kaimynė. Atvyko policija, kuri iškvietė greitąją. Kaimynė pirmą kartą pas ją buvo atėjusi dėl sumušimo, nėra mačiusi, kad ji ankščiau vaikščiotų su sumušimo požymiais (1 t., b. l. 86-91);

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024-05-31 apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis M. S., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,92 promilių girtumo laipsnis, sumušė savo blaivią sugyventinę E. S., (duomenys neskelbtini), suduodamas jai apie 15-20 smūgių kumščiais į galvą, dėl ko E. S. jautė fizinį skausmą ir jai ant dešinės kaktos pusės atsirado sumušimai (guzai). E. S. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), o M. S. sulaikytas ir uždarytas į Kauno a. VPK areštinę (1 t., b. l. 1, 11-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1211/2024 (02) užfiksuota, kad E. S. konstatuota – poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, smilkinio srityje, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 66-67).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint E. S. matyti, ant jos veido dešinės pusės virš akies guzas. Daugiau vizualiai jokių sužalojimų nepastebima (1 t., b. l. 47-51);

Iš byloje esančio 2024-07-05 tarnybinio pranešimo dėl Kauno a. VPK Kėdainių r. PK gauto pranešimo - ROIK matyti, kad Kauno a. VPK Kėdainių r. PK gautas pranešimas ROIK Nr. 0124000328191, pranešimo laikas - 2024-05-31 d. 21.08 val. Pranešimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pranešimo kategorija – C kategorija, smurtas artimoje aplinkoje. Policiją iškvietė R. S., nes „pas pranešėją atėjo pagalbos kaimynė, kurią sumušė dabar rankomis vyras, GPM atsisakė, nepilnamečių nėra“. Patikrinus įvykius nuo 2019-07-01 iki 2024-07-05 minėtu adresu, daugiau nebuvo registruota jokių pranešimų, susijusių su smurto artimoje aplinkoje atveju (1 t., b. l. 24-25).

Iš byloje esančio 2024-05-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 16-23 ).???

Iš byloje esančio 2024-07-09 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas el. adrese (duomenys neskelbtini) serveryje esantis vienas vaizdo ir garso įrašas, kuris nufilmuotas policijos pareigūno kūno kamera 2024-05-31, 21.27 val., (duomenys neskelbtini). Vaizdo ir garso įraše, kuris filmuotas su mobiliosios kūno stebėjimo kamera PSS-20240531-212732UTC+0300, vaizdas spalvotas, įrašo trukmė 14:09 min.. Matosi, kaip policijos pareigūnas eina link daugiabučio namo, šalia namo laiptinės durų stovi dvi moterys. Nr. 1 moteris (E. S.) vilki tamsios spalvos palaidinę trumpomis rankovėmis, ant kairės rankos tatuiruotė (nuo alkūnės iki riešo), moters tamsūs plaukai gale surišti į kuodą. Nr. 2 moteris - vilki baltos spalvos palaidinę trumpomis rankovėmis, mūvi šviesios spalvos kelnes, avi rudos spalvos šlepetes, šviesūs plaukai, surišti gale į kuodą, dėvi regos akinius. Nr. 1 moteris (įrašo 0:29 min.) pasakoja, kad ją sumušė sugyventinis M., kuris jai daug kartų trenkė iš kumščio, kad ji yra blaiva, sugyventinis yra išgėręs ir agresyvus, jis dabar namuose. Pareigūnai kviečia greitosios pagalbos medikus, juos informuoja, kad Nr. 1 moters yra sumušta galva. Kamera pasisuka, toliau matosi butas, kuriame yra vyras, jis prisistato M. S., kuris vilki rudos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, mūvi geltonos spalvos šortus, avi juodos spalvos sportinius batus, vyro trumpi, šviesios spalvos plaukai, jį pareigūnai apklausia, išsiveda iš buto. Kamera pasisuka, Nr. 1 moteris pasakoja, kad ji ir vyras M. grįžo namo, ji su M. atsigulė pamiegot, kai jis truputį numigo, prabudęs, lovoje (įrašo 6:01 min.) pradėjo ją daužyti, jai iš nosies bėgo kraujas, kiek kartų sudavė neatsimena, parodo kambarį kur viskas įvyko. Pareigūnai fotografuoja Nr. 1 moterį, kai dar kartą klausia kiek smūgių sudavė, Nr. 1 moteris ( įrašo 10:24 min.) sako, kad vyras M. penkiolika kartų su kumščiais ją mušė. Toliau girdisi, kad atvyksta greitosios pagalbos medikai, įrašas baigiasi (1 t., b. l. 26-28, 29).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas BPC pateiktas garso įrašas. Pateiktame garso įraše 2024-05-31 21:06:03 val., trukmė 1:22 min. Garso įraše girdisi operatorės ir moters balsai. Moteris kviečia policiją, nes kaimynę sumušė sugyventinis, (duomenys neskelbtini). Jai labai sumušta galva. Medikų nereikia. Lauke jos lauks policijos (2 t., b. l. 60-62, byloje skaitmeninės laikmenos nėra pateikta. )

Policijos įvykių registre užregistruotas pranešimas, ROIK0124000328191, įvykio tipas – smurtas artimoje aplinkoje; pranešimas gautas- 2024-05-31 21:06:03 val., pas pranešėją atėjo pagalbos kaimynė, nes kaimynę sumušė vyras rankomis, (duomenys neskelbtini). Policijos lauks lauke (1 t., b. l. 30);

2024-05-31 21:40 val. E. S. nustatytas 0,00 promilių girtumas, 2024-05-31 21:52 val. M. S. nustatytas 1,92 promilių girtumas (1 t., b. l. 31-32).???

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad M. S. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 31 d., apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini), kilus asmeninio pobūdžio konfliktui, tyčia kumščiais sudavė ne daugiau, kaip 15 smūgių savo šeimos narei – sugyventinei E. S. į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinio antakio srityje, smilkinio srityje, kairėje plaštakoje ir kairio dilbio srityje, tai yra, nežymiai sutrikdė E. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš savo šeimos narę – sugyventinę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 str., BK 248 str.), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveiktos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusios parodymai, specialisto išvada, asmens apžiūros protokolas, paties kaltinamojo prisipažinimas, kiti byloje išanalizuoti įrodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad iš esmės kaltu prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą, nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo dėl mažareikšmės priežasties. Kaltinamasis 2 kartus teistas, teistumas išnykęs (BK 97 str. 2 d. 4 d.), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7-9, 21-24), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 25, 26 ), (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų registre, nei Psichikos ligų registre nėra registruotas, jis neprisirašęs (2 t., b. l.29). Iš (duomenys neskelbtini) PSPC informacijos matyti, kad jis psichikos sveikatos centre lankėsi 2016-2017 m. laikotarpyje; dgn. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas (2 t., b. l. 32); civ. ieškinio Valstybinei ligonių kasai neatlygino, nukentėjusi civ. ieškinio nereiškia. Nukentėjusi nurodė, kad toliau gyvena su kaltinamuoju, jis yra geras žmogus, kaltinamasis alkoholio nevartoja, dirba epizodiškai pas žmones, padeda jai išlaikyti jos 3 mažamečius vaikus.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant mažesnį dydį nei sankcijos vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam taikyti BK 38 str. nuostatas nėra pagrindo. Nepateikta susitaikymo protokolas, bei teismo vertinimu, tikslinga akcentuoti pagrindinį momentą, kad asmuo galėtų būti atleistas susitaikius su nukentėjusiu pagal BK 38 str. – kai yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis teistas 2 kartus, nors teistumas išnykęs, jis daug kartų baustas administracine tvarka, 2023 m. gruodžio 6 d. nesilaikė nuo smurto artimoje aplinkoje išduoto orderio įpareigojimų (2 t., b. l. 21-25), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymus, padarytų ANK pažeidimų gausa rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir įstatymo reikalavimų, daryti teisės pažeidimus.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 144,61 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 76-77,78). Teismas sprendžia, kad civ. ieškinys dėl 144,61 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusios gydymą yra pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais – gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo visiškai -144,61 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2024-05-31, 21.30 val. iki 2024-06-01, 8.58 val. -1 parą.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 vnt. skaitmeninė laikmena su garso ir vaido įrašu (1 t., b. l. 29), esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. 291 str. , 297 str., 298 st. 301-303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį : šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per visą laikotarpį: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio), bei per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - keturis (4) mėnesius laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per visą laikotarpį: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio), bei per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024-05-31, 21.30 val. iki 2024-06-01, 8.58 val. -1 parą keičiant į 2 paras laisvės apribojimo (BK 65, 66 straipsniuose numatyta tvarka).

Civ. ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos – dėl 144,61 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusios gydymą tenkinti, priteisti iš nuteistojo M. S. -144,61 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 61 ct) turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

1 vnt. skaitmeninę laikmeną esančią byloje (1 t., b. l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.